- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-949-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06969-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- UAB „I-Service“
- Ieškovas
- UAB „Skaigama“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „I-Service“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo UAB „Skaigama“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Skaigama“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „I-Service“ 37 312,60 Lt įsiskolinimą, 7 proc. plius vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, teises į juos bei pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje, prašomos priteisti sumos ribose. Ieškovas nurodė, kad jo reikalaujama priteisti suma yra nemaža, o atsakovas akivaizdžiai vengia ją mokėti. Mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, jog atsakovas paslėps ar iššvaistys jam priklausantį turtą, lėšas ir galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-01 nutartimi ieškovo UAB „Skaigama“ prašymą tenkino ir areštavo atsakovo UAB „I-Service“ turtą 37 312,60 Lt sumai, t.y. pirmiausia areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose bei turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Teismas, manydamas, kad pranešimas atsakovui apie prašymą jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, šį ieškovo prašymą išnagrinėjo nepranešęs atsakovui. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra didelė, todėl konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas areštavo atsakovo turtą reikalavimo sumai – 37 312,60 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „I-Service“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nutartį ir šia nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė nepranešdamas atsakovui. Atsakovo nuomone, tokiu būdu iš jo nepagrįstai buvo atimta teisė pareikšti savo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikti įrodymus, paneigiančius jų taikymo būtinumą. Nurodo, kad teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių ir nepagrįstai padarė išvadą, jog pranešimas apie ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutrukdys jų taikymui arba padarys jį neįmanomą. Pažymėjo, kad atsakovas nevengė bendradarbiauti su ieškovu, nesislapstė, tai įrodo į bylą pateikti priedai, tarp kurių yra ir tarp šalių vykęs susirašinėjimas, o teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šio fakto neįvertino. Pasak atsakovo, teismas nemotyvavo, kuo remdamasis jis daro išvadą, kad ieškinio reikalavimo suma yra didelė būtent konkrečiam atsakovui. Skunde pažymima, kad VĮ „Registrų centras“ esantys 2011 m. balanso duomenys įrodo, jog atsakovo turtas iš viso vertinamas 3 030 827 Lt, o iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2011 m. matyti, kad 2011 m. atsakovas gavo 122 021 Lt grynojo pelno. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodoma, jog egzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankiam teismo sprendimo įvykdymui, tačiau kuo konkrečiai ši grėsmė pasireiškia, nutartyje nėra nurodoma. Taip pat atsakovas atskiruoju skundu prašė priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Skaigama“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas, grįsdamas savo teiginius, jog jo finansinė būklė yra gera, pateikė tik 2011 m. balanso duomenis, kurie neatspindi tikrosios atsakovo finansinės būklės. Atsakovas nepateikė tarpinio balanso ar preliminaraus balanso už 2012 m., kas rodo, kad atsakovas vengia atskleisti tikrąją jo finansinę padėtį. Nurodo, kad iš pateiktų finansinių duomenų matyti, jog per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro net 2 026 251 Lt, tuo tarpu ilgalaikis turtas tik 416 737 Lt, taip pat finansinis turtas sudaro tik 12 700 Lt. Atsakovo argumentai, kad jo turtas iš viso vertinamas 3 030 827 Lt, o pelnas 2011 m. sudarė 122 021 Lt vertintini kritiškai, nes šie rodikliai neparodo tikrosios atsakovo finansinės padėties. Be to, net 2 614 090 Lt iš atsakovo nurodyto turto vertės, t.y. 3 030 827 Lt, yra trumpalaikis turtas. Taip pat nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių papildomų dokumentų, įrodančių jo teigimu esamą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Šie duomenys įrodo, kad kyla reali grėsmė, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Pats atsakovas yra paskirtas areštuoto turto saugotoju, todėl mano, kad tokiu būdu yra įgyvendinama abiejų šalių interesų pusiausvyra bei apsauga. Ieškovo teigimu, teisė spręsti, ar pranešti atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priklauso teismui, be to, skundžiamos nutarties panaikinimas vien šiuo pagrindu prieštarautų CPK 328 str. Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos priimant teismui galutinį sprendimą byloje, dėl to šioje proceso stadijoje, net ir patenkinus atsakovo atskirąjį skundą, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo bei ieškovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Įvertinęs pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, nes jo netaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Atsakovas UAB „I-Service“ atskirajame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą.
Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele. Kitaip tariant, kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne. Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turo vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą).
Apeliantas, skųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikė 2011 m. balanso duomenis, kuriais grindė argumentus, kad atsakovo finansinė būklė yra gera. Pažymėtina, kad šie duomenys VĮ „Registrų centras“ buvo prieinami ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nutarties priėmimo metu, tačiau iš šių duomenų negalima spręsti apie tikrąją atsakovo finansinę būklę bylos nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė teismui duomenų apie jo finansinę būklę 2012 m. Tokie duomenys nėra pateikti ir VĮ „Registrų centras“ sistemoje. Be to, vertinant atsakovo pateiktą balansą už 2011 m. matyti, kad nors atsakovo turtą sudaro 3 030 827 Lt, tačiau iš jo ilgalaikis turtas yra tik 416 737 Lt, tuo tarpu visą kitą atsakovo turtą sudaro trumpalaikis turtas – net 2 614 090 Lt. Taip pat atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso sudaro net 2 026 251 Lt (b.l. 15). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas negali daryti išvados, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar jį bus galima įvykdyti.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 str. antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teismo vertinimu, skundžiama nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
Atsakovas atskirąjį skundą taip pat grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, manė, kad pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o pagal CPK 147 str. 1 d. tokias aplinkybes nustato klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjantis teismas, t.y. teismas praneša atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą tik tuo atveju, kai mano, jog tai padaryti yra būtina. Be to, teismas pažymi, kad atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytą itin trumpą terminą klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėti, atsakovo informavimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą yra labiau orientuotas ne į galimybę suteikti atsakovui teisę į atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, o į galimybę atsakovui kuo greičiau realizuoti savo priešpriešinę teisę – prašyti teismo laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 str.), panaikinti (CPK 149 str.). Šiuo atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, pateikiant atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties, kaip tai numatyta CPK 151 str. Šia teise atsakovas pasinaudojo, tačiau, kaip minėta, teismui nepateikė jokių pagrįstų teisinių argumentų, kurie paneigtų skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.