Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-03-19 · Byla Nr. ATP-117-282/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-19
Bylos Nr.
ATP-117-282/2012
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00894-2011-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-117-282/2012Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00894-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; (S) 45.4.4; 45.4.5; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. B. pripažintas kaltu:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta 100 litų bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, administracines nuobaudas subendrinus A. B. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nubaustas už tai, kad 2011 m. spalio 8 d. apie 12.55 val. Kelmės r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę –automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. B., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo R. A., ir šį automobilį apgadino. Šiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisykles, ko pasekoje buvo padaryta žala svetimai transporto priemonei, todėl šie jo veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Be to, A. B. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, nepranešdamas apie įvykį policijai, tuo pažeidė ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. B. prašo Kelmės rajono teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliantas nurodo, kad su Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu nesutinka, kadangi jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir nepadarė pažeidimų pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio l dalį, todėl yra nubaustas neteisėtai. Neteisėtą nutarimą Kelmės rajono apylinkės teismas, apelianto supratimu, priėmė dėl to, kad administracinę bylą išnagrinėjo tendencingai, aiškiai palaikydamas institucijos, surašiusios jam protokolą, poziciją, pažeidžiant kai kurias proceso administracinėse bylose taisykles, numatytas ABTĮ, ATPK, BPK straipsniuose.

Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka faktinių aplinkybių ir teismas pagal šį surašytą protokolą jo negalėjo nubausti. Būtent, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad jis 2011-10-08 apie 12.55 val. vairavo automobilį, apgadino R. A. automobilį ir nepranešęs policijai pasišalino iš įvykio vietos. Apeliantas teigia, kad faktiškai nagrinėjant bylą teisme nėra įrodyta, kad įvykio dieną jis padarė autoįvykį, tai yra apgadino kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Tiek policijai, tiek teisme jis nuoširdžiai, nieko neslėpdamas paaiškino, kad vairuodamas automobilį kito automobilio jis nekliudė. Apeliantas iškėlė prielaidą, kad galėjo būti, jog jam palikus stovėti automobilį stovėjimo aikštelėje, neužtraukus rankinio stabdžio, jo automobilis galėjo pajudėti į priekį ir nežymiai kliudyti šalia stovėjusį automobilį. Tačiau tai buvo tik jo prielaida, nes jis pats nematė automobilių kontakto, kurio metu būtų apgadintas automobilis. Teigia, kad jei ką nors būtų pastebėjęs, tikrai nebūtų nuvažiavęs iš įvykio vietos. Pasak apelianto, jo motinos automobilis yra draustas, jos automobiliui jokio sugadinimo nebuvo padaryta, tačiau teismas vis vien nutarė pripažinti jį kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, nors policijai surašant protokolą, tiek teismo metu nagrinėjant bylą, jis nemeluodamas, nuosekliai viską paaiškino.

Pasak apelianto teismas nutarime nurodo, kad jo kaltė yra įrodyta, kadangi jo vairuotojo stažas yra 13 metų, kad automobilį kliudė priekine dalimi, todėl negalėjo nepastebėti susidūrimo ir tyčia pasitraukė iš įvykio vietos. Tačiau apelianto teigimu, ši teismo prielaida nėra įrodyta. Būtent nėra įrodyta, kad jam vairuojant buvo kliudytas kitas automobilis. Nepaneigta jo prielaida, kad jo automobilis galėjo, jam nuėjus į parduotuvę pariedėti stovėjimo aikštelėje ir nežymiai kliudyti kitą automobilį. Po įvykio, policijai ir jam įdėmiai apžiūrint jo automobilio buferį, buvo rastos tik dvi nežymios apie pusės centimetro pločio nežymios dėmelės. Nurodo, kad ant R. A. automobilio matėsi tik nežymus „nubrozdinimas“, kuris jo manymu padarytas jau seniau. Tai akivaizdžiai matosi iš nuotraukų, kurias padarė policijos tyrėja. Niekas iš liudytojų, apklaustų teisme, negalėjo nei paneigti, nei patvirtint fakto, kad būtent jo automobilis kliudė kitą automobilį ir, kaip viskas įvyko, lieka neaišku. Teigia, kad taip pat netirta aplinkybė, jog R. A. automobilį galėjo kliudyti kitas automobilis. Remtis tiek jo prielaida, tiek teismo prielaidomis apie R. A. automobilio apibraižymo aplinkybes, yra neteisinga. Apeliantas teigia, kad norėjo, jog įvykis būtų ištirtas visapusiškai, objektyviai ir dėl eismo įvykio mechanizmo išvadą būtų pateikę specialistai (autotechnikai), nustatyti ir apklausti visi liudytojai, kurių aikštelėje turėjo būti daug. Tai turėjo būti padaryti, kadangi jis nenorėjo būti nepagrįstai, vien prielaidomis remiantis nubaustas griežta administracine nuobauda. Mano, kad esant tokiai griežtai 130 straipsnio 1 dalies sankcijai, tyrimas policijos komisariate ir teisme turėjo būti atliktas kruopščiai, neatmestinai. Teigia, kad lengviausia teigti, nieko nepagrindžiant, kad jis tyčia pasišalino iš įvykio vietos, nepateikiant apie tai jokių įrodymų apie įvykio mechanizmą, tyčinį jo pasišalinimą iš įvykio vietos.

