Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovei D. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – N. K., antstolis Darius Jonaitis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės D. K. N. K. naudai 5 064,96 turtinės žalos atlyginimą.

Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirė, būdamas susituokęs su D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Po Palikėjo mirties liko du jo nepilnamečiai vaikai: D. K.(kuris šio ieškinio pareiškimo metu yra pilnametis) ir N. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2014-04-28 N. K. įstatyminė atstovė - motina D. K. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su prašymu dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, kuriuo prašė išduoti teismo leidimą priimti palikimą vaikų vardu. Trakų rajono apylinkės teismas 2014-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2- 1644-231/2014 nusprendė leisti atsakovei priimti palikimą Vaikų vardu, mirus palikėjui. Šios teismo nutarties motyvuojamoje dalyje be kita ko teismas pažymėjo, kad „įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pareiškėjai pareiškimu kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (CK 5.53 str. 2 d.)“. Į ką tik paminėtą civilinę bylą buvo pateiktas 2014-04-23 Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau tekste ir - VTAS) raštas Nr. VT2- 595, kuriuo VTAS nurodė, jog neprieštarauja, kad atsakovė priimtų palikimą vaikų vardu po palikėjo mirties. Šiame rašte nebuvo nurodyta jokių duomenų apie palikėjo turėtą turtą, skolas bei palikimo priėmimo būdą. Pastarųjų duomenų aptariamoje civilinėje byloje apskritai nebuvo. 2014-05-12 atsakovė kreipėsi į Lentvario miesto notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą Nr. 50/2014. Šiame pareiškime be kita ko buvo nurodyta, kad atsakovė pareiškė, jog jai „yra žinomas Trakų r. apylinkės teismo nutarties civ. byla Nr. S2-1644-231/2014, siūlymas sudaryti mirusio asmens turto apyrašą. Patvirtino, jog jai yra žinoma, kad įpėdiniai, padavę pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus kodekse numatytus atvejus, t. y., kai palikimas priimamas pagal apyrašą arba kai kreipiamasi į teismą dėl palikimo administravimo ir, kad jai yra žinoma, jog neleidžiama palikimo priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis. 2014-05-12 atsakovė, kaip buvusi palikėjo sutuoktinė, atsisakė priimti palikėjo palikimą savo vardu. Palikėjas mirties momentu turėjo neįvykdytų skolinių įsipareigojimų dėl kurių, įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pagrindu buvo vykdomi išieškojimai. Atsakovei priėmus palikėjo palikimą nepilnamečių vaikų vardu, šiuos išieškojimus vykdantys antstoliai kreipėsi į teismą, prašydami vykdymo procese pakeisti skolininką - palikėją į jo palikimą priėmusius vaikus, atstovaujamus atsakovės. Trakų rajono apylinkės teismas nutartimis civilinėse bylose: Nr. N2-2358-239/2014; Nr. N2-2359-804/2014; Nr. N2-2360-424/2014; Nr. N2-2361-231/2014 ir Nr. N2-2618-231/2014 pakeitė skolininką - palikėją į skolininkus - vaikus, atstovaujamus atsakovės. Šiuo pagrindu antstoliai pradėjo vykdyti skolų (kurių bendra suma apytiksliai buvo 36 000 eurų) išieškojimą iš vaikų. Antstolė Marija Gaivenė 2022-09-21 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-7- 23855 informavo, kad jos žinioje esančioje vykdomojoje byloje iš N. K. nebuvo išieškota piniginių lėšų. Antstolis Darius Jonaitis 2022-09-27 raštu Nr. 2-S-l 17-32836 pateikė informaciją ir ją patvirtinančių dokumentų nuorašus, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio iki 2022 m. liepos mėnesio iš N. K. buvo išieškota 5 064,96 Eur suma.

