- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- 2-233-647/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02905-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- L. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančios išvadą byloje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl pažeistų teisų atsatatymo ir iškeldinimo,
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: atstatyti jos pažeistas savininkės teises ir iškeldinti atsakovę L. K. su vaikais E. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K. , gim. (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0660 ha žemės sklypas, bei gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 149,90 kv.m., esantys (duomenys neskelbtini). 2002-10-11 ieškovės sūnus J. K. sudarė su atsakove santuoką ir jauna šeima apsigyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name. Santuokos metu jiems gimė 3 vaikai - E. K., M. K. ir L. K., tačiau 2011-03-04 jų santuoka buvo nutraukta, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Šiuo metu atsakovė gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name prieš ieškovės valią. Ieškovės ir atsakovės santykiai yra įtempti. Dėl atsakovės konfliktiško būdo, gyvenimo įpročių nesutapimo jos blogai sutaria. Ieškovės sūnus po skyrybų su atsakove išėjo iš namų ir nuomojasi būstą, nes atsakovė nesutinka geranoriškai išsikelti iš ieškovei priklausančio namo. Ieškovės sūnaus J. K. šeima gyveno name panaudos pagrindais, jie neatlygintinai naudojosi ieškovės turtu. Vadovaujantis LR CK 6.642 str. l d. kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Ieškovės name be jos pačios gyvena jos 3 suaugę sūnūs - P. K., V. K., J. K. su žmona ir 3 vaikais. Ieškovė daug kartų žodžiu prašė atsakovės išsikelti iš jos namo, nes ji gyvena name be teisinio pagrindo, o ieškovės šeimai trūksta gyvenamojo ploto. Be to, atsakovė nemoka jokių komunalinių mokesčių, nemoka mokesčių už būstui teikiamas paslaugas (elektra, internetas, kt.), į prašymus susimokėti nereaguoja. 2012-08-21 d. registruotu laišku ieškovė išsiuntė pranešimą su prašymu per tris mėnesius išsikelti iš užimamų gyvenamųjų patalpų. Atsakovė yra gavusi raštišką perspėjimą, bet išsikelti neketina, todėl apginti savo pažeistas teises ieškovė gali tik teismine tvarka. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Papildomai nurodė, kad name yra 5 kambariai, atsakovė užima 2 kambarius 8 ir 12 kv.m. Sūnus J. K. įsidarbino, alimentus jam išskaičiuoja iš atlyginimo, jis kiekvieną savaitę vaikus aprūpina maistu. Sūnus jai iki spalio mėnesio mokėjo už komunalines paslaugas. Sutinka palaukti dėl iškeldinimo pusę metų, kol vaikai baigs mokyklą.
Atsiliepimas
Atsakovė L. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė yra atsakovės buvusio sutuoktinio J. K. motina ir jų vaikų senelė. Su J. K. susituokė 2002 -10-11. Po santuokos sudarymo atsakovė kartu su sutuoktiniu apsigyveno ieškovei priklausančiame name. Vėliau buvo išsinuomavę butą ir gyveno atskirai, tačiau motinai prašant, vėl grįžo gyventi pas ieškovę. Jie su vaikais užėmė vieną kambarį, kuriame su vaikais gyvena iki šio laiko. Atsakovė apsigyveno ieškovei priklausančiame name ne savavališkai ir ieškovės nuosavybės teisių nepažeidė. 2010 m. pabaigoje su vyru tarpusavio santykiai pašlijo, vyras susirado kitą moterį, atsakovę su vaikais paliko ir išėjo gyventi atskirai. Po to, 2011 m. kovo 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta. Todėl ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad ieškovės sūnui, dėl atsakovės konfliktiško būdo, įpročių nesutapimo, teko po santuokos nutraukimo išsikelti iš namų ir nuomotis būstą. Faktiškai buvęs sutuoktinis, išėjo gyventi kitur dar iki santuokos nutraukimo. Tai yra nustatyta santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad jos name, be jos gyvena trys sūnūs, nes faktiškai gyvena