Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant pareiškėjui A. Ž., jo atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus apskrities 3-ojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl aukščiau nurodytų neteisėtų valstybės institucijų darbuotojų veiksmų, t. y. neveikimo, įstatymų nesilaikymo ir pažeidimo, pareiškėjas patyrė didžiulius nepatogumus ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, viešą pažeminimą.

Jei nebūtų buvę minėtų neteisėtų Tarnybos darbuotojų veiksmų, pareiškėjui nebūtų tekę kreiptis dėl viešos tvarkos pažeidimo į Vilniaus miesto 3-ąjj policijos komisariatą, kuris dėl neteisėto neveikimo pažeidžiant LR ATPK 183 straipsnio nuostatas, jo pareiškimą persiuntė nagrinėti Tarnybai. Dėl tokių policijos komisariato veiksmų, jis pasijuto dar labiau pažemintas ir papildomai patyrė dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius sukeltu stresu.

Neigiamus dvasinius išgyvenimus pareiškėjui teko iškęsti ir dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atsakingų darbuotojų neveikimo bei veikimo pažeidžiant VAĮ 23 str. 5 d. nuostatas.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Pareiškėjas savo dėstomų aplinkybių dėl diskriminacijos, garbę ir orumą žeminančių veiksmų, nepagarbaus elgesio ir kt. nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis ar įrodymais. Kad teismas pripažintų reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tarnyba mano, kad A. Ž. neįrodė egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygų dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo priteisti jo prašomą žalos atlyginimą.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija mano, kad pareiškėjo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis (30000 litų) teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra neadekvatus ir neteisingas.

Paaiškina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ajame policijos komisariate pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas jokiais pagrindais - su juo buvo elgiamasi niekaip neišskiriant jo iš kitų besikreipiančių į šią policijos įstaigą su skundais ir pareiškimais asmenų tarpo, todėl mano, kad pareiškėjas, kaltindamas valstybės institucijų ir įstaigų darbuotojus diskriminacija dėl jo socialinės padėties, privalo pagrįsti tokius savo teiginius įrodymais. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo neaiški nei skundžiama konkreti pareigūnų veika, nei konkrečios aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Tariamai pažeistų teisių gynimas suponuoja savo pozicijos pagrindimą objektyviais įrodymais, o ne visiškai nepagrįstais abstrakčiais kaltinimais. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Pabrėžia, jog pareiškėjas nepagrindė nei vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, atitinkamai - nei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atitinkamai šiuo atveju tiek institucijos, tiek ir valstybės civilinė atsakomybė negalima.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2013-09-16 Tarnyboje gautas A. Ž. skundas reg. Nr. (1.14.)-GD-1720-13 dėl laikinai einančios Teisės skyriaus vedėjo pareigas I. K. ir kitų Tarnybos darbuotojų veiksmų (b. l. 71). Atsižvelgdama į pareiškėjo skundą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., 2013-09-16 Tarnyba pradėjo administracinę procedūrą (b. l. 71). Tarnyba A. Ž. išsiuntė 2013-09-17 pažymą Nr. (1.14.)-SD-4541-13 apie priimtą skundą (b. l. 72).

Tarnyba 2013-09-17 raštu paprašė laikinai einančios Teisės skyriaus vedėjo pareigas I. K. pateikti paaiškinimus apie A. Ž. 2013-09-16 skunde nurodytas aplinkybes, kuriose yra minimi jos veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, įvardinti kitus asmenis, dalyvavusius skunde nurodomo konflikto metu (b. l. 73).

2013-09-24 Tarnyba gavo laikinai einančios Teisės skyriaus vedėjo pareigas I. K. paaiškinimą Nr. (1.14.)-GD-1772-13, kuriame ji pateikė paaiškinimus dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių bei pažymėjo, jog pareiškėjo skunde nurodomo įvykio metu taip pat dalyvavo Teisės skyriaus vyriausioji specialistė A. S., administratorė O. Č., advokatė J. U. (b. l. 80-81).

Tarnyba 2013-09-25, 2013-09-26 raštais kreipėsi į Tarnybos administratorę O. Č. ir į advokatę J. U., prašydama pateikti informaciją, susijusią su A. Ž. 2013-09-16 skunde nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 78,79).

2013-09-26 Tarnyboje gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2013-09-20 lydraščiu pagal kompetenciją VVGTP persiųstas A. Ž. pareiškimas ROIK 0113000493375 (b. l. 74-77).

Tarnyba 2013-09-30 raštu kreipėsi į Teisės skyriaus vyriausiąją specialistę A. S. prašydama pateikti informaciją, susijusią su A. Ž. 2013-09-16 skunde nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 82).

Gavusi visus reikalautus paaiškinimus (b. l. 80-81, 84-85, 86-87) 2013-10-11 Finansų ir ūkio skyriaus vyriausioji specialistė A. K., atlikusi administracinę procedūrą dėl A. Ž. skundo, parengė teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą (b. l. 88-94).

2013-10-14 priimtas administracinės procedūros sprendimas kuriuo pareiškėjo 2013-09-16 skundas pripažintas nepagrįstu (b. l. 95-101).

Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-14 sprendimo Nr. (1.14.)-SD-5063-13 teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimtas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Pagal VAĮ 8 str. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje (3 d.). Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismas, įvertinęs sprendimo turinį ir visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad administracinės procedūros 2013-10-14 sprendimas Nr. (1.14.)-SD-5063-13 buvo priimtas vadovaujantis VAĮ nustatyta tvarka ir terminais, jame nurodyti argumentai ir motyvai. Atsakovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba išlaikė visus procedūrinio sprendimo reikalavimus, t. y. tyrė pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, prašė paaiškinimų iš asmenų dalyvavusių ir mačiusių situaciją. Teismas daro išvadą, kad administracinė procedūra buvo atlikta teisėtai ir tinkamai, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytą žalą.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi ne tik nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad dėl institucijų, į kurias teko kreiptis tarnautojų veiksmų, jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nusivylimą, stresinę būseną ir patyrė pažeminimą, didžiulius nepatogumus, kas sukėlė jam neturtinę žalą, kurią jis vertina 30 000 Lt.

Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankami intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundą, atsiliepimus ir visą kitą bylos medžiagą, nenustatė institucijų neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalą pareiškėjui. Pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Jis nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie galimai patirtą turtinę žalą, dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Iš pareiškėjo skundo visiškai neaišku kokios konkrečiai neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sąlygojo pareiškėjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta tokia suma, o visi jo argumentai paremti asmenine nuomone, bei subjektyviu aplinkybių vertinimu. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, todėl prašymas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija) 3 p. tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.

Atsižvelgiant į tai, ir vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 10 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagrįstai persiuntė pareiškėjo prašymą išnagrinėti pagal kompetenciją (10 p. asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis). Policijos institucija, nenustačiusi LR ATPK 183 str. pažeidimo sudėties, taip pat pagrįstai pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti VVGTP.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.