Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. G. skundą dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu nutarta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį, tačiau vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, E. G. pareikšta pastaba dėl Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A-919, reikalavimų nevykdymo.

Pareiškėja S. G. apskundė nurodytą nutarimą (pateikė ir patikslintą skundą). Nurodė, kad nesutinka su sprendimu, mano, kad jis priimtas neteisingai įvertinus imperatyviąsias teisės normas, numatytas Taisyklių 7.7. papunktyje, taip pat Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 13 punktą, 14 punktą, 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Mano, kad E. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymiai, todėl savivaldybės administracija privalėjo pradėti administracinę procedūrą jos atžvilgiu. Nurodo, kad tai, jog kaimynai girdi šuns keliamą triukšmą, bet nereiškia pretenzijų, nepateisina E. G. elgesio. Garso įrašuose užfiksuota, kad leistini ribiniai triukšmo dydžiai yra viršyti. Pretenzijas dėl keliamo triukšmo pareiškė dvi šeimos, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini) g. 12 ir salos g. 15. Keliamas triukšmas trikdo viešąją rimtį, trukdo ramiai ilsėtis. Taip pat pažymi, kad šuo yra agresyvus, kadangi jis gyvenvietėje papjovė 3 šunis, o vieną sužalojo. Agresija yra draudžiama įstatymu. Po skirto įspėjimo 2015 metais ji ir toliau vedžiojo šunį be pavadžio ir antsnukio. Akivaizdu, kad šuo laikomas namų valdos saugojimo tikslais, todėl šeimininkė toleruoja agresiją žmonių ir kitų gyvūnų atžvilgiu. Gyvūnų agresijos skatinimas gali būti pateisinamas tik dresuojant gyvūnus tarnybiniais tikslais, kaip nurodyta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šuns negalima leisti lakstyti po kiemą – jis turi būti uždarytas voljere. Skundu prašo panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės sprendimą, E. G. skirti baudą, o šunį konfiskuoti.

Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad tyrimo metu užfiksuoti faktai patvirtina, kad šuo, kurio savininkė yra E. G., nesužeidė žmonių ar kitų gyvūnų, nepadarė žalos kitų žmonių turtui, nekėlė grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, tačiau šuo trikdo viešąją rimtį, ypač nakties metu. Vadovaujantis ANK 12 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. A-1463 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ 3 punktu, siekdama atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, priimtas sprendimas pripažinti, kad E. G., gyv. (duomenys neskelbtini) g. 21, (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių raj. padarė mažai pavojingu laikomą administracinį nusižengimą ir pažeidė Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. A-919 „D. G. laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 7.7 papunktį, pažeisdama ANK 346 straipsnio 1 dalį, ir jai pareikšta žodinė pastaba.

Taip pat nurodė, kad vadovaujantis ANK 621 straipsniu, ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Pareiškėja šioje byloje pripažinta nukentėjusiąja nėra, todėl neturi teisės skųsti nutarimo, priimto administracinių nusižengimų byloje.

Teismo posėdyje pareiškėja S. G. palaikė savo skundą, nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybė pritaikė netinkamą straipsnį. Pareiškime nurodyti pažeidimai pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, 3 dalį. Neginčija tos dalies, kad institucija buvo atvykusi. Administracinė atsakomybė taikoma, bet tai neapsaugo jų nuo šuns grėsmės. Gyvenvietėje trys šunys negyvi, o vienas luošas. Savininkė nesocializuoja šuns. Socializuotas šuo turi klausyti savininkės ir nepulti ant gentainių. E. G. šuo loja ir yra agresyvus, klauso tik savininkės. Toks pažeidimas pakartotinis. Šuo yra gyvūnas ir pats jis nepasikeis, todėl kitiems gyventojams kyla grėsmė. Šuns atžvilgiu reikia, kad būtų paskirta dresūra. Šuo sėlina prie tvoros ir puola. Nėra garantijos, kad kada nors neužpuls žmogaus. Grėsmė egzistuoja laike ir erdvėje. E. G. 2009 m. įsigijo šunį. Tuomet šuo buvo jaunas ir problemų nebuvo, bet 2012 m. ji pastebėjo, kad šuo agresyvus dieną ir naktį. Tai tęsiasi iki dabar. Šuo įkandęs niekam nebuvo, bet ji stengiasi vaikščioti kuo mažiau netoliese. Sklypas aptvertas, bet buvo atvejis, kai kalė išbėgo iš kiemo. Liudytojai gali patvirtinti apie atvejį, kai šuo išbėgo ir perkando kitą šunį. Jai tai pasakė J. K.. V. K. pasakojo, kad išbėgęs E. G. šuo iš savo teritorijos draskė kitą šunį. Taip pat buvo atvejis, kai mažas šuniukas išbėgęs iš savo kiemo per tvorą įlindo į E. G. sklypą ir baigėsi mirtimi. E. D. gyvena prieš E. G. ir pritaria, kad šuo kelią pavojų. Į E. G. raštu kreipėsi dėl šuns. Po susirašinėjimų, kuriam laikui būna ramu, bet po to vėl tas pats. Kalė laikoma teritorijos saugojimo tikslams.