Pasak apelianto, administracinėje byloje neišsiaiškinta eilė aplinkybių, nenustatyti ir neapklausti visi galėję matyti įvykį liudytojai, specialistai neatliko automobilių autotechninio tyrimo. Tiek policijos darbuotojai, tiek teismas su išankstine nuostata, tarsi jis iš tikrųjų tyčia būtų pasišalinęs iš įvykio vietos, netiki jo nuo pat pradžių tiek policijai, tiek teismui duotais nuosekliais parodymais. Mano, kad buvo nesilaikyta ATPK 260, 272, 286 straipsnių. Visi šie bylos tyrimo pažeidimai sudarė prielaidą priimti neteisingą, neatitinkantį faktinių bylos aplinkybių teismo nutarimą.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir jo argumentais, kadangi A. B. kaltę patvirtina surinkti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. B. padarė ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. A. B. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (6; 14; 15 b. l.), eismo įvykio schema (7 b. l.), R. A. paaiškinimas (8 b. l.), automobilių „Peugeot 407“ ir „Honda Civic“ fotonuotraukos (9–10; 20–21 b. l.), A. B. paaiškinimas (18 b. l.), I. B. paaiškinimas (23 b. l.), A. B., nukentėjusiojo R. A. ir liudytojų R. R., I. B., I. B., R. A. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai (41-45; 49-52 b.l.).

Iš policijos pareigūnės R. R. tarnybinių pranešimų (14; 15 b. l.) matyti, kad liudytoja I. B. nurodė, jog automobilį „Peugeot 407“ galėjo apgadinti automobilis „Honda Civic“, vairuojamas asmens vardu (duomenys neskelbtini), gyvenančio prie (duomenys neskelbtini) ežero. Apylinkės teismo posėdžio metu, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, R. R. parodė, kad I. B. teigė, jog ji per langą matė, kaip automobilis, kuriuo atvažiavo asmuo vardu (duomenys neskelbtini), stovėjo atsitrenkęs į automobilį „Peugeot 407“, kuris priklauso R. A.. Nors duodama parodymus apylinkės teisme I. B. nepatvirtino policijos pareigūnei nurodytų aplinkybių, kad matė, kaip atsitrenkė ir stovėjo atsitrenkęs automobilis „Honda“ į automobilį „Peugeot 407“, tačiau nurodė, jog klientai kalbėjo, kad įvyko eismo įvykis, kad nuo vieno automobilio nubyrėjo dažų, kitas automobilis „nubrozdintas“. Eismo įvykio faktą patvirtino nukentėjusysis R. A., paaiškinime nurodęs, kad nepažįstama moteris jam pasakė, jog į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kuris gali būti „Honda“ bronzinės spalvos, o valstybinis numeris gali būti (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas gali gyventi netoli (duomenys neskelbtini) ežero, šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir duodamas parodymus apylinkės teismo posėdžio metu. Iš eismo įvykio schemos, fotonuotraukų, A. B. paaiškinimų apie jo automobilio padėtį, sustojus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliams padarytų apgadinimų, jų pobūdžio ir autoįvykio kilimo mechanizmo matyti, kad vairuodamas automobilį „Honda Civic“ A. B. atsitrenkė į automobilį „Peugeot 407“. Šie visi įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus ir įvertinti visumoje neabejotinai patvirtina, kad A. B., vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. B., atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Iš byloje esančių fotonuotraukų, eismo įvykio schemos matyti, kad A. B. automobiliu „Honda Civic“ važiavo į priekį, todėl nekyla abejonių, jog matė, kad atsitrenkė į automobilį „Peugeot 407“, ir kad įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, jog A. B. suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį, ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Tačiau A. B. matydamas ir suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, nesiėmė priemonių rasti nukentėjusio automobilio savininko, eismo įvykio deklaracijai užpildyti, apie kilusį eismo įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos tyčia pasišalino, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Prielaidą, jog automobilis galėjo pariedėti be vairuotojo, paneigia R. A. nurodyta aplinkybė (44 b. l.), kad jis nepastebėjo, jog automobilis, kuriuo jis su A. B. buvo atvažiavęs, būtų pajudėjęs, kad automobilis „Peugeot“ nuo jų stovėjo, kaip ir prieš tai stovėjęs, niekas nebuvo pasikeitę. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina tai, kad A. B. šios įvykio versijos nenurodė iš karto, apie tai pradėjo kalbėti tik praėjus kuriam laikui, todėl versija, jog automobilis „Honda Civic“ galėjo pajudėti be vairuotojo, yra paneigta ir laikytina A. B. pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad A. B. vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį ir iš jo tyčia pasišalino, todėl apelianto teiginiai, kad tyrimas buvo atliktas atmestinai ir nekruopščiai, kad nebuvo išsiaiškinta eilė aplinkybių, neapklausti visi galėję matyti įvykį liudytojai, nebuvo atliktas automobilių autotechninis tyrimas, yra nepagrįsti.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti ir nepagrįstai siekti nubausti A. B., taip pat nėra duomenų apie tai, kad apylinkės teismas būtų buvęs šališkas ar turėjęs išankstinę nuostatą, todėl šie apelianto teiginiai laikytini nepagrįstais.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. sausio 24 d. nutarimą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė