Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-803-462-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-20
Bylos Nr.
1A-803-462-2014
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00246-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
J. Š., M. A.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius, Audronė Matiukienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-803-462/2014(Proceso Nr. 1-85-1-00246-2014-4)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Daliaus Jocio ir Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,nuteistajam J. Š. ir jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,nuteistojo M. A. gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. A. ir J. Š. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, subendrina dalinio sudėjimo būdu su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu M. A. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trim) metams 2 (dviem) mėnesiams.

J. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu J. Š. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trim) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 30 d. apie 15 val., Kelmės g. „(duomenys neskelbtini)“, Skaudvilės mstl., Tauragės r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš G. Š. bute buvusio užrakinto seifo pavogė aukso dirbinius: moterišką žiedą su deimantų akutėmis, 2 000 Lt vertės, moterišką žiedą su žalios spalvos safyro akutėmis, 150 Lt vertės, moterišką vestuvinį žiedą, 480 Lt vertės, vyrišką vestuvinį žiedą, 600 Lt vertės, moterišką žiedą su melsvos spalvos akmens akute, 300 Lt vertės, moterišką žiedą su raudonos ir baltos spalvų safyro akutėmis, 300 Lt vertės, moterišką žiedą su raudonos ir baltos spalvų safyro akutėmis, 300 Lt vertės, moterišką žiedą su safyro akutėmis, 300 Lt vertės, vyrišką žiedą su deimanto akute, 800 Lt vertės, moterišką žiedą geltono ir balto aukso, 300 Lt vertės, moterišką žiedą su safyro akute, 250 Lt vertės, vyrišką žiedą, 200 Lt vertės, vyrišką žiedą, 200 Lt vertės, moterišką žiedą „pynutė“, 100 Lt vertės, moterišką žiedą trijų skirtingų spalvų – baltos, geltonos ir raudonos žiedų, 200 Lt vertės, moterišką žiedą su užrašu „I love you“, 100 Lt vertės, moterišką žiedą su baltos spalvos akutėmis, 150 Lt vertės, moterišką žiedą su akute, 200 Lt vertės, moterišką žiedą su akute, 100 Lt vertės, vestuvinį žiedą 200 Lt vertės, moterišką apyrankę su 6 deimantų akutėmis, 4 000 Lt vertės, moterišką apyrankę su kryželiu, 100 Lt vertės, moterišką apyrankę, 800 Lt vertės, vyrišką apyrankę 1500 Lt vertės, vyrišką apyrankę iš rinkelių, 1500 Lt vertės, moterišką grandinėlę su pakabuku nuotraukai, 300 Lt vertės, moterišką grandinėlę spyruoklės formos su stiklo pakabuku, 1100 Lt vertės, vyrišką grandinėlę su pakabuku „kryžius“, 3000 Lt vertės, vyrišką platininę grandinėlę su pakabuku „kryžius“, 6 000 Lt vertės, revolverį ME-38 Compact-G, 350 Lt vertės, grynųjų pinigų 6 400 Lt ir tokiu būdu nukentėjusiajam G. Š. padarė 29 380 Lt turtinę žalą.

J. Š. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 31 d. apie 00.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Kelmės g. „(duomenys neskelbtini)“, Skaudvilės mstl., Tauragės r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš G. Š. buto pavogė nešiojamąjį kompiuterį „Acer“ 1 000 Lt vertės, sidabro papuošalų: vyrišką grandinėlę ant kaklo su pakabuku kvadrato formos, 500 Lt vertės, vyrišką grandinėlę ant kaklo su „karsto“ formos pakabuku, 500 Lt vertės, vyrišką grandinėlę su kryžiaus pakabuku, 300 Lt vertės, apyrankę, išgraviruotą augalų ornamentais, su užrašu jos viduje, 400 Lt vertės, grandinėlę su pakabuku kvadrato formos, su ženklu „Liūtas“, 200 Lt vertės, grandinėlę su pakabuku kvadrato formos, su ženklu „Liūtas“, 150 Lt vertės, dėžutę, 50 Lt vertės, žiedą, sudarytą iš trijų žiedų, 200 Lt vertės, grandinėlę ant rankos, sukabintą iš kilpučių, 150 Lt vertės, grandinėlę ant rankos, 100 Lt vertės, grandinėlę ant rankos, 100 Lt vertės, grandinėlę ant rankos su užrašu „DAD“, 100 Lt vertės, grandinėlę ant kaklo su pakabuku, 100 Lt vertės, sidabro laužą, 250 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ įkroviklį, 20 Lt vertės, USB atmintinę 30 Lt vertės, grynuosius pinigus 160 Lt, ir tokiu būdu nukentėjusiajam G. Š. padarė 4 210 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. A. apeliaciniu skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, kadangi jam paskirta bausmė yra per griežta. Apeliantas pažymi, jog byloje yra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis labai gailėjosi padaręs nusikalstamus veiksmus.