Liudytojas S. V. teisme parodė, kad vyko kartu su specialiste I. R.. Įvažiavimas buvo sudėtingas, bet juos įleido ir jie apžiūrėjo šunį. Šeimininkės komandų šuo klauso. Apklausė daug žmonių, bet didelių nusiskundimų nebuvo. Priėjo išvados, kad šuo saugomas tinkamai, todėl nutarė skirti įspėjimą. Šuo saugantis teritoriją, šeimininkė sakė, kad nakčiai uždarys į malkinę. Į žodines pastabas reagavo normaliai. Kai nuvyko, šuo buvo voljere. Aplinkiniai žmonės labai nesiskundė. Vienas užsiminė, kad tvoros tarpai per dideli.

Liudytoja I. R. teisme parodė, kad tyrė S. G. pareiškimą dėl E. G. priklausančio grėsmę keliančio šuns ir priėmė sprendimą. Kartu S. V. vyko į vietą. Nustatė, kad ant vartų pakabinti įspėjamieji ženklai. Juos pasitiko lojantis šuo, bet vėliau nurimo. Važiavo darbo laiku, kiek galėjo tiek apklausė kaimynus. Dalis žmonių nurodė, kad šuo loja, bet jiems netrukdo. Vadovaujantis įstatyme numatytais kriterijais nusprendė, kad mažai pavojingas ir skyrė įspėjimą. Viešosios rimties trikdymo, grėsmės ir pavojaus žmogaus sveikatai nenustatyta. Dalinai pripažino, kad naktį būna triukšmas. Įspėjimą skyrė atsižvelgiant į S. G. pareiškimą dėl keliamo triukšmo. Socializacijos pakanka, E. G. pateikė dokumentus, šuo į pavojingų šunų sąrašą nepatenka. Šuo atlieka savo pareigą, aploja svetimus žmones. Šeimininkė liepė eiti į voljerą, šuo taip ir padarė. Savininkė, jai mestą kaltinimą šiek tiek pripažįsta, stengiasi, šunį tildo. Šuns lojimui pritaria (duomenys neskelbtini) g. 9 31 namų valdų šeimininkai. Jie taip pat galvoja, kad yra grėsmė vaikų sveikatai. Nurodė, kad įlindo šuniukai ir buvo sudraskyti. (duomenys neskelbtini) g. 15 nurodė, kad kenkia viešajai tvarkai ir kyla grėsmė vaikams. Kiek rado žmonių, tiek apklausė. Kitus apklausė telefonu. Apklausti buvo artimiausi E. G. kaimynai.

Liudytoja V. K. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) g. 9. Ją apklausė telefonu. Kalbėjo trumpai dėl šuns keliamos grėsmės. Sudraskė sūnaus šunį, tai įvyko vaikų akyse. Anūkai verkė. Po to atvejo pradėjo galvoti, kad gali užpulti vaiką ar suaugusį. Anksčiau yra ir jos šunį užpuolęs, apdraskė, jis šlubavo. Vaikams yra pasakyta, kad neitų prie tvoros, nekištų rankų. Po to, kai sudraskė sūnaus šunį, šeimininkė pasakė, kad taip turi būti. Ji nori, kad būtų saugu, bet negali vaikui uždrausti nueiti ir įkišti ranką per tvorą. Baimė dėl to yra. Jos šunį sužalojo 2015 m. Vėliau sūnaus šunį vaikų akivaizdoje sudraskė. (duomenys neskelbtini) g. 17 name gyvena du vaikai, (duomenys neskelbtini) g. 31 trys vaikai. (duomenys neskelbtini) g. 17 namo šeimininkė sakė, kad sudraskė du šunis. Žemės sklypas į nuokalnę, bet ar šuo gali peršokti tvorą negali pasakyti. Judėjimo laisvė nueiti ramiai maudytis šiek tiek ribojama, bet šalia E. G. sklypo nėra tako, jie ten nevaikšto. Dėl lojimo nekelia pretenzijų. Dėl nakties ramybės viskas gerai. Vaikai bėgioja, važinėja dviračiais, paspirtukais, dėl jų neramu. Ant vaikų šuo puola, bet ant jos nepuola.

