Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1661-567/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-05
Bylos Nr.
2A-1661-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
Ieškovas
V. K., A. K.
Atsakovas
AS Parex banka
Trečiasis asmuo
A. M., E. M.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 42.11.1.; 42.11.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4612-643/2011 pagal ieškovų V. K. ir A. K. ieškinį atsakovui AS Parex banka dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų keitimo, tretieji asmenys A. M. ir E. M..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. ir A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1) pripažinti 2006-09-08 Kreditavimo sutarties Nr. KSV/122 nutraukimą negaliojančiu, remiantis LR CK 6.204 straipsniu,

2) pakeisti Kreditavimo sutarties Nr. KSV/122 sąlygas, nustatant: „Konvertuoti paskolos sumą į eurus nuo 2009-03-08; palūkanų pagal kredito sutartį mokėjimas yra laikinai atidedamas laikotarpiui nuo 2009-03-08 iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; nuo 2009-03-08 iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priskaičiuotų palūkanų suma didinama grąžintino kredito suma; nustatoma kredito grąžinimo data 2013-09-08“ bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2006-09-08 sudarė su atsakovu Kreditavimo sutartį Nr. KSV/122 dėl 840000 Lt dydžio kredito suteikimo. Kredito paskirtis – žemės sklypo pirkimui ir kitai veiklai vykdyti. Už suteiktą kreditą jie 2006-09-21 įsigijo Trakų rajone 13,008 ha ploto žemės sklypą, kurio kaina – 1495920 Lt. Sklypas buvo įsigytas lygiomis dalimis su E. M., kuris sklypo įsigijimui taip pat paėmė iš atsakovo 750000 Lt paskolą. Prievolių pagal sudarytą su atsakovu Kreditavimo sutartį užtikrinimui įsigytas sklypas buvo įkeistas atsakovui. Papildomai buvo įkeistas jiems priklausantis 3,42 ha ploto žemės sklypas Trakų rajone bei R. K. priklausantis butas adresu Architektų g. 194-66, Vilniuje. Nustatytas įkeisto turto vertės ir kredito sumos santykis 45 proc. prievolių pagal kreditavimo sutartį užtikrinimui jie atsakovo banko sąskaitoje taip pat deponavo 9 mėnesių mokėtinų palūkanų sumą, t.y. 35910 Lt. 2007-03-08 sudarytas Susitarimas Nr. KSV/122.1, kuriuo susitarė padidinti kredito sumą papildoma suma 1250000 Lt ir sumažinti palūkanų normą nuo 2,2 iki 2 procentų. Po šio susitarimo bendra atsakovo suteikto kredito suma sudarė 2090000 Lt. Papildoma suma buvo panaudota Trakų rajone esančių 4,18 ha ploto žemės sklypo su gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais ir 1,75 ha ploto žemės sklypo įsigijimui. Šis nekilnojamas turtas taip pat buvo įsigytas lygiomis dalimis su E. M.. Įsigytas turtas buvo įkeistas atsakovui. Nustatytas įkeisto turto vertės ir kredito sumos santykis ne daugiau 50 proc. Prievolių užtikrinimui jie įkeitė atsakovui ir 94365 Lt sumą, kuri buvo laikoma jų banko sąskaitoje. Pagal Kreditavimo sutartį ir susitarimą visa kredito suma turėjo būti panaudota žemės sklypams pirkti ir kitai veiklai. Visa kredito suma turėjo būti grąžinta iki 2009-09-08, užbaigus žemiau aprašytą žemės sklypų vystymo ir pardavimo projektą, kuriam atsakovas sutiko išduoti kreditą. Visą kredito laikotarpį jie turėjo prievolę mokėti tik palūkanas. Sutarties sudarymo metu bendra metinė palūkanų norma buvo 5,7 proc. Dėl kredito išdavimo buvo susitarta, nes jie parengė ir pristatė atsakovui žemės sklypų, esančių Trakų rajone, vystymo ir pardavimo projektą. Projekto tikslas buvo už patrauklią kainą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus tose vietose, kuriose bendrojo planavimo dokumentuose numatyta gyvenamųjų teritorijų plėtra. Atsakovas sutiko, kad visa kredito suma būtų grąžinta kredito termino pabaigoje, t.y. praėjus 3 metams nuo kredito išdavimo ir įgyvendinus projektą. Abi šalys pagrįstai tikėjosi, jog žemės sklypai bus sėkmingai parduoti, o visas kreditas sėkmingai galės būti grąžintas iki 2009-09-08. 2008 m. kovo mėnesį Trakų rajono vadovaujantys pareigūnai buvo apkaltinti kyšininkavimu, o dėl politinių priežasčių Trakų rajono gyvenamųjų teritorijų išdėstymo specialiojo plano užbaigimo darbai buvo sustabdyti. Dėl šių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti pasirašant Kreditavimo sutartį, projekto įgyvendinimas buvo sustabdytas beveik metams, kol 2009-05-28 buvo patvirtintas Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Šis bendrojo planavimo dokumentas leidžia pradėti sklypų detalųjį planavimą ir tęsti projekto įgyvendinimą. Atsakovas nuo 2008 m. gruodžio mėnesio ignoravo ieškovų pastangas susitarti dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovai nurodo, jog mokėjo palūkanas atsakovui iki 2009 m. kovo mėnesio, tačiau dėl 2,5 kartus išaugusios tarpbankinės 6 mėnesių palūkanų normos VILIBOR ir dėl sąstingio valstybės ekonomikoje sumažėjusių pajamų, toliau mokėti išaugusias palūkanas pasidarė nebeįmanoma. Kredito sutarties sudarymo metu nei jie, nei atsakovas, vertindami jų galimybes laiku mokėti mėnesines palūkanas, nenumatė, kad tarpbankinių palūkanų norma gali padidėti daugiau nei 2,27 karto, o mokėtina bendra palūkanų suma išaugti 2 kartus. Pasitvirtinus jų nuogąstavimams dėl sunkumų mokėti išaugusias palūkanas, jie kreipėsi į atsakovą dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo. 2009-04-20 ieškovai pateikė atsakovui prašymą, tačiau jokio atsakymo dėl galimybės keisti kreditavimo sutarties sąlygas negavo. Tokiu būdu atsakovas pažeidė pareigą bendradarbiauti ir pareigą vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, t y. atsakovas reikalavo sutartį vykdyti nepaisant to, kad jos vykdymas dėl objektyvių rinkos pokyčių ieškovams