Nuteistasis J. Š. apeliaciniu skundu taip pat prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje visi civiliniai ieškiniai yra atlyginti, jis atsiprašė nukentėjusiųjų, neketino slapstytis, tikėdamasis išvengti atsakomybės, be to, davė išsamius parodymus neklaidindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Toliau nuteistasis pažymi, kad nuo jo sulaikymo momento jis elgėsi nepriekaištingai, niekada nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, raštiškai yra paskatintas administracijos už gerą elgesį, taip pat dar būdamas laisvėje stengėsi tvarkytis asmeninį gyvenimą, turi draugę, kuri šiuo metu laukiasi jų kūdikio. Jis su savo drauge planuoja įregistruoti santuoką, tai rodo, kad jis planuoja visavertį, žmogišką, paprastą gyvenimą, be įstatymų pažeidimų.

Teismo posėdyje nuteistasis J. Š. ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo M. A. gynėja advokatė A. Matiukienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistųjų M. A. ir J. Š. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantai prašo paskirti jiems švelnesnes bausmes. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantai savo skunduose neginčija jų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, teisėjų kolegija dėl jų kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.). Taigi ginčo dėl to, jog apeliantai M. A. ir J. Š. pagrįstai nuteisti už vieno nesunkaus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.) nusikaltimo padarymą, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, konstatuoja, kad švelninti M. A. ir J. Š. bausmes už padarytą vagystę ar paskirti švelnesnės rūšies bausmę nėra pagrindo.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę (praeityje teistas šešis kartus, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka) nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), todėl paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Nuteistasis M. A. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., sankcija numato baudą, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas M. A. tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, be to, būdamas 6 kartus teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nagrinėjamu atveju tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę bausmės tikslai gali būti pasiekti, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas yra linkęs daryti nusikalstamas veikas.

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nuteistojo asmenybę (anksčiau teismo yra teistas 6 kartus ir naują nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus) ir juos charakterizuojančius duomenis ir kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo M. A. prašoma skirti švelnesnė bausmė būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmių rūšis nuteistajam bus laisvės atėmimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str. 2 d. numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taigi už apelianto padarytą tyčinę nusikalstamą veiką turėjo būti paskirta bausmė jos dydį nustatant tarp 3 mėnesių (minimumas) ir 3 metų (maksimumas). Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra artima straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Konstatuotina, kad nustatydamas bausmės dydį apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam už padarytą tyčinį nesunkų nusikaltimą skirdamas laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagrįstai paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra artima straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. A. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia jam mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo paskirta bausmė nuteistajam M. A. tiek savo rūšimi, tiek savo trukme yra optimali (teisinga ir protinga).

Atkreiptinas nuteistojo M. A. dėmesys, kad galutinį bausmės dydį lėmė tai, kad paskirta 1 metų 6 mėnesių bausmė buvo subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu M. A. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trim) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę (praeityje teistas net 13 kartų, naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas) nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), todėl paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Nuteistasis J. Š. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas J. Š. tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, be to, anksčiau teistas net 13 kartų už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei. Šie faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad nusikalstamų veikų darymas yra tapęs apelianto J. Š. gyvenimo būdu, skiriamos bausmės jo visiškai neveikia, nesustabdo nuo nusikalstamų veikų darymo. Todėl galima pagrįstai teigti, kad nagrinėjamu atveju tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę bausmės tikslai gali būti pasiekti.

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nuteistojo asmenybę (anksčiau teismo yra teistas net 13 kartų ir teistumas nėra išnykęs) ir juos charakterizuojančius duomenis ir kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo J. Š. prašoma skirti švelnesnė bausmė būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis nuteistajam bus terminuotas laisvės atėmimas.

Už apelianto J. Š. padarytą tyčinę nusikalstamą veiką turėjo būti paskirta bausmė jos dydį nustatant tarp 3 mėnesių (minimumas) ir 3 metų (maksimumas) (BK 50 str., 178 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra artima straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Konstatuotina, kad nustatydamas bausmės dydį apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam už padarytą tyčinį nesunkų nusikaltimą skirdamas laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagrįstai paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra artima straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo J. Š. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis J. Š. pateiktame apeliaciniame skunde nurodo daug argumentų apie tai, kad jis labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas ir šiuo metu tikrai yra pasimokęs iš savo neteisingų poelgių. Be to, dar būdamas laisvėje stengėsi tvarkytis asmeninį gyvenimą, turi draugę, kuri šiuo metu laukiasi jų kūdikio. Pažymėtina, kad visos šios nuteistojo nurodomos aplinkybės nesustabdė J. Š. nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius neturi pagrindo vertintina kaip deklaratyvius bei formalius.

Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia jam mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo paskirta bausmė nuteistajam J. Š. tiek savo rūšimi, tiek savo trukme yra optimali (teisinga ir protinga).

Atkreiptinas nuteistojo J. Š. dėmesys, kad galutinį jam paskirtos bausmės dydį lėmė tai, kad už padarytą nusikalstamą veiką paskirta 1 metų 6 mėnesių bausmė buvo subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, t. y. su J. Š. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trim) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų M. A. ir J. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Dalius JocysVioleta Miliuvienė