P. K. ir J. K.. V. K. gyvena atskirai. Nutraukus santuoką, teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o iš J. K., jo sutikimu, buvo priteista mokėti vaikų išlaikymui po 250 Lt į mėnesį. Po santuokos nutraukimo, buvęs sutuoktinis atsakovei yra sakęs, kad jis su motina sudaręs sutartį dar pusantrų metų laikotarpiui dėl atsakovės su vaikais gyvenimo šiame name ir jis už tai motinai mokės. Ieškovė apie mokėjimus už komunalinius patarnavimus niekada atsakovei neužsimindavo. Ji sutarties nematė, tačiau mano, kad buvęs sutuoktinis moka motinai už butą, todėl dėl priteistos sumos vaikų išlaikymui išieškojimo ji nesikreipė. Buvęs sutuoktinis pradžioje, keletą kartų davė po 50 Lt, o vėliau prie vaikų išlaikymo visai neprisidėdavo, vaikus išlaiko atsakovė tik iš savo lėšų. Atsakovės santykiai su ieškove nebuvo įtempti iki 2012 m. liepos mėnesio, kada buvo atvažiavęs buvęs sutuoktinis su savo drauge, tarp jų kilo konfliktas, po kurio ieškovė pareikalavo, kad per mėnesį laiko atsakovė išsikeltų, grasino kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad būtų atimtos motinystės teisės.. Atsakovė pateikė prašymą Vilniaus rajono savivaldybei socialiniam būstui gauti. Dėl susidariusios situacijos atsakovė 2012-07-03 kreipėsi į antstolius dėl priteistos sumos iš J. K. vaikų išlaikymui išieškojimo. 2012-08-28 gavo raštišką įspėjimą per tris mėnesius išsikelti iš ieškovei priklausančio namo. Pažymėjo, kad ieškinys teismui pareikštas dar nepraėjus nustatytam terminui išsikelti. Atsakovė faktiškai iš buvusio sutuoktinio lėšų vaikų išlaikymui negauna, nes antstolių turima informacija, J. K. niekur nedirba, todėl nuo rugsėjo 1 dienos vaikų išlaikymui gauna lėšas, po 195 Lt kiekvienam vaikui, iš Vaikų išlaikymo fondo. CK 3.71 str. 1 d. nustato, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo lieka nepilnamečiai vaikai. CK 3.71 str. 2 d. nustato, kad jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Kadangi šiuo atveju su ieškove sutartį buvo sudaręs sutuoktinis J. K., todėl sutartis, nustatant uzufruktą, turėtų būti sudaryta su atsakove. Atsakovė sutinka mokėti už komunalines paslaugas. Išsikelti ji neturi kur, nes susirasti nuomai kambarį vienišai motinai su trimis mažamečiais vaikais neįmanoma, o atskirai nuomotis butą neturi galimybės. Prašo ieškovės ieškinį atmesti ir įpareigoti ieškovę sudaryti su ieškove nuomos sutartį dėl jos užimamo kambario ieškovei priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomos, nustatant uzufruktą iki socialinio būsto gavimo, ar vaikų pilnametystės. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad išlaikymo iš vaikų tėvo negauna, tik iš Vaikų fondo – po 195 Lt už kiekvieną vaiką ir po 50 Lt už vaikus, socialinės pašalpos negauna. Ji dirba (duomenys neskelbtini), gauna 500-700 Lt atlyginimą. Gali mokėti po 250 Lt už komunalines paslaugas, bet ieškovė nesutiko, prašo 500 Lt.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad siekiant visapusiškai įvertinti visas bylos aplinkybes, (duomenys neskelbtini)socialinio darbo organizatorius lankėsi ieškovės, bei atsakovės šeimose. Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad atsakovė su trimis vaikais gyvena ieškovei priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Atsakovė su vaikais antrame namo aukšte turi du nedidelius kambarius. Atsakovė pranešė, kad neturi kur su vaikais gyventi, jos motina gyvena (duomenys neskelbtini) vieno kambario bendrabučio tipo bute be patogumų (buto plotas 18 kv.m.) ir dėl vietos stokos negali priimti dukros su vaikais pas save. Kitų artimų giminaičių, kurie galėtų ją su vaikais priimti atsakovė neturi. Atsakovė patvirtino, kad jos santykiai su ieškove yra konfliktiški ir jinai nenorėtų su ja viename name gyventi. Anot atsakovės, jinai ieško buto išsinuomoti, bet kol kas jai sunkiai sekasi, nes su trimis vaikais niekas nenori jai