Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1640-1155/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-30
Bylos Nr.
1-1640-1155/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11427-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
M. F.
Advokatai
Julija Asovskaja
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1640-1155/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11427-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,kaltinamajam M. F. (M. F.), jo gynėjai advokatei Julijai Asovskajai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės buvo vykdymas atidėtas 1 metams, taip pat teistas (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. F. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2022 m. balandžio 4 d. apie 12.04 val., (duomenys neskelbtini), važiuojant link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) degaline, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 12.30 val. tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais M. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. F. visiškai pripažino kaltę ir parodė, kad kaltinime nurodytos dienos išvakarėse šventė (duomenys neskelbtini) gimtadienį, vartojo alkoholį, o ryte autobusu atvyko į darbą. Jam paskambino iš autoserviso, pasakė, kad 11.15 val. yra užregistruotas vizitas, jis paėmė automobilį ir 10.45 val. išvažiavo į autoservisą, buvo ten tol, kol pakeitė padangas, gėrė arbatą. Gali būti, kad 12.04 val. važiavo atgal, buvo sustabdytas policijos. Jis nežinojo, kad teisė vairuoti iš jo yra atimta, policijos pareigūnai iš karto jam grąžino jo vairuotojo pažymėjimą. Sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu. Važiavo nuo Žirmūnų pusės per Valakampių tiltą, pasuko į (duomenys neskelbtini) link darbo. Vairavo automobilį „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jautėsi gerai. Nesutiko su priimtu teismo baudžiamajam įsakymui, nes tyrėja jam pasakė tik tai, kokia bus paskirta bauda, o grįžęs namo ir perskaitęs dokumentus pamatė juose įrašytą 12 600 Eur sumą, kuri atitinka konfiskuotino automobilio vertę. Jis turi (duomenys neskelbtini), privalo mokėti draudimo įmokas, pirkti malkas, nes gyvena nuosavame name, visi gyvena iš (duomenys neskelbtini) minimalaus atlyginimo. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Labai gailisi dėl padarytos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 5 d. apklaustas įtariamasis M. F. pripažino savo kaltę ir parodė, kad nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2022 m. balandžio 4 d. jis dirbo laiškininku (duomenys neskelbtini). Jo pareiga buvo nešioti laiškus, siuntas išnešiodavo asmenims pėstute, automobilio nevairuodavo. Jeigu neklysta, 2019 m. birželio mėn. prarado teisę metams vairuoti transporto priemones dėl vairavimo neblaiviam, nežinojo, kad reikia ją susigrąžinti. Praėjus metams manė, kad jam grąžino teisę vairuoti automatiškai. Nevairavo jokio automobilio iki vakar, tai buvo pirmas kartas, jį dažniausiai visur veža (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) turėjo bendro naudojimo automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą (duomenys neskelbtini) logotipu. 2022 m. kovo 31 d. apie pietus sulaukė skambučio iš (duomenys neskelbtini), jam nurodė, kad 2022 m. balandžio 4 d. 11.15 val. turi nuvykti padangų pakeitimui į autoservisą (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis buvo bendro naudojimo, mano, kad paskambino tiesiog pirmam pasitaikiusiam kontaktui, automobilis nebuvo jam priskirtas darbovietės. 2022 m. balandžio 1 d. buvo (duomenys neskelbtini) J. O. F. gimtadienis. Visą savaitgalį vartojo didelį kiekį alkoholio, mažai miegojo, šventė iki paryčių. Žinojo, kad kitą dieną, t. y. 2022 m. balandžio 4 d., 9.00 val. reikia būti darbe. Į darbą atvyko autobusu. Jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs. Apie 10 val. pasiėmė bendro naudojimo automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą nuvežti jį į minėtą autoservisą. Nežinojo, kad yra netekęs teisės vairuoti. Važiavo vienas, nuvežęs automobilį į servisą laukė bendro laukimo patalpoje, kol pakeis ratus. Kai grąžino automobilį, važiavo atgal į darbą. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), išgirdo policijos automobilio garsinį signalą – sireną, klausė nurodymo sustoti, sustojo kelkraštyje. Pareigūnai paprašė pateikti automobilio dokumentus, jis juos pateikė, taip pat pareigūnai patikrino jo blaivumą. Prisimena, kad pirmu įpūtimu į alkotesterį įpūtė 3,02 prom., o antru – 2,48 prom. Jis nesipriešino, iš karto sutiko su alkotesterio rodmenimis, pareigūnai jam išrašė administracinio nusižengimo protokolą bei įteikė šaukimą atvykti į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Jis paklausė, ar galima perduoti automobilį direktorei I. T. Jis jai paskambino, paaiškino, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio bei neturi teisės vairuoti. Po kurio laiko, tą pačią dieną, ji atvyko su vairuotoju A. M. bei pasiėmė jį ir automobilį. Tą dieną, t. y. 2022 m. balandžio 4 d., jis buvo atleistas iš darbo. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pasižada nebevartoti alkoholio ir nevairuoti jokių transporto priemonių nei blaivus, nei išgėręs (b. l. 45–47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. J. (O. J.) parodė, kad jis dirba vyriausiuoju patruliu. Tarnybą maršrute pradėjo 2022 m. balandžio 4 d. 6.30 val. kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, jog iš (duomenys neskelbtini) esančio autoserviso išvažiavo galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juda link (duomenys neskelbtini). Vykdami nurodyta kryptimi pamatė važiuojantį minėtą automobilį. Sekė jį paskui (patvirtino vairavimo faktą), minėtas asmuo pasuko link (duomenys neskelbtini), o pakilus ir pravažiavus viaduką, buvo sustabdytas. Asmenį stabdė naudodami garsinį ir šviesos signalus. Asmuo pamatęs, kad yra stabdomas, sustojo. Jam išlipus jis priėjo, prisistatė, pasakė, kad pokalbis yra filmuojamas, asmens paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Asmuo, vairavęs „Dacia“ automobilį, buvo M. F., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo pasakė, kad šiandien negėrė, bet gėrė vakar. Asmens paprašyta išlipti iš automobilio, atlikti neblaivumo patikrinimą, asmuo sutiko tikrintis. Asmuo atliko patikrinimą (eiti tiesia linija, paliesti nosį), pūtė į alkoholio kiekio matuoklį. Pirmu pūtimu 12.06 val. nustatytas 3,02 prom. neblaivumas, antru pūtimu 12.30 val. nustatytas 2,48 prom. neblaivumas. Bendraujant su M. F. buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas. Kai paklausė, kokį alkoholį vartojo, minėtas asmuo atsakė, kad gėrė butelį degtinės. Automobilis buvo perduotas (duomenys neskelbtini) atsakingam asmeniui, kuris perėmė automobilį (b. l. 31–33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. O. (A. O.) parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) padalinio vadovu, adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla – automobilių remontas, prekyba padangomis. (Duomenys neskelbtini) atlieka (duomenys neskelbtini) automobilių padangų keitimą ir saugojimą. 2022 m. balandžio 4 d. apie 11 val. į autoservisą automobiliu „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko vyras, automobilis buvo pažymėtas (duomenys neskelbtini) logotipu. Vyras pridavė mašiną serviso darbuotojui padangų keitimo darbui ir laukė klientų laukimo zonoje. Jam dirbant su kolegomis aptarnavimo salėje, prie jų priėjo minėto automobilio „Dacia Duster“ vairuotojas, kuris kėlė įtarimų, kadangi vyro judesių koordinacija buvo sutrikusi, šis krypavo į šonus, buvo nekantrus, nuolat klausė, kada baigs keisti automobiliui padangas, todėl jam kilo įtarimas, kad vyras yra galimai neblaivus. Tuomet jis apie 11.50 val. iš savo mobiliojo ryšio telefono numerio paskambino bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) telefonu, pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, nurodė automobilio markę bei valstybinius numerius. Po kurio laiko automobilis buvo sutvarkytas, vairuotojas sėdo į minėtą automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), numanė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) pusę. Po kelių minučių paskambino į BPC patikslinti vairuotojo važiavimo kryptį. Kaip ir minėjo, vyras vairavo vienas, vairavimo faktą, kaip išvažiavo iš autoserviso, matė (b. l. 37–39).

Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio O. J. 2022 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 4 d. apie 12.04 val., (duomenys neskelbtini), jis ir jo kolega tikrinimui sustabdė automobilį „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pilietis M. F. Bendravimo metu nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Po pirmo patikrinimo buvo nustatytas 3,02 prom. neblaivumas, po antro patikrinimo – 2,48 prom. Iš duomenų bazių buvo nustatyta, kad M. F. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Automobilis „Dacia Duster“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas A. M., (duomenys neskelbtini) vadovei I. T. (b. l. 13).

Iš 2022 m. balandžio 5 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų padaryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip sustabdomas kaltinamasis, vairuojantis automobilį su (duomenys neskelbtini) logotipu ant šono, kaip su juo bendrauja policijos pareigūnai, tikrina jo blaivumą (b. l. 24–26).

Iš 2022 m. balandžio 13 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo išklausyti BPC garso įrašai, iš kurių girdėti, kaip pranešėjas A. O. praneša apie galimai neblaivų vairuotoją, atvykusį į autoservisą automobiliu „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vėliau išvykusį link (duomenys neskelbtini), galimai važiuosiantį link (duomenys neskelbtini) (b. l. 27–28).

Iš alkotesterio kvitų rodmenų nustatyta, kad 2022 m. balandžio 4 d. 12.06 val. M. F. nustatytas 3,02 prom. girtumas, o 12.30 val. jam nustatytas 2,48 prom. girtumas (b. l. 15). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 16). Iš 2022 m. balandžio 4 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2022 m. balandžio 4 d. 12.06 val. M. F. nustatytas 3,02 prom. girtumas, o 12.30 val. jam nustatytas 2,48 prom. girtumas. M. F. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Su šiais rezultatais M. F. sutiko ir pasirašė (b. l. 14).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini), o valdytojas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad 2022 m. balandžio mėn. duomenimis vidutinė transporto priemonės „Dacia Duster“ (2021 m., visureigis, benzinas, mechaninė pavarų dėžė) kaina su PVM Lietuvoje – 12 600 Eur (b. l. 17).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis M. F. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų O. J. ir A. O. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, daiktų apžiūros protokolai, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad M. F. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2022 m. balandžio 4 d. apie 12.04 val., (duomenys neskelbtini), važiuojant link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) degaline, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punktą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 12.30 val. tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 prom. etilo alkoholio koncentracija, todėl M. F. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas M. F. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nusikalstama veika žala nepadaryta. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), nedirba (b. l. 59–60), iš jo žodžių – registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs (b. l. 67–73), baustas administracine tvarka už tai, kad 2019 m. gegužės 25 d. vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,43 prom. girtumas, ir už tai, kad 2020 m. liepos 18 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta (b. l. 63–66), baudos sumokėtos/mokamos (b. l. 61).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti M. F. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis M. F. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Kaltinamojo padarytas KET 14 punkto reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, kaip jau minėta, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis (artimas sunkiam) girtumo laipsnis, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, prieš tai vartojęs alkoholinių gėrimų, sėdo prie automobilio vairo, pranešėjo ir liudytojų teigimu, kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, svyravo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, iš jo jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau kaltinamasis jokių išvadų dėl to nepadarė. Nors kaltinamasis teigė, kad nežinojo, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes manė, jog iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones, suėjus nustatytam terminui, sugrįš savaime, šiuos jo žodžius paneigia byloje esanti medžiaga – M. F. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad jis 2019 m. gegužės 25 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,43 prom. girtumas, už šį administracinį nusižengimą M. F., be kita ko, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 10 d.; vėliau M. F. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2020 m. liepos 18 d. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta; paskirta bauda už šį administracinė nusižengimą buvo sumokėta 2021 m. balandžio 29 d. (b. l. 61, 62–63); nagrinėjamoje byloje inkriminuojamą nusikalstamą veiką M. F. padarė 2022 m. balandžio 4 d., kas reiškia, kad M. F. neabejotinai žinojo, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaisant to, jis sėdo prie automobilio vairo, o sustabdytas ir apklaustas policijos pareigūnų davė šiuo aspektu tikrovės neatitinkančius parodymus. Kita vertus, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žala nebuvo padaryta, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus ir šešis mėnesius. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemones, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2022 m. balandžio 15 d. (b. l. 50‑51).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo M. F., atitinka konfiskuotino turto sąvoką, ji turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad M. F. vairavo trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio valdytojas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ 2022 m. balandžio mėn. duomenimis, 2021 m. gamybos automobilio „Dacia Duster“ kaina su PVM yra 12 600 Eur (b. l. 17). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K‑195‑788/2019). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Kaip jau buvo akcentuota, automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. M. F. pasielgė itin neatsakingai, prieš tai vartojęs alkoholio, sėdo prie automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis M. F. šiuo metu nedirba, (duomenys neskelbtini), turi finansinių įsipareigojimų. Bylą nagrinėjant teisme M. F. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai papasakojo visas nusikalstamos veikos aplinkybes ir dėl tokio savo elgesio gailėjosi. Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamojoje byloje taikant nusikalstamos veikos metu naudotos transporto priemonės visos vertės (12 600 Eur) konfiskavimą nebūtų teisingai išlaikyta viešojo intereso poreikių ir kalto asmens teisių suvaržymo pusiausvyra, būtų pažeistas proporcingumo principas ir visos turto vertės konfiskavimas taptų pertekliniu. Dėl to, siekiant tinkamai įgyvendinti teisingumo principą ir nesuvaržyti kaltinamojo M. F. teisių labiau, negu tai reikalinga visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, teismas sprendžia, kad konfiskuotino turto vertė mažintina, išieškant dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 6 300 Eur. Įvertinant kartu skiriamą draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tai bus pakankamas poveikis M. F. tam, kad jis ateityje vykdytų teisės normų reikalavimus, susilaikytų nuo bet kokio pažeidimo, ir tuo pačiu būtų užtikrintas tinkamas visuomenės lūkesčių ir interesų įgyvendinimas dėl sankcijų taikymo nusikalstamas veikas padariusiems asmenims.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48–49) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 50–51) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės apribojimas neskirtas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti M. F. (M. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 63 MGL, t. y. 3 150 (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. F. galutinę bausmę – 42 MGL, t. y. 2 100 (dviejų tūkstančių vieno šimto) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. F. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 15 d. ir pranešant apie tai valstybei įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. F. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią sumą – 6 300 (šešis tūkstančius tris šimtus) Eur, į valstybės biudžetą.

M. F. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. F., kad:

1. teismo nuosprendžiu paskirta bauda (2 100 Eur) per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis;

2. konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (6 300 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėja Eglė Ramanauskienė