tapo itin sudėtingas. Esminiai neigiami pokyčiai ekonomikoje, atsakovo atsisakymas bendradarbiauti iš esmės pasunkėjus galimybėms vykdyti sutartį bei visiškas jų prašymų susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo ignoravimas, lėmė tai, kad jog jie tapo finansiškai nepajėgūs tinkamai vykdyti kreditavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų ir atsakovas 2009-09-03 sutartį nutraukė bei pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. Atsakovo veiksmai, kuriais jis atsisako prisiimti dalį atsakomybės bei neigiamų pasekmių, atsiradusių dėl objektyvių priežasčių – pasaulinės ekonominės krizės bei Trakų rajono savivaldybės pareigūnų arešto – yra ne tik socialiai neatsakingas, bei ir pažeidžia šalių lygiateisiškumo, bendradarbiavimo bei ekonomiškumo principus, kelia grėsmę bendram civilinių teisinių santykių stabilumui valstybėje (LR CK 6.204 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovams nevykdant įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį, atsakovas nutraukė Kreditavimo sutartį ir kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu priverstinai išieškoti iš ieškovų susidariusią skolą. 2009-09-29 nutartimi įkeisti daiktai buvo areštuoti, o 2010-05-18 nutartimi buvo nutarta išieškoti minėtą skolą. Nutartys yra įsiteisėjusios ir vykdytinos. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius priimtuose procesiniuose sprendimuose jau išsprendė klausimą dėl sutarties nutraukimo, o minėti teismo procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, nėra pagrindo šį klausimą spręsti iš naujo. Prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdymo terminas nebuvo siejamas su projekto įgyvendinimu. Terminas apibrėžtas konkrečia data (2009-09-08), o ne įvykiu, todėl ieškovų argumentas, kad kreditas atsakovui turėjo būti gražintas, užbaigus žemės sklypų vystymo ir pardavimo projektą nepagrįstas. Ieškovai netinkamai vykdė sutarties sąlygas, nustojo mokėti atsakovui sutartimi sulygtas palūkanas ir dėl šios priežasties atsakovas įgavo teisę nutraukti kreditavimo sutartį. Tokią teisę atsakovui suteikia tiek kreditavimo sutartis, tiek įstatymai, tad priverstinai atstatyti nutrauktą kreditavimo sutartį, nekreipti dėmesio į tai, kad šalis iš esmės pažeidžia sutarties sąlygas (nemoka palūkanų), nėra pagrindo. Kreditavimo sutartimi šalys susitarė dėl kintamų palūkanų, o tai reiškia, kad palūkanų dydis yra keičiamas kas 6 mėnesius. Ieškovai, imdami tokio dydžio kreditą tam, kad profesionaliai užsiimtų nekilnojamojo turto vystymo veikla, privalo ne tik įvertinti, bet ir sugebėti numatyti galimą savo veiklos riziką. Faktas, jog ieškovai sutiko su sutartyje numatytomis kintamosiomis palūkanomis bei jų perskaičiavimo tvarka, leidžia daryti išvadą, kad asmenys, užsiimantys verslu, žinojo, kad palūkanų norma gali kisti ir privalėjo įvertinti savo galimybes vykdyti kreditorinius įsipareigojimus tuo atveju, jeigu palūkanų norma išaugs. Atsakovas visada siekia kiek įmanoma naudingiau abiems šalims restruktūrizuoti kreditus, kad tik klientai sugebėtų laiku ir tinkamai grąžinti kreditą. Atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovus, ragindamas juos vykdyti jų kreditorinius įsipareigojimus ir taip išvengti arba kuo labiau sumažinti galimus abiejų šalių nuostolius dėl netinkamo ieškovų kreditavimo sutarties vykdymo. Pažymėtina, kad atsakovas ne kartą svarstė iškilusią problemą, siūlė ieškovams įvairius šios problemos sprendimo būdus, tačiau šalys nesutarė dėl sutarties keitimo sąlygų, ieškovams netiko atsakovo pasiūlytos alternatyvos. Tai, jog atsakovas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą netenkinti ieškovų prašymo pratęsti sutarties terminą patvirtina ir ta aplinkybė, jog net ir praėjus tam terminui, kuriam ieškovai prašė pratęsti kreditavimo sutarties terminą (6 mėnesius nuo 2009-09-08, t.y. 2010-03-08) ieškovų vykdomas projektas nei kiek nepasistūmėjo į priekį. Siekdamas keik įmanoma labiau sumažinti nuostolius dėl kreditavimo sutarties nevykdymo (iš ieškovų pusės), atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą nutraukti kreditavimo sutartį. Ieškovų esminiai įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį buvo laiku ir tinkamai mokėti sutartines palūkanas atsakovui bei iki kredito grąžinimo termino pabaigos, t.y. iki 2009-09-08, grąžinti paimtą kreditą. Ieškovai pažeidė abu šiuos įsipareigojimus – laiku bei tinkamai nemokėjo palūkanų, o šiandien galima konstatuoti, kad pažeidė ir įsipareigojimą laiku grąžinti kreditą atsakovui. Ieškovai pažeidė kreditavimo sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, taip pažeisdamas esmines Kreditavimo sutarties nuostatas, todėl atsakovas, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties 8.2.1.1. punktu bei LR CK 6.217 straipsnio 5 dalimi įgijo teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį ir reikalauti grąžinti skolą. Atsakovas Kreditavimo sutartį nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Aplinkybė, kad ieškovai patirs tam tikrą nuostolį, nėra pagrindas atidėti kredito ir palūkanų grąžinimą, t.y. keisti sutarties sąlygas. Priešingu atveju būtų pažeisti atsakovo, kaip sąžiningo ir rūpestingo kreditoriaus, interesai, būtų iškreipta kreditavimo sistema ir nusistovėjusi praktika. Kreditavimo sutarties sąlygų primetimas atsakovui yra net tik kad neteisėtas, bet ir pažeidžiantis atsakovo, kaip sąžiningo ir tinkamai savo sutartinius įsipareigojimus įvykdžiusios kreditavimo sutarties šalies, interesus. Vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu, nepaisant kitos šalies interesų, savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (LR CK 6.217 str.).

