Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. O. apeliacinį skundą dėl Visagino m. apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. O. ieškinį atsakovui S. O., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Visagino sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir rentos buvusiai sutuoktinei priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove)(b.l.32, 41).

Visagino m. apylinkės teismas 2008-03-28 sprendimu (b.l.138-142) ieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė tarp bylos šalių santuoką, sudarytą 2005-08-06 Visagino sav. administracijos CMS (akto įrašo Nr. 113) dėl atsakovo kaltės; 2) reikalavimą nutraukti bylos šalių santuoką, kuri 2005-08-06 buvo sudaryta Visagino stačiatikių šv. Panteleimono parapijoje, paliko nenagrinėtą; 3) paliko ieškovei santuokinę pavardę O.; 4) nepilnamečio vaiko M. O. gyvenamąją vietą nustatė su motina (ieškove); 4) priteisė iš atsakovo po 400 Lt/ mėn. periodinių išmokų išlaikyti nepilnametį vaiką laikotarpiu nuo 2007-05-01 iki dukters pilnametystės, lėšas uzufrukto teisėmis pavedė tvarkyti ieškovei; 4) priteisė iš atsakovo ieškovei po 400 Lt/ mėn. dydžio rentą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2007-04-01. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutuoktiniai neturi bendro turto, o jų gaunamos pajamos yra apylygės. Ieškovė gauna motinystės (tėvystės) pašalpą nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis 2 m., bei socialinę pašalpą vaiko išlaikymui (1 159 Lt + 97,50 Lt). Atsakovas gauna po 59,15 svarų sterlingų per savaitę (arba apie 1 200 Lt/ mėn.) socialinę pašalpą. Ieškovės galimybės vienai išlaikyti nepilnametį vaiką už 130 Lt/ mėn., kuriuos atsakovas jai moka gera valia, akivaizdžiai nepakankamos, nes už darželį ieškovė išleidžia 139 Lt/ mėn., už gyvenamojo būsto nuomą – 250 Lt/ mėn., neįskaičiuojant išlaidų vaiko maitinimui, drabužiams (avalynei), sveikatai, ugdymui ir kt.. Atsakovas gyvena Londone, turi paėmęs 10 000 svarų sterlingų tikslinę paskolą (išsinuomoti butą, įsigyti baldų). Be to, atsakovas kas mėnesį moka po 130 Lt sūnaus D. S. išlaikymui. Orientaciniu kriterijumi nustatant vaiko išlaikymo dydį teismas laikė vieną minimalią mėnesio algą - 800 Lt (CK 6.461 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/ 2004). Įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, mažametės dukters poreikius teismas priteisė po 400 Lt/ mėn. išlaikymą periodinėmis išmokomis. Teismas ieškovei priteisė tokio pat dydžio (po 400 Lt/ mėn.) rentą, nes ji viena augina bendrą bylos šalių nepilnametį vaiką (CK 3.72 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms pritaikė teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, jų kolegija šiuo atveju nenustatė.

