- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-1457-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04888-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Žemaitijos ratas“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato M. S. prašymą nutraukti civilinę bylą, nagrinėjamą apeliacine tvarka pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos ratas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Žemaitijos ratas“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. Č., R. I..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 6278 EUR draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovė sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2014 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FIAT GRANDE PUNTO. Atsakingu dėl eismo įvykio sukėlimo yra pripažintas vilkiko MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginio vairuotojas. Ieškovė vadovaudamasi prievole pagal draudimo sutartį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais išmokėjo draudimo išmoką – 6278 EUR dėl apgadintos transporto priemonės FIAT GRANDE PUNTO. Ieškovė reikalavimą grindžia aplinkybe, jog atsakovė, padariusi eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, be to, po eismo įvykio nebendradarbiavo su draudiku, nevykdė jo reikalavimų, todėl ieškovė įgijo teisę iš atsakovės reikalauti grąžinti dėl eismo įvykio padarytai žalai atlyginti išmokėtą draudimo išmoką. 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. sausio 15 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad eismo įvykis įvyko 2014 rugsėjo 17 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini) provincijoje, kai nukentėjusiojo transporto priemonė FIAT stovėjo ir ją atsitrenkė sunkvežimis ir sugadino visą kairį šoną. Taip pat nurodo, kad atsakingą už žalos padarymą asmenį nustatė Italijos teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu. Teismas nustatė, kad faktai patvirtinti liudytojų paaiškinimais, kurie yra aiškūs ir tikslūs. Pateiktas Italijos teismo sprendimas vertintinas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį ir sprendimu nustatytos aplinkybės negali būti ginčijamos ar aiškinamos kitaip. Taip pat nurodo, jog atsakovė nebendradarbiavo su draudimo kompanija ir nuolat klaidino teismą, be kita ko, ir dėl to, kad apskritai nebuvo išsinuomojusi priekabos. 2019 m. kovo 26 d. ieškovės atstovas advokatas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo sprendžiant dėl atsakovės vairuotojo galėjimo suprasti, kad jis sukėlė eismo įvykį, vadovautis 2019 m. sausio 15 d. pateiktas rašytiniais paaiškinimais, sprendžiant dėl atsakovės vairuotojo pasišalinimo ir atsakovės atsakomybės pagrindų vadovautis taip pat 2019 m. sausio 15 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės už įstatymo imperatyvo, nurodančio draudėjo prievolę bendradarbiauti su draudiku, ieškovė prašo vadovautis 2018 m. gruodžio 14 d. rašytinio paaiškinimo 6 punkto nuostatomis ir nurodyta teismų praktika.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Automobilio FIAT GRANDE PUNTO ir jo valdytojo patirta žala nėra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės veiksmais (neveikimu), nes žala atsirado kitoje vietoje ir dėl kitų aplinkybių, nei teigiama ieškovės, arba ją lėmė neteisėti transporto priemonės valdytojo veiksmai. Atsakovė ar jai priklausančios transporto priemonės valdytojas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, minėto autoįvykio nesukėlė, todėl ieškovė, nepagrįstai išmokėjusi draudimo išmoką, neturi teisės jos grąžinimo reikalauti iš atsakovės. Nurodė, jog atsakovei ar jos darbuotojui nebuvus jokia proceso šalimi ir nedalyvavus Italijoje vykusiame teisminiame procese, kuriame buvo sprendžiamas transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo atsakomybės klausimas, ieškovės pateiktas teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas neturi šioje byloje prejudicinės galios, todėl ieškovei neišnyksta pareiga įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėjo, jog jos valdoma transporto priemonė MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokiame eismo įvykyje 2014 m. rugsėjo 17 d. nedalyvavo. Nurodė, jog atsakovės transporto priemonė po komandiruotės apgadinta nebuvo, danišką priekabą išnuomojusi įmonė atsakovei jokių pretenzijų dėl priekabos kokybės ar tariamų sugadinimų nereiškė. Pažymėjo, jog ieškovė reikalauja atlyginti 100 proc. ieškovės išmokėtos 6278 EUR sumos, tačiau nedetalizuoja, kokiu pagrindu ieškovė šią sumą prašo priteisti iš atsakovės. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad transporto priemonės FIAT GRANDE PUNTO remontas kainavo 1556,79 EUR, visą kitą sumą sudaro išlaidos advokatams ir kitos išlaidos, kurios į draudimo įmoką, t. y. įmoką už sugadintą transporto priemonę, nepatenka. Nurodė, jog ieškovė, kaip draudikė, turi įrodyti, kaip neinformavimas apie eismo įvykį ir nepateikimas eismo įvykio deklaracijos apsunkino draudikei galimybes ištirti šį eismo įvykį, nepateikė jokių įrodymų, su kokiais sunkumais susidūrė administruodama žalą, todėl akivaizdu, kad ieškovei negali būti priteista maksimali 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos suma. Nurodė, jog ieškovė procesiniuose dokumentuose klaidina teismą, nurodydama, jog atsakingu dėl eismo įvykio sukėlimo pripažintas atsakovės darbuotojas. Nei pateiktame Italijos teismo sprendime, nei kituose dokumentuose nėra jokių užuominų, kad atsakovė ar jos darbuotojas būtų atsakingi už minėtą eismo įvykį. Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad bendrovė ,,Pellizza Group“ yra adresu (duomenys neskelbtini). Nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti automobilio FIAT GRANDE FUNTO stovėjimo vietą 2014 m. rugsėjo 17 d., apie 10.30 val., ir transporto priemonės stovėjimo krypties, nėra duomenų, kokia kryptimi iš bendrovės ,,Pellizza Group“ automobilių stovėjimo aikštelės judėjo transporto priemonė MAN TGX. Žalos aprašyme nurodyta, kad matomos smūgio į transporto priemonės kairį priekinį šoną žymės, kurios buvo įbrėžiamojo pobūdžio, „turinčios galinę / priekinę transporto priemonės judėjimo kryptį“, paraleliai pagal išilginę ašį. Pagal nustatytą sužalojimo pobūdį nustatytos įbrėžiamojo pobūdžio žymės, „turinčios galinę / priekinę transporto priemonės judėjimo kryptį“, paraleliai pagal išilginę ašį, transporto priemonė MAN TGX turėjo daužtis dešiniu transporto priemonės šonu. Taip pat nėra transporto priemonės FIANT GRAND PUNTO sužalojimų aukščio fiksacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 1255,60 EUR žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 255,60 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 31 d.) iki sprendimo įvykdymo, 268,95 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei, kitą ieškinį dalį atmetė, priteisė atsakovei 645,20 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės, grąžino ieškovei 12 EUR žyminio mokesčio permoką, pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybių nurodė, kad nors nustatyta, kad atsakovė yra atsakinga už žalos padarymą, tačiau nenustačius fakto, kad jos darbuotojai pasišalino iš eismo įvykio vietos, konstatuotina, kad taikyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris numato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad TPVCAPD sutartis – rizikos sandoris, pagal kurią draudimas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką. Šalys, sudarydamos šią sutartį, nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. CK 6.160 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rizikos sutartyse nenustatytas naudos gavimas, šalių pareigos dydis arba tai priklauso nuo tam tikro įvykio (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniuose santykiuose – tai (eismo) draudžiamasis įvykis) buvimo ar nebuvimo (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Todėl teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju ieškovė, neįrodžiusi, kad atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą ir jos darbuotojas pasišalino iš įvykio vietos, turi prisiimti su tuo susijusią riziką.
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl draudėjo pareigos teikti informaciją nurodė, kad TVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per tris darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Bylos duomenimis, atsakovės kaltės, kad ji neįvykdė pareigos pranešti ieškovei apie eismo įvykį per tris darbo dienas ar neužpildė pranešimo apie eismo įvykį formos, nenustatyta. Bylos duomenimis, atsakovė sužinojo apie eismo įvykį iš ieškovės. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikalauti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo iš atsakovės.