Tretieji asmenys A. M. ir E. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-11-07 sprendimu nusprendė ieškovų V. K. ir A. K. ieškinį atsakovui AS Parex banka dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų keitimo atmesti; panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-30 nutartimi Nr. 2-4612-643/2011 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui AS Parex banka atlikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-18 nutarties Nr. 1205V/2009 pagrindu išieškojimo veiksmus iš 2006-09-08 Kreditavimo sutarties Nr. KSV/122 įvykdymui užtikrinti įkeisto turto; priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš ieškovų V. K. ir A. K. 24 Lt, t.y. po 12 Lt iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2006-06-28 V. K. kreipėsi į atsakovą su paraiška kreditui gauti (b.l. 92-95). 2006-08-30 nutarimu Nr. V-K/384 (b.l. 96) buvo nutarta suteikti ieškovams 840000 Lt veiklos kreditą žemės sklypams pirkti ir kitai veiklai vystyti. 2006-09-08 ieškovai su atsakovu pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. KSV/122 (b.l. 11-23), pagal kurią atsakovas suteikė ieškovams sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tikslinei paskirčiai 840000 Lt kreditą, o ieškovai įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis kreditą paimti, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles (Sutarties 2.1 punktas). Šalys sutarties specialiojoje dalyje sutarė dėl mokėtinų palūkanų rūšies, t.y. kintamų palūkanų. Taip pat sutarė dėl palūkanų keitimo periodo – 6 mėnesių ir maržos – 2,2 proc. Sutarties 1.9 punkte kintamos palūkanos apibrėžiamos kaip specialioje dalyje nurodytos palūkanos, kurios taikomos, jei specialioje dalyje nustatyta palūkanų rūšis yra kintamos palūkanos, ir kurią taikant metinę palūkanų norma yra apskaičiuojama palūkanų keitimo dieną kiekvienam palūkanų periodui kaip kintamos palūkanų dalies (VILIBOR) ir maržos suma. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.1.3. punkte šalys nustatė galutinį kredito grąžinimo terminą – 2009-09-08. 2007-03-06 Protokole Nr. 10/23 (b.l. 97-98) užfiksuota, kad atsižvelgiant į paskolų individualiems klientams darbo grupės siūlymą, buvo nutarta pakeisti ieškovų Kreditavimo sutarties Nr. KSV/122 sąlygas. 2007-03-08 ieškovai su atsakovu pasirašė susitarimą Nr. KSV/122.1 „Dėl 2006-09-08 Kreditavimo sutarties Nr. KSV/122 sąlygų pakeitimo“ (b.l. 25-27), pagal kurį ieškovams buvo suteiktas papildomas 1250000 Lt kreditas, sumažinta palūkanų norma visai kredito sumai (iki 6 mėn. VILIBOR) ir banko marža (iki 2 proc.). 2009-04-20 ieškovas V. K. kreipėsi į atsakovą su prašymu, prašydamas leisti panaudoti įkeistas bankui kredito lėšas – 94365 Lt esamam palūkanų mokėjimo įsiskolinimui padengti bei panaudoti šias lėšas ateinančių mėnesių daliniam palūkanų padengimui, konvertuoti paskolą į eurus su tikslu žymiai sumažinti bendrą palūkanų normą ir pratęsti Kredito sutarties (paskolos grąžinimo) terminą bent 6 mėnesiams po 2009-09-08 (b.l. 35-38). 2009-09-03 raštu Nr. 10.3-9/7060 (b.l. 39) atsakovas informavo ieškovus, kad nevykdant Kreditavimo sutartimi Nr. KSV/122 prisiimtų įsipareigojimų, tai yra negrąžinant kredito, nemokant priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, nereaguojant į atsakovo pateiktus pranešimus bei įspėjimus, atsakovas 2009-09-01, vadovaudamasis 2006-09-08 Kreditavimo sutartimi Nr. KSV/122, vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo turto ir lėšų. 2010-05-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi nuspręsta išieškoti atsakovo naudai iš ieškovų skolą: 2090000 Lt negrąžinto kredito, 134187,08 Lt nesumokėtų palūkanų, 264750,59 Lt delspinigių, iš viso: 2488937,67 Lt, 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 6 mėn. VILIBOR + 2 proc. sutartinių kintamų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2488937,67 Lt) skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2010-05-07 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamus daiktus. Priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamus daiktus laikantis šios tvarkos: pirma eile parduoti varžytynėse – 13,0080 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antra eile parduoti varžytynėse – 3.4200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečia eile parduoti varžytynėse – 1,7500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,1800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ketvirta eile parduoti varžytynėse – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 58-60). Teismas nurodė, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (LR CK 6.154 str. 1 d.