išnuomoti būsto. Atsakovė dirba, jos mėnesinės pajamos sudaro apie 1156-1256 Lt. Atsakovė turi išlaidų, susijusių su apmokėjimu už vaikų darželį. Įstatymas nenumato, kad ginant vaiko teises į gyvenamąjį būstą, uzufruktas būtų nustatomas į gyvenamąją patalpą, nepriklausančią ir nepriklausiusią jo tėvams ar vienam iš jų. Ieškovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini)., savininkė, o atsakovė neturi nuosavybės teisės į šį būstą. Kadangi ieškovė nėra nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė, jinai neturi pareigos garantuoti savo anūkams teisės į nekilnojamąjį turtą. Atsakovė yra darbinga, gauna pastovias pajamas iš darbo santykių bei išlaikymą iš vaikų tėvo, tai reiškia, kad gali tinkamai pasirūpinti būsto suteikimu nepilnamečiams vaikams. Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovė CPK 284 str. nustatyta tvarka gali prašyti teismo sprendimo įvykdymą atidėti. Atsakovei nepavykus susitarti su ieškove ir neturint galimybių savarankiškai garantuoti sau ir vaikui teisių į gyvenamąjį būstą, ji galės kreiptis į savivaldos institucijas dėl savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomos. VTAS ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, namo savininkė yra ieškovė. Prašo suteikti kuo ilgesnį terminą atsakovei išsikelti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei L. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, bei gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-4); (duomenys neskelbtini). 2012-08-17 išduota pažyma patvirtina, kad šiuo adresu gyvenamąją vietą 2011-02-04 deklaravo V. K., J. K., P. K., J. K., L. K. (b.l. 5). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-04 sprendimu atsakovės L. K. ir J. K. santuoka buvo nutraukta, nepilnamečių vaikų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-27) gyvenamoji vieta nustatyta su motina - atsakove L. K.. (b.l. 7-9). (duomenys neskelbtini)2011-09-22 išduotos pažymos patvirtina, kad atsakovė ir jos nepilnamečiai vaikai nuo 2011-09-22 įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 29-32); atsakovė nuo 2012 m. vasario mėn. įrašyta į (duomenys neskelbtini) (b.l. 37). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012-11-07 moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nustatyta, kad atsakovė su trimis vaikais gyvena ieškovei priklausančiame name (duomenys neskelbtini) Atsakovė su vaikais antrame namo aukšte turi du nedidelius kambarius (b.l. 18-19).
Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada ir pozicija, daro išvadą, kad atsakovei L. K. neturint nuosavybės teisių į L. K. priklausantį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė ir jos vaikai neturi teisinio pagrindo gyventi ieškovei L. K. priklausančiame name. Ieškovė 2012-08-21 įspėjimu-pranešimu informavo atsakovę, kad ji privalo trijų mėnesių bėgyje išsikelti iš užimamų gyvenamųjų patalpų (b.l. 6). Atsakovė jai atsiradusios prievolės išsikraustyti jai ir jos vaikams iš užimamų patalpų neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovę su vaikais yra pagrįstas ir CK 4.93 str., CK 4.98 str., 6.642 str. 1 d. pagrindu yra tenkintinas.
Teismas vadovaudamasis CPK 284 str. 1 d. nuostatomis, bei atsižvelgdamas į aplinkybę, kad sprendimas liečia nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, bei į ieškovės teismo posėdyje išreikštą valią (b.l. 47), daro išvadą, kad yra pagrindas sprendimo vykdymą atidėti 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-08-07 ir 2012-11-06 sprendimais abiems šalims nutarta suteikti 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovę L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) su vaikais E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovei L. K. priklausančio namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
Sprendimo vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.