Atsiliepimas
3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl žalos dydžio nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį kelia klausimus dėl padarytos žalos dydžio, tačiau atsižvelgus į tai, kad dėl atsakovės kaltės atsiradusi žala yra grįsta tik nukentėjusio asmens pateiktais įrodymais ir žalos dydis nustatytas įsiteisėjusiu Italijos teismo sprendimu, šioje byloje nėra kitokių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų įrodymų, daryti kitokias išvadas, nustatyti kitokį žalos dydį ar kvestionuoti ieškovės išmokėtos 6 278 EUR draudimo išmokos pagrįstumą teismas neturi faktinio pagrindo. Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos yra pagrįstas ir tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 1 255,60 EUR žalos atlyginimo. Kita ieškinio reikalavimų dalis, kuria reikalaujama priteisti visą draudimo išmoką, atmestina kaip neįrodyta ir neturinti teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos ratas“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl draudimo išmokos dydžio, pripažįstant, kad draudimo išmokos dydis yra 1556,79 EUR, o 20 procentų skaičiuojant nuo priteistos 1556,79 EUR draudimo išmokos dydžio sumos galutinę išmokos sumą nurodant 311,36 EUR, pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Apeliantė dėl žalos dydžio nurodė, kad, pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį, draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Į bylą pateikta 2016 m. lapkričio 3 d. sąskaita faktūra Nr. 007945-1606, kurioje nurodyta, jog automobilio remonto išlaidos sudaro 1556,79 EUR; išlaidos advokatams – 2586,96 EUR; kitos išlaidos – 210,98 EUR ir kt. Remiantis pateiktu teisiniu reglamentavimu ir tuo, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad automobiliui – turtui padarytos žalos dydis yra aiškiai įvardytas – 1556,79 EUR, t. y. žalos dydis nustatytas įsiteisėjusiu Italijos teismo sprendimu, negalima sutikti su teismo argumentu, kad kvestionuoti ieškovės išmokėtos 6 278 EUR draudimo išmokos pagrįstumą teismas neturi faktinio pagrindo.
4.2. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodė, kad teismas ieškovės pervestus 6 278 EUR laiko draudimo išmoka, skirta nukentėjusiajam trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) turtinei žalai atlyginti. Kadangi, kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, į šią sumą įeina ir išlaidos advokatams ir kt. išlaidos, todėl pagal TVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimo išmokos sąvoką yra faktinis bei teisinis pagrindas kvestionuoti ieškovės išmokėtą 6 278 EUR, tai, jog ši visa pinigų suma laikytina draudimo išmoka, o ne 1556,79 EUR apskaičiuota automobilio remonto išlaidų suma. Todėl negalima sutikti su teismo sprendimo dalimi dėl 1255,60 EUR žalos atlyginimo priteisimo, nes teismas netinkamai nustatė draudimo išmokos dydį, dėl to nepagrįstai priteisė ginčijamą sumą, tai neatitinka TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos draudimo išmokos sąvokos, tai yra teismas netinkamai taikė materialiąją teisės normą, dėl to iš dalies priimtas neteisėtais bei nepagrįstas teismo sprendimas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo nepriimti, apeliacinį procesą pagal apeliantės pateiktą apeliacinį skundą nutraukti ir grąžinti apeliantei jos sumokėtą žyminį mokestį. Prašo tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas bus nagrinėjamas, atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovė prašo apeliacinio teismo vadovautis CPK 315 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais ir apeliantės apeliacinio skundo nepriimti, apeliacinį procesą pagal apeliantės pateiktą apeliacinį skundą nutraukti ir grąžinti apeliantei jos sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad apeliantė kartu su 2019 m. liepos 3 d. apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. birželio 17 d. atstovavimo sutartį, kurią apeliantės vardu pasirašė R. M.. Atstovavimo sutartį pasirašęs R. M. negalėjo atstovauti įmonei, nes jis nėra įmonės vadovas, atitinkamai laikytina, kad apeliacinį skundą pasirašė neturintis teisinio pagrindo atstovauti įmonei asmuo.