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra (LR CK 6.156 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymas. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais pagrindais (LR CK 6.217 str. 5 d.). Tarp šalių pasirašytos kreditavimo sutarties 8.2.1.1. punkte šalys nustatė, kad atsakovas turi teisę ne mažiau kaip prieš 15 dienų raštu įspėjęs ieškovus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu ieškovai ilgiau kaip 30 dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų. Tiek pagal tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatas (Sutarties 2, 4, 7, 8.2.1. punktai), tiek pagal įstatyminį kreditavimo sutartinių santykių reglamentavimą (LR CK 6.881 str.) kredito įmokų ir/ar palūkanų nemokėjimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, leidžiančiu nukentėjusiai šaliai gintis vienašališku tokių sutartinių santykių nutraukimu (LR CK 6.217 str.). Teismas konstatavo, kad atsakovas kreditavimo sutartį nutraukti turėjo teisę, t.y. pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ginčo sutartyje nustatyta, kad kredito paskirtis yra žemės sklypams pirkti ir kitai veiklai vykdyti, tačiau jokios sutarties sąlygos neleidžia teigti, kad kredito grąžinimas yra sietinas su žemės sklypų projekto sėkme. Teismas pažymėjo, kad kredito paskirtis yra numatyta ir kita ieškovų veikla. Gindamiesi dėl netinkamo sutarties vykdymo, ieškovai pateikė argumentus dėl nepavykusio žemės sklypų projekto, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kad siekdami tinkamai vykdyti savo prievoles pagal sutartį, būtų ėmęsi kokios kitos veiklos. Sutartis buvo nutraukta ne dėl kredito įmokų nemokėjimo (būtent kredito grąžinimą ieškovai sieja su vystyto projekto sėkme), o dėl periodinių palūkanų įmokų nemokėjimo. Šalys per visą sutarties galiojimą pakankamai aktyviai bendradarbiavo, sutarties sąlygos abipusiu sutarimu buvo keičiamos. Nors į bylą nėra pateikta raštiško atsakovo atsakymo į ieškovų prašymą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau iš šalių paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu, teismas nustatė, kad derybos tarp šalių vyko žodžiu. Tai, kad šalims nepavyko rasti abi puses tenkinančio problemos sprendimo būdo negali būti vertinama kaip atsakovo nebendradarbiavimas. Atsakovo reikalavimas vykdyti galiojančią sutartį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti vertinamas, kaip ieškovų netinkamą sutarties vykdymą lėmęs faktorius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų galimybės tinkamai vykdyti sutartį priklauso nuo daugybės pašalinių veiksnių, nuo trečiųjų asmenų veiksmų bei patiems ieškovams pripažįstant esant nepajėgiems vykdyti sutartinių įsipareigojimų, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (LR CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovai turi realią galimybę vykdyti pasirašytą sutartį. Prašydami keisti kreditavimo sutarties sąlygas, ieškovai vadovaujasi LR CK 6.204 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis, jog pasikeitus šalių sutartinių prievolių pusiausvyrai, šalis, kuriai sutartį tampa vykdyti sudėtingiau nei kitai šaliai, turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši įstatyminė nuostata reglamentuoja galiojančių sutarčių vykdymą (LR CK XVI skyrius). Ieškovai dėl sutarties sąlygų pakeitimo į teismą kreipėsi nesavalaikiai, t.y. praėjus pusantrų metų po sutartinių santykių pabaigos (LR CK 6.156 str., 6.217 str., 6.881 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2009-03-08 įvykus palūkanų normų perskaičiavimui, dėl išaugusio 6 mėn. VILIBOR, mėnesinė palūkanų suma išaugo iki 18000 Lt. Ieškovas 2009-04-20 pateikė prašymą atsakovui, tačiau jokio atsakymo į prašymą ar informacijos dėl galimybės keisti kreditavimo sutarties sąlygas iš atsakovo nesulaukė. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas pažeidė kreditavimo sutarties 4.2 p. numatytą atsakovo įpareigojimą kredito gavėjams pateikus motyvuotą prašymą svarstyti galimybę atidėti kredito dalinių grąžinimų mokėjimo terminus. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovai sudarė kreditavimo sutartį, tikėdamiesi, kad atsakovas vykdys visus savo įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė kreditavimo sutartimi, t.y. vykdys ir tokį įsipareigojimą, kuris reiškė, kad ieškovams patiriant sunkumų laiku mokėti pagal kreditavimo sutartį, atsakovas į tai reaguos ir koreguos kreditavimo sutarties sąlygas. Atsakovas ignoravo ieškovų pastangas susitarti dėl kreditavimo sutarties sąlygų keitimo, tuo pažeisdamas kreditavimo sutartį. Apeliantas teigia, jog būtent atsakovo neteisėti veiksmai tapo viena iš priežasčių, nulėmusia kreditavimo sutarties nutraukimą. Teismas neįvertino ieškovo atsakomybės dėl kreditavimo sutarties nevykdymo, atsižvelgiant į LR CK 6.259 straipsnio 1 dalį, numatančią tuos atvejus, kai prievolė netinkamai vykdoma dėl abiejų kaltės. Atsakovas turėjo vykdyti savo įsipareigojimą dėl periodinių mokėjimų atidėjimo ar kitokio kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo dėl to, kad atsakovas, tą aiškiai suvokdamas, sutiko išduoti ieškovams tokį kreditą, kurio grąžinimas objektyviai galėjo būti įmanomas tik užbaigus šalių aptartą ir patvirtintą projektą dėl ieškinyje nurodytų žemės sklypų vystymo. Atsakovas turėjo skirti ypatingą dėmesį savo įsipareigojimų, numatytų kreditavimo sutarties 4.2 p., svarstyti galimybę atidėti kredito dalinių grąžinimų mokėjimo terminus, įvykdymui ir susitarti su ieškovais dėl tokių einamųjų įmokų pagal kreditavimo sutartį mokėjimo, kurios leistų ieškovams užbaigti pradėtą žemės sklypų vystymo projektą. Apeliantai pažymėjo, jog jei atsakovas būtų numatęs ir įvertinęs riziką, kad tarpbankinės palūkanos gali padidėti iki 8,05 proc. ir dvigubai padidinti ieškovų mokėtinos mėnesinės palūkanų įmokos sumą, atsakovas nebūtų suteikęs kredito, nes ieškovų gaunamų pajamų suma 2006 m., kai buvo sprendžiama dėl kredito paėmimo, buvo aiškiai per maža tam, kad sumokėti apie 18000 Lt per mėnesį siekiančias palūkanas. Įvykus nenumatytai aplinkybei, atsakovo atsisakymas vykdyti savo pareigas, numatytos kreditavimo sutarties 4.2 p. svarstyti galimybę atidėti kredito dalinių grąžinimų mokėjimo terminus, laikytinas kreditavimo sutarties pažeidimu, kuris turėjo ne mažiau esminės įtakos kreditavimo sutarties nutraukimui, nei ieškovų galėjimas mokėti dvigubai išaugusių palūkanų mokėjimų. Teismas neatsižvelgė į ieškovų nurodytą aplinkybę, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta neteisėtai būtent dėl to, kad atsakovas pažeidė savo sutartinį įsipareigojimą pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas bei LR CK 204 str. 3 d. numato, jog pasikeitus šalių sutartinių prievolių pusiausvyrai, šalis, kuriai sutartį tampa vykdyti sudėtingiau nei kitai šaliai, turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydamas sutartį pakeisti. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir nustatyti, ar ieškovo nurodytos aplinkybės dėl iš anksto nenumatytų ir ne dėl jo valios pasikeitusių kreditavimo sutarties vykdymo galimybių atitiko sąlygas, numatytas LR CK 6.204 str. Nustačius, kad egzistavo šios teisės aktuose numatytos aplinkybės, turėjo būti konstatuotas atsakovo įvykdytas ne tik kreditavimo sutarties, bet ir LR CK 6.204 str. numatyta sutarties sąlygų keitimo tvarkos pažeidimas bei patvirtinta ieškovų teisė kreiptis į teismą dėl neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo bei priverstinio jos sąlygų pakeitimo pagal ieškovo prašymą (LR CK 6.204 str., 6.259 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bankas yra verslo subjektas, disponuojantis ne savo asmeninėmis lėšomis, o indėlininkų pinigais. Dėl šios priežasties bankas su suteiktais kreditais privalo elgtis ypatingai atsakingai ir jeigu pagrįstai įžvelgia skolininko nesugebėjimą grąžinti kreditą bei toliau vykdyti kreditavimo sutarties sąlygas, jis turi imtis veiksmų, kuriais kiek įmanoma labiau sumažintų savo patirtus nuostolius dėl skolininko negebėjimo laiku ir tinkamai grąžinti kreditą. Kreditavimo sutarties įvykdymo terminas nebuvo siejamas su projekto įgyvendinimu. Prievolės įvykdymo terminas buvo apibrėžtas tik data, t.y. 2009-09-08, ne įvykiu. Ieškovai netinkamai vykdė sutarties sąlygas, nustojo mokėti atsakovui sutartimi sulygtas palūkanas ir dėl šios priežasties atsakovas įgavo teisę nutraukti kreditavimo sutartį. Tokią teisę atsakovui suteikia tiek kreditavimo sutartis, tiek įstatymai, todėl priverstinai atstatyti nutrauktą kreditavimo sutartį, nekreipti dėmesio į tai, jog šalis iš esmės pažeidžia sutarties sąlygas, nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad ieškovai patys savo valia pasiūlė bankui kreditavimo sutartį sudaryti būtent joje numatytomis sąlygomis, t.y. kreditas yra grąžinimas viena suma, praėjus 3 metams nuo kredito išdavimo, kad palūkanų norma yra kintama, o tai reiškia, kad ji gali išaugti. Ieškovai, prašydami išduoti kreditą, įvertino savo veiksmų riziką, todėl dabar turi prisiimti dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes.

Tretieji asmenys A. M. ir E. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas numatė, kad tokiu atveju, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, jeigu:

1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;

2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;

4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (LR CK 6.204 str. 2 d.). Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusioji sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti. Toks kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Šalims nesusitarus, teismas gali pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 str. 3 d.).

CK 6.204 str. 2 d. nurodomi keturi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa sudėtinga ir reikia peržiūrėti sutarties sąlygas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas. Šalims nepavykus susitarti, sutartis gali būti pakeista teismo tvarka. CK 6.223 straipsnyje reglamentuojamos sutarties pakeitimo sąlygos ir tvarka. Nurodyto straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad sutartis gali būti pakeista sutarties ar įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad įstatymas nenustato baigtinio sutarties pakeitimo atvejų sąrašo. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai yra nustatyti kituose CK straipsniuose. Pagrindą sutarčiai pakeisti konstatuoja ginčą nagrinėjantis teismas, įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties nutraukimo sąlygas ar sutarties nutraukimo reikalavimus nustato imperatyvios teisės normos.

Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 straipsnis. Vienas iš minėtame straipsnyje nurodytų atvejų, kai šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, yra kitos šalies padarytas esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio ypatumas yra tas, kad nukentėjusiai šaliai leidžiama nutraukti sutartį nesikreipiant į teismą (CK 6.218 straipsnis). Tačiau tokiu atveju kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kuriai remdamasis teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne.

CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Pagal sutarties laisvės principą šalys gali susitarti dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, ir tai neprieštarauja CK 6.156 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos.

