- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-441-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Birutė Bobrel
- Atsakovas
- N. N.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. Ž. ieškiniu teismo prašė patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp pirkėjos S. Ž.s ir pardavėjos N. N.s, pagal kurią pirkėja įgijo asmeninėn nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini) . taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir palikti jį S. Ž. žinioje iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad atsakovė, ketina nutraukti sutartį, atsiimti buto dokumentus, raktus ir perleisti butą tretiesiems asmenims ir jei butu pradės disponuoti atsakovė, ji gali sumažinti buto vertę neprižiūrėdama jo, gali nemokėti mokesčių už buto išlaikymą, dėl ko atsirastų skolos ir kiti nuostoliai. Atsakovė prieš sudarant buto pirkimo – pardavimo sutartį turėjo finansinių problemų, buvo įsiskolinusi ne vienam bankui, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 19 d. nutartimi prašymą tenkino ir ieškovės S. Ž. reikalavimų užtikrinimui, areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini) , uždraudžiant N. Na. šiuo butu naudotis, valdyti ir disponuoti. Teismas nustatė, kad prie ieškinio pridėti dokumentai ir ieškinyje išdėstytos aplinkybės pagrindžia ieškovės keliamą reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Butas registruotas kaip atsakovės nuosavybė, nors Registrų centro duomenimis įregistruota, kad sudaryta preliminarioji sutartis su ieškove S. Ž.. Iš avansinio mokėjimo sutarties ir prašyme išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovė ginčo bute pastatė viryklę, pakeitė duris, tualetą ir yra įsipareigojusi mokėti ir mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius už butą, todėl neuždraudus atsakovei valdyti butą, juo naudotis ir disponuoti, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė Neringa Navagruckaitė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4758-292/2007, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – nuimti areštą nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini) , grąžinant teisę N. N. butu naudotis, valdyti ir disponuoti. Nurodo, kad 2006-09-14 ieškovė su atsakovės įgaliota atstove A. B. sudarė avansinio mokėjimo sutartį, o ne preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį. Ir tarpusavio susitarimu nustatė, kad avansą gavusi šalis neįvykdžiusi sutarties sąlygų - iki 2007-12-30 nesudariusi buto pirkimo – pardavimo sutarties, privalo grąžinti avansą davusiai šaliai sumokėtą sumą bei sumokėti 35000 Lt baudą (sutarties 3.5 p.). Kadangi pirkimo – pardavimo sutartis yra nesudaryta, o atsakovė yra išvyksi į užsienį, laikytina, kad šiuo metu, dėl sutarties nesudarymo, yra kalta ieškovė, kadangi ji nepasibaigus sutarties sudarymo terminui, kreipėsi su prašymu į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Toks ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu. Esant šioms aplinkybėms atsakovė įsipareigoja grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą bei įmokas – 40795,55 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas nagrinėjamu atveju, yra visiškai netikslingas, kadangi neatitinka siekiamų tikslų (CK 1.5 str., CPK 3 str., 144 str.). Atsakovė savo elgesiu nepažeidė jokių 2006-09-14 avansinio mokėjimo sutarties nuostatų ar įstatymo reikalavimų, tuo tarpu ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra netikslingas ir nepagrįstas, sukėlęs neigiamų pasekmių atsakovei. Šiuo metu ieškovė butą yra išnuomojusi tretiesiems asmenims be atsakovės sutikimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. Ž. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4758-292/2007 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą. Nurodo, kad patenkinus ieškinio reikalavimą, butas taptų ieškovės nuosavybe ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali butą perleisti tretiesiems asmenims, kurie nebūdami informuoti apie tarp šalių vykstantį ginčą, taptų sąžiningi ginčo buto valdytojai ir butu disponuotų savo nuožiūra, tokiu atveju būsimas teismo sprendimas taptų negalimas ar neįvykdomas. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad ji tinkamai vykdo sutartį nuo 2006-09-14 disponuoja šiuo butu, vykdo visas prievoles, susijusias su buto išlaikymu ir priežiūra. Ieškovė pagrįstai tikėjosi patvirtinti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, o ne atgauti sumokėtą avansą ir įmokas bankui. Tarp šalių sudaryta avansinio apmokėjimo sutartis turi būti kvalifikuojama kaip pagrindinė sutartis, dėl šalių elgesio ir tikslų po sutarties sudarymo (CK 6.309 str.). Iš atsakovės veiksmų ieškovė suprato, kad atsakovė atsisako patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį, nors ieškovė ją yra pilnai įvykdžiusi: 2007-11-27 pranešimu per advokatų kontorą atsakovės įgaliota atstovė A. B. pranešė ieškovei, jog vienašališkai nutraukia avansinio apmokėjimo sutartį, 2007-11-29 prašymu ieškovė prašė atsakovės kuo skubiau atvykti į pasirinktą notarų biurą patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau 2007-12-04 pranešimu A. B. pakartotinai pranešė, kad atsisako vykdyti sutarties sąlygas. Taigi, ieškovė kreipėsi į teismą (nors ir nepasibaigus terminui sudaryti sutartį) būdama įsitikinusi, kad atsakovė be jokio pagrindo atsisako įvykdyti prievolę pagal sutartį. Atsakovė nenurodė, kuo remiantis ir kokius sutarties punktus ieškovė pažeidė.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas nurodo, kad ginčo butas, yra įkeistas bankui hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 06120040001782, pagal kurį, įkeičiamo daikto savininkas N. N. neturi teisės disponuoti, dovanoti ar kitaip disponuoti įkeistu turtu be raštiško kreditoriaus (banko) sutikimo.
Atskirasis skundas atmestinas. Apeliantė skundą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės grindžia argumentais, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės apeliantės turto atžvilgiu taikytos nepagrįstai. Tačiau pagal CPK normas nereikalaujama, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo iš esmės klausimą, įvertinti ieškinio pagrįstumą. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, ar yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir ar taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas atitiks siekiamus tikslus. Todėl kolegija atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumu, neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Likusius atskirojo skundo argumentus kolegija pripažįsta nepagrįstais.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Šalies argumentai
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį pagal kurią ji įgijo (duomenys neskelbtini) . Ieškovė šį butą valdo ir juo naudojasi. Nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – ginčo turto arešto, atsakovė turėtų galimybę minėtą turtą perleisti tretiesiems asmenims, todėl tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jos yra proporcingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai pakeisti ar panaikinti, todėl atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartis palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.