Liudytoja E. G. teisme parodė, kad pažįsta pareiškėją, ji kaimynė, kuri turi pyktį, o ji ne. Žino, kad byla dėl šuns. Augina 9 m. ir 10 m. sūnus. Šuo nuo mažens užaugintas. Labai domėjosi jo psichika ir charakteriu. Šuo Rytų Europos vilkšunis. Įsigijo jį ne apsaugai, o kaip šeimos draugą. Teritorija didelė, aptverta tvora ir užrakinami vartai. Šuo dresuotas, paklusnus. Dalyvauja šunų mylėtojų būrelyje. Konfliktų yra buvę. Vienas buvo, kai mažas šunelis lojo ir šuo jį griebė. Mažas šuo negali konkuruoti su dideliu. Tuomet perkando mažą šunelį, pati vežė pas gydytoją. Kalbėjo su šunelio šeimininkais. Jai buvo pamoka, kaimynams taip pat, jie irgi turi rūpintis savo augintiniu. Nuo tada vedžioja savo šunį su antsnukiu. Šunį koks jis bebūtų reikia prižiūrėti. Dėl triukšmo tai šuns lojimas niekam netrukdo. Šuo loja dieną ir naktį. Jis nėra pririštas prie grandinės. Prie jų yra tvenkinys. Bebrai kasa urvus, bėgioja lapės. Šią žiemą gyvenvietėje buvo daug vagysčių naktimis, tada jis loja naktį. Bet loja, kai yra priežastis, be priežasties neloja. Naktį jis bėgioja po teritoriją. Buvo atvykę specialistai, apžiūrėjo laikymo sąlygas. Būna, kad šuo ir šiaip loja, bet trunka neilgai. Jis socializuotas šuo. Rytų Europos vilkšunis, tai nepavojingų šunų veislė. Ji užtikrina šuns gyvenimą, kad niekam nepadarytų žalos. Jei silpni nervai, tai mano, kad ir kriauklėje lašantis vanduo tokį žmogų nervins ir neleis miegoti. Gyvenvietė šauni, kaimynai geri, dėl visko tariasi, aiškinasi, tik S. G. nieko nesakiusi rašo. Kaimynai rašė paaiškinimus dėl šuns, ji juos turi ir pateikia teismui. S. G. vardija tik blogus dalykus, o kad ateina svetimi šunys ir jie juos maitina, nemato. Ji nesako, kad pareiškėjai su nervais negerai, nori pasakyti, kad kitus žmones erzina ir laikrodžio tiksėjimas. Kiek tiksliai jų sodyba nutolusi nuo pareiškėjos, negali pasakyti. Jie dresūros kursus lankė 2011-2012 m. Vyras kalbėjo su kaimynais, bet jie pasakė, kad šuo jiems netrukdo.

Liudytojas D. D. teisme parodė, kad pareiškėją pažįsta, ji kaimynė. Žino, kad byla dėl šuns. Jam, kaip tėvui, auginančiam vaikus, neramu, kadangi E. G. tvora atvira. Jei vaikai nepasisaugos, tėvai nenužiūrės ir vaikas įkiš ranką, bus problema. Dėl šuns lojimo, tai vaikas naktimis nemiega. Užmiega vėlai ir prabunda. Yra matęs kaip vaikai ėjo pro šalį ir šuo puolė. Vaikai pasitraukė. Dabar jau pusmetis kaip šuns lojimo negirdi. Jei jis tokį šunį turėtų, laikytų jį voljere. Kai šeimininkė būna šalia šuns, jis elgiasi kaip dresuotas, bet kai nėra - puola. Šeimininkė turėtų elgtis atsakingiau. Jis kalbėjo su ja ir šuo neloja. 2015 m., kai sudraskė (duomenys neskelbtini) g. 19 šunį, jis negyveno. Su bendrijos pirmininku bendravo dėl šuns, bet jis liepė kalbėtis su šeimininkais. Sutikęs šuns šeimininką, kalbėjo dėl šuns. Dėl šuns lojimo, vaikui sunku užmigti. Šuo lojo kasdien, ypač kai priešais E. G. sodybą gyvenantys kaimynai turėjo vilkšunį. Dabar, mano, kad šunį įsileidžia į namą ir teritorijoje nebelaiko. Kai eini pro šalį, toks jausmas, kad jis neprognozuojamas. Nei dėl vaikų, nei dėl savęs saugus nesijaučia. Jam vilkiniai šunys neprognozuojami. Ar E. G. šunį vedžiojasi su antsnukiu negali pasakyti. Ji tikrai šuns nevedžioja be pavadžio.