Tai, kad ieškovas V. K., 2011-03-29 kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pakeitimo 2006-09-08 Kreditavimo sutarties Nr. KSV/122 sąlygų, nustatant: „Konvertuoti paskolos sumą į eurus nuo 2009-03-08; palūkanų pagal kredito sutartį mokėjimas yra laikinai atidedamas laikotarpiui nuo 2009-03-08 iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; nuo 2009-03-08 iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priskaičiuotų palūkanų suma didinama grąžintino kredito suma; nustatoma kredito grąžinimo data 2013-09-08“, tikėjosi, kad jam atsirastų galimybės per atidėjimo laikotarpį siekti didesnių pajamų gavimo ir užbaigti suplanuotų projektų vykdymą tam, kad vėlesniu laikotarpiu jis galėtų tinkamai vykdyti visus prisiimtus finansinius įsipareigojimus, savaime nereiškia, kad bankas, turėdamas savo teisėtus lūkesčius dėl pelno gavimo, turi pareigą konvertuoti paskolos sumą į eurus nuo 2009-03-08, laikinai atidedant palūkanų pagal kredito sutartį mokėjimą nuo 2009-03-08 iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; bei nuo 2009-03-08 iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priskaičiuotų palūkanų suma didinti grąžintino kredito suma; nustatant kredito grąžinimo datą 2013-09-08, kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovo vykdomas projektas yra realizuojamas tolesniais aktyviais veiksmais po ieškovo nurodyto 2009-05-28 Trakų rajono savivaldybės sprendimu Nr. S1-183 patvirtinto Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra priskirtinas prie silpnesniosios teisinių santykių šalies, kaip vartotojas, nes jo ekonominėje veikloje yra versliškumo požymių, atsižvelgiant į tai, kad suteikto kredito rūšis yra veiklos kreditas žemės sklypams pirkti ir kitai veiklai vystyti (b.l. 12, 96). Ta aplinkybė, kad ieškovas, vykdydamas sau naudingą ekonominę veiklą, siekė naudos dėl kreditavimo sutarčių pakeitimo, savaime nereiškia, kad atsakovas, kaip bankas, turėjo atsisakyti savo teisėtų lūkesčių ir sudaryti išskirtines sąlygas ieškovo ekonominei veiklai vykdyti, nes tai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepažeidė sutarties stabilumo principo, nes atsakovas, kaip bankas, vykdydamas bendradarbiavimo pareigą, elgės pagal sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nes ieškovas turėjo įrodyti, kad jo reikalaujami kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimai yra realiai vykdomi ir jo siūlomais pakeitimais nėra pažeidžiamas atsakovo, kaip banko, teisėtas interesas, nes ekonominės krizės aplinkybė ir kaip jos pasekmė atsiradęs nemokumo faktas savaime nesukuria bankui pareigos keisti kreditavimo sutarčių sąlygas pagal ieškovo pasiūlymus, kurie neužtikrina šalių sutartinių prievolių pusiausvyros.

Ta aplinkybė, kad ieškovas nuo 2009-09-01 pagal 2006-09-08 Kreditavimo sutartį Nr. KSV/122 atsakovui nesumokėjo nei vienos įmokos, ir formaliais pagrindais apeliacine tvarka skundė pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą 2011-11-07 sprendimą bei, vykstant bylinėjimosi procesui, iki šiol neatliko jokių mokėjimų banko naudai, parodo, kad ieškovas nėra suinteresuotas realiai atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, nes padėtis, kai nėra atliekami jokie mokėjimai bankui ir nėra vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai dėl išieškojimo iš įkeisto turto, yra jo tikslas, tuo patvirtinant, kad atsakovas neturi pagrindo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (LR CK 6.204 str. 3 d., 6.186 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra visų CK 6.204 str. 2 d. nurodomų keturių aplinkybių, pagal kurias nustatoma, ar sunkesnis sutarties vykdymas yra toks reikšmingas, kad ją vykdyti tampa sudėtinga ir reikia peržiūrėti sutarties sąlygas, sudėties, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas 2009-09-01 buvo nesumokėjęs 134782,15 Lt palūkanų ir 10405,71 Lt delspinigių pagal 2006-09-08 Kreditavimo sutartį Nr. KSV/122 (b.l. 39), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas atliko esminį sutarčių pažeidimą (2006-09-08 Kreditavimo sutartį Nr. KSV/122 8.2.1 p., 8.2.1.1 p.), sudariusį teisinį pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį, nes toks net dalies įmokų nesumokėjimas leido atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditavimo sutarties vienašališkam nutraukimui buvo įstatyminis ir faktinis pagrindas. Tai, kad vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas, savaime nereiškia, kad bankui vienašališkai nutraukus 2009-09-01 kreditavimo sutartį (b.l. 39) ir pasibaigus kreditavimo sutartyje numatytam galutiniam kredito grąžinimo terminui 2009-09-08, praėjus daugiau kaip metams laiko iki 2011-03-29 ieškinio pateikimo teismui, atsakovui teismine tvarka turi būti pakeistos kreditavimo sutarčių sąlygos pagal ieškovo pageidavimą, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas turi finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus pagal jo prašomas pakeisti kreditavo sutarties sąlygas ir yra atlikęs aktyvius veiksmus dėl tolimesnio veiklos projekto su žemės sklypais vystymo.