5.2. Ieškovė dėl išmokos grąžinimo nurodo, kad, administruodama žalos bylą, apeliantė pačiu šiurkščiausiu būdu ignoravo įstatymo nustatytą prievolę bendradarbiauti su draudimo kompanija administruojant bylą, neteikė jokios informacijos dėl įvykio aplinkybių. Apeliantė nei po eismo įvykio, nei gavusi pretenziją iš draudimo kompanijos, nesikreipė į ieškovę dėl dalyvavimo žalos administravimo byloje nustatant žalos dydį. Tačiau atsakovės neveikimas ir nebendradarbiavimas negali būti panaudotas prie nukentėjusįjį ir ieškovė privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas.
5.3. Ieškovė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad pateikė susirašinėjimo su priekabos savininke Danijos įmone COMBINO duomenis. B. H.-P. nurodė, kad būtent apeliantės vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tempė jų priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodyta susirašinėjimo skiltyje; tema (duomenys neskelbtini)), eismo įvykio metu. Pažymi, kad apeliantė jokiomis leistinomis priemonėmis nenuginčijo draudimo išmokos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos ratas“ apeliacinį skundą, nutrauktinas.
6. Ieškovė pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinio teismo vadovautis CPK 315 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais ir apeliantės apeliacinio skundo nepriimti, apeliacinį procesą pagal apeliantės pateiktą apeliacinį skundą nutraukti ir grąžinti apeliantei jos sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad apeliantė kartu su 2019 m. liepos 3 d. apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. birželio 17 d. atstovavimo sutartį, kurią apeliantės vardu pasirašė R. M.. Atstovavimo sutartį pasirašęs R. M. negalėjo atstovauti įmonei, nes jis nėra įmonės vadovas, atitinkamai laikytina, kad apeliacinį skundą pasirašė neturintis teisinio pagrindo atstovauti įmonei asmuo.
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad apeliantė teikdama apeliacinį skundą pateikė 2019 m. birželio 17 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp R. M. ir advokato V. J., kuris buvo apeliantės direktoriumi iki 2019 m. gegužės 13 d. Taip pat nustatyta, kad apeliacinį skundą pateikė advokato padėjėja S. B., kuriai buvo pavesta atstovauti uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos ratas“ pirmosios instancijos teisme.
8. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinis skundas gali turėti formos trūkumą, kuris pasireiškia tuo, kad procesinį dokumentą pasirašė tinkamai neįgaliotas asmuo (CPK 111 straipsnio 5 dalis, 306 straipsnio 1 dalis); toks apeliacinio skundo formos trūkumas turi būti šalinamas pagal CPK 316 straipsnyje nustatytą apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūrą, tai yra teismo nutartimi nustatant apeliantui terminą trūkumui pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad dėl procesinės aplinkybės – skundo trūkumo (kai skundą dalyvaujančio byloje asmens (atskirojo skundo subjekto) vardu pasirašo tinkamai neįgaliotas asmuo), apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio (atskirojo) skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2010; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013).
9. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad apeliacinį skundą pasirašė advokato padėjėja, ir nustatęs, kad 2019 m. birželio 17 d. atstovavimo sutartį sudarė apeliantės buvęs vadovas, 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi įpareigojo pateikti Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą, pasirašytą apeliacinį skundą parengusio asmens – advokato V. J., ir atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo sutartis sudaryta su buvusiu uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos ratas“ vadovu R. M., apeliantė buvo įpareigota pateikti atstovavimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus ir paaiškinimus dėl uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos ratas“ atstovavimo apeliacinės instancijos teisme pagal 2019 m. birželio 17 d. atstovavimo sutartį. Teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria ieškovei buvo nustatytas 7 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo išsiųsta ieškovei į jos LITEKO VEP (viešųjų elektroninių paslaugų) posistemio paskyrą. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, ši nutartis laikytina įteikta ieškovei 2019 m. rugsėjo 19 d. Vadinasi, 7 dienų terminas pašalinti 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytus trūkumus baigėsi 2019 m. rugsėjo 26 d.
