- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- I-3553-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01935-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui D. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl kompensacijos neturtinei žalai atlyginti priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, t. y. po 100 Lt už kiekvieną Lukiškių TI-K netinkamomis higienos sąlygomis praleistą dieną (b. l. 1–2).
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog, atlikdamas paskirtą bausmę Lukiškių TI-K 2008 m. sausio–gruodžio mėn. atskirais laikotarpiais įvairiose kamerose buvo laikomas kartu su kitais asmenimis nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nes vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas nesiekė 3,60 kv. m., nebuvo užtikrinta temperatūra, tvyrojo dvokas, sienos padengtos pelėsiu, veisėsi tarakonai. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl to jį slėgė depresija, patyrė emocinį sukrėtimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti kompensuojama.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 13–15). Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2008-01-16 iki 2008-12-24, o skundą teismui pateikė 2014-03-24. Pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nustatytas 3 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo teisių pažeidimo dienos. Pareiškėjo skundas teismui pateiktas praėjus 6 metams po to, kai jis išvyko iš Lukiškių TI-K, todėl prašo taikyti ieškinio senaties terminą.
Taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą ir atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymi, kad Lukiškių TI-K dėl objektyvių priežasčių yra dažnai perpildytas, tačiau visą laiką skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų, stengiamasi, kad teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis asmenys būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Todėl, atstovo teigimu, jo veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais, taip pat nėra visų Civilinio kodekso 6.246–6.249 str. nurodytų sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, jog nuo 2008 m. sausio– gruodžio mėn. atskirais laikotarpiai Lukiškių TI-K buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų, nes vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė normatyvinių reikšmių, taip pat nebuvo užtikrinti kitų higienos teisės normų reikalavimai (kamerose nebuvo palaikoma tinkama temperatūra, veisėsi tarakonai, sienos apipelijusios).
Pareiškėjo teigimu, šiais pažeidimais jam buvo sukelti neigiami dvasiniai išgyvenimai, patyrė emocinę depresiją, todėl minėtos aplinkybės pripažintinos neturtine žala.
Pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
D. K. teismui skundą, kuriame prašoma priteisti 2008 m. sausio–gruodžio mėn. dėl netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą, pateikė tik 2014-03-25, t. y. ženkliai, apie 3 metus, praleidęs Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti atsakovės atstovas.
Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinę, jog įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl tarp jų praeityje susiklosčiusių teisinių santykių nebus inicijuojamas teisminis ginčas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-04 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008; 2008-07-25 nutartis, priimta adm. b. Nr. A146-335-08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-23 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-344/2011 ir kt.). Taip pat akcentuota, kad asmuo privalo tinkamai rūpintis savo teisių gynyba, sąžiningai naudotis įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir skundo teismui padavimo teise, tuo tarpu esant neapdairiam, nerūpestingam ir pasyviam paties suinteresuoto asmens elgesiui, jo galimai pažeistos teisės negali būti ginamos ir jis turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką. Pabrėžiama, jog tais atvejais, kai teisės pažeidimas egzistavo ir asmuo tai suvokė, tačiau nesiėmė priemonių pažeistai teisei ginti, galima konstatuoti, kad civilinių teisinių santykių stabilumas, kaip didesnė vertybė, turi būti išsaugota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-27/2011 ir kt).
Kaip minėta, D. K. skundas teismui dėl neturtinė žalos priteisimo yra pateiktas žymiai praleidus tokiems reikalavimams taikytiną ir Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Byloje esančiais įrodymais nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog šis terminas praleistas dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovės atstovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą tenkintinas, o D. K. skundas dėl kompensacijos iš Lietuvos valstybės pareiškėjo nurodytai neturtinei žalai atlyginti priteisimo atmestinas.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo D. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.