Situacija, kai nėra atliekami net daliniai mokėjimai banko naudai, parodo, kad apeliantas tinkamai nebendradarbiavo, nes, siekdamas kreditavimo sutarties pakeitimo, pats pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, nes atsakovas, kaip pelno siekiantis bankas, negaudamas jokių įmokų pagal kreditavimo sutartį, negali savo pelno sąskaita užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

Tai, kad ieškovas, kreipdamasis 2011-03-29 į teismą su ieškiniu dėl pakeitimo 2006-09-08 Kreditavimo sutarties Nr. KSV/122 sąlygų, tikėjosi, kad jam atsirastų galimybės per atidėjimo laikotarpį siekti didesnių pajamų gavimo tam, kad vėlesniu laikotarpiu jis galėtų tinkamai vykdyti visus prisiimtus finansinius įsipareigojimus, savaime nereiškia, kad bankas, turėdamas savo teisėtus lūkesčius dėl pelno gavimo, turi pareigą savo pelno sąskaita užtikrinti apelianto mokumą. Ta aplinkybė, kad ieškovas, vykdydamas sau naudingą ekonominę veiklą, siekė naudos dėl kreditavimo sutarčių pakeitimo, savaime nereiškia, kad atsakovas, kaip bankas, turi atsisakyti savo teisėtų lūkesčių ir sudaryti išskirtines sąlygas ieškovo ekonominei veiklai vykdyti, nes tai neatitiktų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pažeidė kreditavimo sutarties 4.2 p., numatantį, kad kredito gavėjams pateikus bankui motyvuotą raštišką prašymą, bankas svarstys galimybę atidėti kredito dalinių grąžinimų mokėjimo terminus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jis svarstė 2009-04-20 ieškovo V. K. prašymą (b.l. 35) leisti panaudoti įkeistus 94365 Lt esamam palūkanų mokėjimo įsiskolinimui padengti bei panaudoti šias lėšas ateinančių mėnesių daliniam padengimui; konvertuoti paskolą į eurus su tikslu žymiai sumažinti bendrą palūkanų normą, pratęsti kredito sutarties (paskolos grąžinimo) terminą 6 mėnesiams po 2009 m. rugsėjo 8 d., ir priėmė sprendimus pagal banko nustatytą tvarką, bei raštu informavo apie tai ieškovą V. K., savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes tarp šalių sudarytos 2006-09-08 Kreditavimo sutarties Nr. KSV/122 4.2 p. numato galimybę, bet ne pareigą bankui svarstyti pateiktą prašymą.

Byloje nėra duomenų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nulėmusių kreditavimo sutarties nutraukimą, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad prievolė neįvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos LR CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl skolininko atsakomybės mažinimo ar visiško atleidimo nuo atsakomybės.

Ta aplinkybė, kad atsakovas sutiko išduoti ieškovui kreditą, savaime nereiškia, kad kredito grąžinimas buvo susietas su šalių aptartu projektu dėl ieškinyje nurodytų žemės sklypų vystymo, nes kreditavimo sutartyje numatytas galutinis kredito grąžinimo terminas buvo apibrėžtas kalendorine data, bet ne įvykiu. Tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas turi minimalias finansines galimybes vykdyti atsiskaitymus su banku, patvirtina, kad ieškovas nėra suinteresuotas įrodyti galimumą mokėti einamąsias įmokas pagal kreditavimo sutartį, siekiant ieškovui užbaigti pradėtą žemės sklypų vystymo projektą. Ieškovas, vykdęs ekonominę veiklą, turėjo būti rūpestingas ir atidus, bei įvertinti prisiimamą komercinę riziką dėl žemės sklypų vystymo projekto, nes, sudarydamas kreditavimo sutartį su kintamų palūkanų norma, turėjo numatyti su tuo susijusias finansines pasekmes dėl galimo kintamų palūkanų dydžio pasikeitimo didėjimo linkme.

Byloje nėra duomenų dėl banko neteisėtų veiksmų, turėjusių esminės įtakos kreditavimo sutarties nutraukimui, nes už ieškovo finansinių galimybių mokėti išaugusias kintamas palūkanas pasikeitimą atsakovui negali būti nustatyta atsakomybė. Teisėjų kolegija nenustatė LR CK 6.204 str. numatytos sutarties sąlygų keitimo tvarkos pažeidimo bei neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo, sudarančio teisinį pagrindą priverstine tvarka pagal ieškinio reikalavimus pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas (LR CK 6.259 str.).

Tai, kad ieškovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CK 6.158 str., 6.193 str., 6.200 str., CPK 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas neįgijo pareigos atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nėra pateikti išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Zita SmirnovienėAldona Tilindienė