10. Apeliantė šalindama 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytus trūkumus pateikė advokato V. J. pasirašytą apeliacinį skundą, tačiau apeliantė neįvykdė 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo pateikti atstovavimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus ir paaiškinimus dėl uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos ratas“ atstovavimo apeliacinės instancijos teisme pagal 2019 m. birželio 17 d. atstovavimo sutartį.
11. Kaip nurodyta nutarties 7 punkte, 2019 m. birželio 17 d. atstovavimo sutartį sudarė klientas R. M. ir advokatas V. J.. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į ieškovės nurodytas aplinkybes atsiliepime į apeliacinį skundą ir 2019 m. rugsėjo 10 d. rašte dėl apeliantės atstovavimo, pasinaudodama teise naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat kitų informacinių sistemų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad R. M. uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos ratas“ vadovu buvo nuo 2007 m. gegužės 24 iki 2019 m. gegužės 13 d., nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. liepos 29 d. apeliantės vadovas buvo A. V.. Šiuo metu įmonės vadovas – A. L. (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis 2019 m. rugsėjo 11 d. išrašas su istorija). Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu buvęs įmonės vadovas R. M. sudarė atstovavimo sutartį su V. J. dėl apeliantės atstovavimo. Teisėjų kolegija, nustačiusi šias aplinkybes, įpareigojo teikti įrodymus ir paaiškinimus dėl 2019 m. birželio 17 d. atstovavimo sutarties sudarymo aplinkybių, tačiau apeliantė jokių duomenų nepateikė.
12. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta nutarties 11 punkte, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju 2019 m. birželio 17 d. atstovavimo sutartis sudaryta nesant apeliantės įgaliojimo R. M. sudaryti atstovavimo sutartis dėl apeliantės atstovavimo teismuose. Pažymėtina, kad apeliantė šalindama trūkumus neteikė jokių įrodymų apie sudarytą pavedimo sutartį, kuria pavedama R. M. sudaryti atstovavimo sutartis apeliantės vardu, todėl darytina išvada, kad apeliacinį skundą padavė asmuo, kuris neturėjo teisės iniciuoti apeliacinio proceso, kadangi apeliacinio skundo pateikimo metu (2019 m. liepos 3 d.) apeliantės vadovas buvo A. V., su kuriuo nagrinėjamu atveju atstovavimo sutartis dėl apeliantės interesų nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad pateikiant apeliacinį skundą pakartotinai 2019 m. rugsėjo 20 d. apeliantės vadovas buvo A. L., tačiau apeliantė neteikė jokių įrodymų, kad A. V. ir (ar) A. L. pavedė R. M. sudaryti atstovavimo sutartis dėl apeliantės interesų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu apeliacinį procesą nutraukti galima tik tada, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013). Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 6–12 punktai), į ieškovės prašymą nutraukti apeliacinį procesą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas paduotas asmens, neturinio teisės inicijuoti apeliacinio proceso, kadangi apeliacinį skundą pateikė ne apeliantė ir ar apeliantės įgaliotas atstovas.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebeliko teisinio pagrindo svarstyti apeliacinio skundo pagrįstumo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo klausimus, apeliacinį procesą tikslinga nutraukti (CPK 302 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
15. Šaliai, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinį skundą pateikė ne įgaliotas asmuo, laikoma, kad apeliantė yra kalta dėl pradėto apeliacinio proceso. Apeliantė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, atsiliepime į apeliacinį skundą ir 2019 m. rugsėjo 10 d. rašte jų priteisti neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
16. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nutrauktinas, spręstinas klausimas dėl žyminio mokesčio, sumokėto už pateiktą apeliacinį skundą, grąžinimo apeliantei (CPK 315 straipsnio 5 dalis). CPK 87 straipsnio 1 dalies punktas numato, kad žyminis mokestis grąžinamas ir kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo (šiuo atveju – apeliantės) kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme nutrauktas dėl apeliantės kaltės – nepasirūpinus tinkamu atstovavimu, nepašalinus visų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nustatytų trūkumų, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo grąžinti apeliantei 28 EUR žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. birželio 25 d. akcinėje bendrovėje SEB banke, dokumentu Nr. 617.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį procesą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos ratas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Žemaitijos ratas“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. Č., R. I., nutraukti.