Atsakovė D. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, teismui nėra žinoma atsakovės nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad iš ieškinio ir pateiktų duomenų matyti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu vaikų įstatyminė atstovė buvo jų motina atsakovė D. K.. Palikėjas mirties momentu turėjo neįvykdytų skolinių įsipareigojimų, dėl kurių įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pagrindu buvo vykdomi išieškojimai. Atsakovei priėmus palikimą nepilnamečių vaikų vardu šiuos išieškojimus vykdantys antstoliai kreipėsi į teismą prašydami pakeisti vykdymo procese skolininką A. K. į jo palikimą priėmusius vaikus, atstovaujamus atsakovės. Teismas pakeitė skolininką. Šiuo pagrindu antstoliai pradėjo vykdyti skolų išieškojimą iš vaikų. Sudarydama ginčijamą sandorį atsakovė neatsižvelgė į teismo siūlymą, notaro išaiškinimą bei geriausius vaikų interesus priimti palikimą pagal turto apyrašą. Tokiu būdu buvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės, nes jie paveldėjo ne tik turtą, bet ir skolinius įsipareigojimus, dėl kurių palikėjo mirties momentu įsiteisėjusių teismų procesinių dokumentų pagrindu buvo vykdomi išieškojimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirė, būdamas susituokęs su D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Po Palikėjo mirties liko du jo nepilnamečiai vaikai: D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. K., gim. (duomenys neskelbtini).

2014-04-28 atsakovė D. K. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su prašymu dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, kuriuo prašė išduoti teismo leidimą priimti palikimą vaikų vardu. Trakų rajono apylinkės teismas 2014-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2- 1644-231/2014 nusprendė leisti atsakovei priimti palikimą vaikų vardu, mirus palikėjui.

2014-05-12 atsakovė kreipėsi į Lentvario miesto notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą Nr. 50/2014 bei atsisakymu, kuriuo atsakovė, kaip buvusi palikėjo sutuoktinė, atsisakė priimti palikėjo palikimą savo vardu. Palikėjas mirties momentu turėjo neįvykdytų skolinių įsipareigojimų dėl kurių, įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pagrindu buvo vykdomi išieškojimai. Atsakovei priėmus palikėjo palikimą nepilnamečių vaikų vardu, šiuos išieškojimus vykdantys antstoliai kreipėsi į teismą, prašydami vykdymo procese pakeisti skolininką - palikėją į jo palikimą priėmusius vaikus, atstovaujamus atsakovės.

Vilniaus regiono teismo Trakų rūmai 2022-05-30 sprendimu, išnagrinėjęs ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą ir ieškovo D. K. (D. K.) ieškinį atsakovei D. K. dėl sandorio (pareiškimo apie palikimo priėmimą) pripažinimo negaliojančiu, be kita ko, nusprendė panaikinti 2014-05-12 pareiškimą apie palikimo priėmimą Nr. 50/2014 dalyje dėl N. K., gim. (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022-06-30.

Minėtu teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovė D. K., kreipdamasi į Lentvario miesto notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą Nr. 50/2014, pažeidė imperatyvas įstatymo nuostatas (CK 1.80 str.) dėl prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.), geriausių vaiko interesų prioriteto (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.), nes vaikų vardu priimdama palikimą be apyrašo bei atsisakydama priimti palikimą pati savo vardu, sąlygojo itin didelės turtinės žalos atsiradimą vaikams.

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją - kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai);

Įsiteisėjusiame 2022-05-30 teismo sprendime yra konstatuoti prejudiciniai faktai reikšmingi šio ieškinio išsprendimui, t. y., yra konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos vaikui atsiradimo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Iš antstolio Dariaus Jonaičio 2022-09-27 dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-117-32836, matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio iki 2022 m. liepos mėnesio iš N. K. buvo išieškota 5 064,96 Eur suma.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš atsakovės priteistinas 5 062,96 Eur turtinės žalos atlyginimas N. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 114 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas buvo atleistas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 5 064,96 Eur (penkių tūkstančių šešiasdešimt keturių eurų 96 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 114 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.