Panevėžio apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su G. G. ir A. G. skundu dėl bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka N. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2012-08-21 gautas G. G. ir A. G. skundas, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka N. S. atžvilgiu, pripažinti pastarąją kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, paskirti jai atitinkamą bausmę ir priteisti iš N. S. G. G. ir A. G. nurodyto dydžio neturinę žalą bei proceso išlaidas. Skunde nurodoma, kad nukentėjusieji gyvena viename name su N. S., kuri sistemingai kelia triukšmą poilsio valandomis, dėl ko ji daugybę kartų buvo nubausta administracine tvarka. Keršydama už skundus jos atžvilgiu, N. S. rašo nepagrįstus šmeižikiškus skundus, kaltindama ketinimu susidoroti. N. S. 2012 metų liepos mėnesio pradžioje, tiksli data nežinoma, nenustatytoje vietoje parašė pareiškimą (skundą), kurį įteikė Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK ir kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią, žeminančią ir pasitikėjimą pakertančią informaciją, o būtent: pareiškime (skunde) nurodė, kad G. G. ir A. G. grasino nušauti N. S.. Tokiais savo veiksmais N. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. Skunde taip pat nurodoma, kad Panevėžio rajono PK pagal gautą N. S. šmeižikišką pareiškimą (skundą) buvo pradėtas tyrimas. 2012-07-10, atvykę policijos pareigūnai, paėmė iš pareiškėjo legaliai laikomus šaunamuosius ginklus-medžioklei skirtą šautuvą ir savigynai skirtą pistoletą. Iš jų buvo paimti rašytiniai paaiškinimai. Apie pradėtą tyrimą žinia pasklido po gretimą Krekenevos miestelį, šalia kurio gyvena visą gyvenimą ir kurio daugelį gyventojų gerai pažįsta. Pateiktame skunde G. G. taip pat nurodo, kad, netekęs šaunamųjų ginklų, jautėsi nesaugus darbe ir namuose, negalėjo dalyvauti medžioklėje, nepasitvirtinus N. S. pareiškime (skunde) nurodytiems šmeižikiškiems faktams, Panevėžio rajono PK tyrimas buvo nutrauktas, o paimti ginklai buvo grąžinti. Skunde taip pat nurodoma, kad nusikalstamais N. S. veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Pareiškimas nepriimtinas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apie kitą žmogų paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas pagal LR BK 154 straipsnį - tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Objektyviai ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais, paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t.y. tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Paskleidimas- tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės, t.y. skleidžiama informacija turi būti žinomai melaginga.

Šioje byloje G. G. ir A. G. A. S. kaltina tuo, jog pastaroji apšmeižė nukentėjusiuosius, kreipdamasi į policiją su pareiškimu, kuriame nurodė, kad G. G. ir A. G. grasino ją nušauti. Tačiau tokie N. S. veiksmai negali būti laikomi šmeižiančios informacijos paskleidimu, kaip tai numato LR BK 154 straipsnio 1 dalis, t.y. nėra būtino objektyviosios pusės požymio-informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims, kadangi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir Lietuvos Respublikos BPK ir kiti įstatymai, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų tiesioginių pareigų, susijusių su ikiteisminio tyrimo procedūromis, vykdymas, aiškinantis galimai padarytą nusikalstamą veiką, įvykio aplinkybių fiksavimas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį. Todėl net ir ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas G. G. ir A. G. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo teigti, kad N. S. kreipimasis į policiją dėl galimai pareiškėjų padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios įtarimai nepasitvirtino, yra tikrovės neatitinkančios ir pareiškėjus žeminančios informacijos paskleidimas, t.y. šmeižimas. Pats kreipimasis į policijos įstaigą jau rodo, jog kreipiamasi, siekiant apginti galimai pažeistas teises, kompetentingai, civilizuotai išsiaiškinti tiesą, o ne turint tikslą apšmeižti kitą asmenį. Be to, šmeižimu laikoma tik tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, o šioje byloje N. S. teisiniu keliu, kreipdamasi į teisėsaugos institucijas, bandė apginti savo galimai pažeistą teisę.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išnagrinėjus G. G. ir A. G. skundą galima daryti išvadą, kad pareiškėjų skunde nurodyti N. S. veiksmai negali būti laikomi šmeižiančios informacijos paskleidimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., o G. G. ir A. G. skundas negali būti priimtas (Lietuvos Respublikos BPK 412¹ straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 412, 412¹ straipsniu, teisėja

nutaria:

G. G. ir A. G. skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims – G. G. ir A. G..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.