Liudytojas M. T. teisme parodė, kad S. G. ir E. G. yra kaimynės. Jis nieko prieš šunis neturi. E. G. visada šunį vedžioja su pavadžiu ir dar su antsnukiu. E. G. šuo neagresyvus. Šuo su šunimi pykstasi, bet jam šuns lojimas netrukdo, nors namas šalia miegamojo ir langai kaip tik į E. G. sklypo pusę. Girdisi šuns lojimas, bet taip pat girdi ir paukščių čiulbėjimą. Jam nei vienas gyventojas nesiskundė dėl šuns, išskyrus D. D.. D. D. kreipėsi į jį ir jis siūlė išmatuoti decibelus. Daugiau nėra girdėjęs jokių pretenzijų. Žmogaus gyvybei ar sveikatai pavojaus nėra. Žino, kad šunį vedė į dresūros kursus. Einant pro šali šuo loja, bet taip ir turi būti, nes jis gina teritoriją. Per tvorą rankos nekištų, bet to daryti ir nereikia. Vienas šuo sudraskytas, galbūt buvo įlindęs į teritoriją, todėl sudraskė. Šuo su šunimi pjaunasi, bet žmogaus gyvybei grėsmės nėra. Grėsmė galėtų kilti žmogui, kai šuo agresyvus. Jei šuo uždarytas, grėsmė negresia. Dabar jis uždarytas savo teritorijoje. Tai sarginis šuo, bet ne kovinis. Aviganiai lengvai dresuojami ir su psichika viskas gerai.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios sanitarijos inspektorės I. R. 2018-04-05 faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. 3 užfiksuota, kad pagal S. G., gyv, (duomenys neskelbtini) g. 12, (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., pareiškimą 2018-03-12, kuriame S. G. nurodo, kad E. G., gyv. (duomenys neskelbtini) g. 21, (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. priklausanti kalė B. yra agresyvi, vakarais ir naktimis trikdo viešąją rimtį - loja, be to kelia grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai bei gyvybei, taip pat, kad kalės šeimininkė negerbia aplinkui gyvenančių, nepaiso, kad naktimis žmonės turi teisę į nepertraukiamą poilsį, 2018 m. balandžio 4 d. 10.30 val., buvo nuvykta nurodytu adresu. Šiaulių rajono savivaldybės vyr. sanitarijos inspektorė I. R., dalyvaujant Šiaulių kaimiškosios seniūnijos . seniūno pavaduotojui - S. V. nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini) g. 21, (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. uždaroje teritorijoje yra laikomas šuo, kuris priėjus prie tvoros stipriai lojo. Lojimas greitai baigėsi, šuo nekreipdamas į svetimus žmones, nuėjo tolėliau į kiemą prie gyvenamojo namo. Šeimininkui atidarius duris, šuo vėl pradėjo stipriai loti. Paklusdamas šeimininko komandai šuo lengvai buvo uždarytas į voljerą. Pokalbio metu šuo liovėsi loti. Patikrinimo metu nebuvo pastebėta šuns agresijos ar nepakankamos socializacijos, šeimininko nesuvaldymas savo augintinio. Šeimininkas nurodė, kad sutinka su tuo, kad Jų šuo loja, todėl stengiasi imtis visų priemonių, kad šuo netrikdytų aplinkinių gyventojų poilsio, šuo nakčiai uždaromas į garažą. Apklausus aplinkinius gyventojus dėl šuns lojimo ir viešosios rimties trikdymo, šuns agresijos, (duomenys neskelbtini) g. 19, 23, 35 (duomenys neskelbtini) k. Šiaulių r. valdų gyventojai, taip pat (duomenys neskelbtini) gatvės bendruomenės pirmininkas pretenzijų nepateikė. Papildomai (duomenys neskelbtini) g. 35, (duomenys neskelbtini) k. namų valdos gyventoja informavo, kad E. G. vedžioja savo šunį palei tvenkinį ir mato, kad šuo yra su pavadžiu ir su antkakliu. (duomenys neskelbtini) g. 15, (duomenys neskelbtini) k. Šiaulių r. valdos gyventojai aiškiai nurodė, kad šuo trikdo jų viešąją rimtį, ypač nakties metu bei nurodė, kad šuo yra pavojingas ir gali pakenkti jų vaikų sveikatai, kad vaikai gali nukentėti nuo šuns kišdami rankas pro tvorą. (duomenys neskelbtini) g. 9 ir 31, (duomenys neskelbtini) k. valdų gyventojai dalinai pritarė, kad girdi šuns lojimą, tačiau labiau akcentavo, kad šuo yra pavojingas, kelia nesaugumo jausmą, nes anksčiau yra sudraskęs du šuniukus (ne dėl šuns nepriežiūros, kaltės) bei nurodė, kad šuo nėra paleidžiamas iš uždaros teritorijos.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Kaip matyti iš skundo, pareiškėja S. G. nesutinka su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos priimtu sprendimu nepradėti administracinės teisenos ir su skirta žodine pastaba pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Kaip galima suprasti, pareiškėja mano, kad E. G. atsakomybė turėjo būti vertinta pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį. Šuns keliamą grėsmę motyvuoja tuo, kad į jo teritoriją įbėgus šunims, jis arba juos sudrasko, arba suluošina. Grėsmingai loja ant praeinančių asmenų. Šeimininkė vedžioja šunį be antsnukio ir pavadėlio.

ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Iš skunde pateiktų ir teisme nurodytų pareiškėjo aplinkybių, liudytojų parodymų, faktinių aplinkybių patikrinimo akte pateiktų faktų, teismas nenustatė, jog E. G. būtų padariusi ANK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusižengimą, neužfiksuota, kad buvo padarytas koks nors Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. E. G. gyvenamojoje vietoje apsilankiusi liudytoja I. R. tokio pažeidimo taip pat neužfiksavo, nenustatyta, kad šuns laikymo sąlygos neatitiktų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad kieme yra voljeras, teritorija aptverta, yra įspėjamasis ženklas, įėjus į teritoriją, šuo klausė šeimininkės komandų, nesielgė agresyviai. Netikėti E. G. žodžiais, kad šuo yra dresuotas, nėra pagrindo. Nei vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad šuo vedžiojamas be pavadėlio ar antsnukio. Pažymėtina, kad Rytų Europos aviganis nėra priskiriamas prie kovinių ir pavojingų šunų veislių, nurodytų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 patvirtintame sąraše, todėl nėra ir reikalavimo šunį vedžioti su antsnukiu, kaip nurodyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 patvirtintame Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše. E. G. neginčijo aplinkybių, kad jos šuo buvo išbėgęs iš teritorijos ir užpuolęs šunį. 2015 m. birželio 17 d. nutarimu dėl to jai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja nurodo, kad šuo ir toliau puola į jo gyvenamąją teritoriją užklydusius šunis. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad grėsmė turi kilti asmeniui, o ne gyvūnui, todėl atsakomybė pagal šio straipsnio 2 dalį E. G. negalėtų kilti. Kadangi šuo nepriklauso kovinių ar pavojingų šunų veislei, negalima spręsti ir dėl atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio kitas dalis.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad šuns keliamas triukšmas – lojimas naktį, viršija leistinas ribas. Prideda tai patvirtinančius garso įrašus. Garso/vaizdo įrašuose užfiksuotas su pertraukomis lojantis šuo. Kadangi filmuota tamsoje, vaizdo visiškai nėra, nustatyti, ar loja būtent tas šuo, dėl kurio skundžiasi pareiškėja, neįmanoma. Kadangi apklausiant E. G. nekilo toks klausimas, ji sutiko, kad jos šuo lodavo naktimis, preziumuojama, kad garso įraše girdimas būtent tas šuo. Vaizdo įraše girdėti, kad lojimo garsas tai didėja, tai mažėja, iš ko galima spręsti, kad šuo loja bėgiodamas, tikėtina, kad kažką mato. Tačiau taip pat girdėti ir kiti tolumoje lojantys šunys, o nutilęs šuo išgirdęs lojimą vėl pradeda loti (pvz. vaizdo įrašas Nr. 20180222_003137). Teismas sutinka, kad toks šuns lojimas nakties metu trikdo ramybę ir miegą, bet dėl tokio nusižengimo E. G. buvo paskirta žodinė pastaba pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Liudytoju apklaustas D. D. nurodė, kad jau apie pusę metų šuo nebeloja, naktį teritorijoje nebepaleidžiamas. Taigi, teigti, kad E. G. nereaguoja į pastabas, nėra pagrindo.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos S. G. skundo netenkinti ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.