Šioje byloje ginčas liko tik dėl išlaikymo vaikui ir buvusiam sutuoktiniui dydžio. Apeliantas, iš esmės neginčydamas savo pareigos tokį išlaikymą teikti, prašo atitinkamai sumažinti priteistą jo dydį. Spręsdamas ginčą dėl išlaikymo, teismas privalo atsižvelgti į Civilinio kodekso Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas reglamentuojančiame skirsnyje esančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog gera valia apelianto teikiamas išlaikymas dukrai po 130 Lt yra aiškiai per mažas ir jokiu būdu neužtikrina net minimalių vaiko poreikių. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra absoliuti, nepriklausanti nei nuo tėvų sveikatos būklės, nei nuo jų kreditorinių įsipareigojimų, nei nuo kitų panašių aplinkybių, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str. 2 d.). Įstatymų leidėjo valia, skaičiuojant viso išlaikymo vertę galima vadovautis CK 6.461 str. 2 d. numatytu kriterijumi, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tai reikštų, kad kiekvieno iš tėvų pareiga yra skirti dukters išlaikymui kas mėnesį sumą, kuri būtų artima 400 Lt, nes kitas įstatymo nustatytas objektyvus kriterijus - CK 3.198 str. nustato išlaikymo pakankamumo bent minimaliems vaikų poreikiams patenkinti ir lygių dalių principus, nukrypimo nuo šių principų kriterijus. Sąlygų nukrypti nuo lygių dalių principo, kuriam nors iš vaiko tėvų nustatant didesnę išlaikymo dalį, šioje byloje nesama. Abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši, tą teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad apeliantas yra laikinai nedarbingas dėl ligos nesudaro prielaidų mažinti teismo priteisto išlaikymo dydžio, nes, kaip matyti iš pateiktos apeliacinės instancijos teismui 2008-06-02 gydytojo pažymos, po dešiniojo kelio operacijos jam rekomenduojamas nedarbingumo laikotarpis yra vos 12 savaičių, ir šis laikotarpis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu jau beveik pasibaigęs. Taigi liga nėra chroninio pobūdžio ir negalima numanyti, jog apelianto nedarbingumas užsitęstų ilgesnį laiką, kas sukliudytų jam teikti dukrai 400 Lt išlaikymą per mėnesį, ypač priimant domėn jo iki ligos buvusį darbo užmokesčio dydį (b.l.68-69). Apelianto procesiniuose dokumentuose ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad kitam apelianto vaikui teismo sprendimu yra nustatytas tik 130 Lt kasmėnesinis išlaikymas, todėl esą abu vaikai yra nelygiavertėje padėtyje, šiuo konkrečiu atveju nesaisto teismo ir nesudaro pagrindo mažinti dukrai M. O. priteistino išlaikymo dydį. Todėl toks apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, iš esmės teisingai taikė išlaikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 3.192 str. ir 3.196 str.), objektyviai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teikė pirmumą vaiko teisių ir interesų apsaugai, nenukrypo nuo teismų praktikos, aiškinančios minėtų teisės normų taikymą. Todėl pagrindų pripažinti šią skundžiamą teismo sprendimo dalį neteisėta, nėra, sprendimas šioje dalyje nekeistinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė ir tai, kad yra prielaidos išlaikymą priteisti taip pat ir apelianto sutuoktinei, ieškovei N. O., kad atsakovas nenuginčijo įstatymu įtvirtintos prezumpcijos apie sutuoktinio išlaikymo reikalingumo. Tokia teismo pozicija atitinka CK 3.72 str. nuostatas. Būtent ieškovė augina bendrą buvusių sutuoktinių vaiką, kuriam dar nėra suėję nė dvejų metų (b.l.5), ir vien šis faktas (nedidelis vaiko amžius, leidžiantis jį auginančiam tėvui būti atostogose vaikui prižiūrėti iki šiam sukaks treji metai) pats savaime suponuoja kito sutuoktinio pareigą jį išlaikyti Tačiau teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nevisiškai tinkamai išdėstyti teisiniai argumentai dėl tokio išlaikymo dydžio, netinkamai įvertintas kito sutuoktinio finansinis pajėgumas šitai daryti. Sprendžiant, ar sutuoktinio, kuris tokio išlaikymo prašo, turtas bei gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, o kito sutuoktinio, kuris turėtų šį išlaikymą teikti, pajamos tai daryti pakankamos, taip pat yra taikomas orientacinis minimalios mėnesinės algos kriterijus. Šiuo metu ieškovės gauna apie 1200 Lt motinystės pašalpa (b.l. 109), taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie ieškovės darbą sumažintu krūviu nuo 2008-01-01, vaikas jau lanko ir ikimokyklinę ugdymo įstaigą (lopšelį-darželį) (b.l. 110). Visa tai patvirtina, kad bent minimalūs jos poreikiai, atitinkantys 1 MGL, ir leidžiantys deramai gyventi, yra patenkinami. Tačiau vaikui sulaukus dvejų metų, motinystės pašalpa ieškovei nebus mokama, ieškovės turtinė padėtis pasikeis ir toks išlaikymas, iki ji galės dirbti pilnu krūviu, t.y. iki 2009-12-25, kuomet vaikui sukaks treji metai, jai reikalingas. Todėl ieškovei iki nurodytos datos priteistinas išlaikymas (renta) po 200 Lt kas mėnesį. Kolegijos manymu, ši suma atitinka atsakovo finansines galimybes, juo labiau, kaip jau minėta, jo paties nedarbingumo laikotarpis netrukus pasibaigs.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nevisiškai tinkamas išvadas dėl buvusio sutuoktinio išlaikymo pareigos apimties, kas įtakojo neteisingą bylos dalies išnagrinėjimą, ir tai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylą nagrinėjęs teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimo, nes teismo sprendimu turi būti paskirstytos ne tik tos bylinėjimosi išlaidos, kurių turėjo viena ar kita šalis (CPK 270 str. 5 d. 3 p.), bet ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas pagal CPK 96 str. nustatytas taisykles. Ieškove nuo dalies - 50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista Visagino m. apylinkės teismo 2007-05-03 (b.l. 25) nutartimi, nuo kitos dalies yra atleista įstatymu (CPK 83 str.1 d. 2 p.). Todėl iš atsakovo, remiantis CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 93 str. 4 d. nuostatomis, turėtų būti priteista valstybės naudai 266 Lt žyminio mokesčio ([(400 Lt + 200 Lt) x 12 mėn. x 3 %] + 50 Lt). Tačiau atsakovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs daugiau žyminio mokesčio, nei šiuo atveju reikėjo pagal įstatymą, nes ginčo sumai esant 5040 Lt [ (400 Lt - 250 Lt) + (400 Lt – 130 Lt) x 12 mėn.], turėjo būti sumokėta 151,20 Lt žyminio mokesčio. Todėl skirtumas tarp realiai apmokėtos 180 Lt sumos (b.l.148) ir reikalingos sumokėti 151,20 Lt, t.y. 28,80 Lt užskaitytinas, priteisiant iš atsakovo valstybei pirmosios instancijos teismo nepriteistą žyminį mokestį (CPK 93 str. 4 d.).

Apeliantui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistinos šio turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t.y. 25,20 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1-3 dalys). Apeliantas sutiko mokėti ieškovei 130 Lt išlaikymą (rentą), šia nutartimi priteista mėnesio periodinių išmokų suma yra 200 Lt, taigi suma, nuo kurios apskaičiuojama kompensuojamoji žyminio mokesčio dalis, yra lygi 840 Lt [(70 Lt x 12 mėn.) x 3 % ).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Visagino m. apylinkės teismo 2008-03-28 sprendimą pakeisti.

Priteisti iš S. O. išlaikymą (rentą) N. O. periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) litų kas mėnesį nuo 2007-04-01 iki 2009-12-25.

Priteisti iš S. O. 237 (du šimtus trisdešimt septynis) litus 20 centų žyminio mokesčio valstybės naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. O. 25 (dvidešimt penkis) litus 20 centų žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme S. O. naudai.