Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo 2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus teikimą dėl A. D. paskirtos bausmės laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 6 str. ir BK 234 str. 1 d., 6 str. ir 105 str. 2, 8, 12 p. bei nuteistas pagal BK 6 str. ir 234 str. 1 d. – 5 metams laisvės atėmimu, pagal BK 6 str. ir 105 str. 2, 8, 12 p. – mirties bausme, pakeičiant ją laisvės atėmimu iki gyvos galvos kalėjime, su 1/2 dalies turto konfiskavimu. Remiantis BK 42 str. griežtesne bausme apimta švelnesnė, galutinė bausmė paskirta mirties bausmė, pakeičiant ją laisvės atėmimu iki gyvos galvos su 1/2 dalies turto konfiskavimu (BK galiojo iki 2003-05-01).

1999 m. birželio 16 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio atmetė.

2006 metų spalio 6 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo išvadą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 16 d. nutarties, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtų A. D. byloje, panaikinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau priėmė sprendimą atsisakyti atnaujinti bylą.

Vykdant (duomenys neskelbtini) TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas planą, nuteistasis A. D. 2019 m. vasario 13 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją, o 2019 m. kovo 28 d. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos antro sektoriaus – į (duomenys neskelbtini) TI.

2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) TI kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su teikimu dėl A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Teikime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) TI-K nuteistasis charakterizuojamas kaip emocionaliai reaguojantis į gyvenimo įvykius, nepalankiose situacijose būdavo konfliktiškas. Daug faktų buvo linkęs vertinti vienpusiškai, jautėsi išankstinis nusistatymas įvairiais klausimais. Vyravo daugiau negatyvių emocijų nei pozityvių. Bendraudamas su administracijos atstovais stengėsi išlaikyti atstumą, tačiau būna mandagus. Nuteistasis pripažino, kad nusikalstamo pasaulio subkultūra egzistuoja, bet jos netoleravo, tačiau jos reiškiniai įtakojo nuteistojo gyvenimo būdą, ribojo bendravimo ratą tarp kitų nuteistųjų. Atlikinėdamas bausmę (duomenys neskelbtini) TI-K ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirojoje kolonijoje nuteistasis tris kartus kreipėsi su prašymais dėl leidimo dirbti, tačiau mokamas darbas jam nebuvo suteiktas (komisijos sprendimai neįdarbinti). Dirbo jam pasiūlytus nemokamus darbus, turėjo leidimą užsiimti individualia, kūrybine veikla (mezgimu, nėrimu, tapymu, piešimu). Nuteistasis A. D. brangina socialinius ryšius su artimaisiais, dažnai bendrauja su sūnumi bei žmonos broliu, kartais telefonu susiskambina su žmona. Žmona ir sūnus gyvena (duomenys neskelbtini).

A. D. vykdė ir vykdo Individualaus nuteistojo socialinės reabilitacijos numatytas plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Asmens bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) TI-K 1999 m. vasario 9 d. Disciplinarinės komisijos pasitarimo metu buvo svarstoma ar nuteistasis A. D. linkęs pabėgimui. Tai buvo daroma remiantis baudžiamąja byla, asmens byla ir kita operatyvine medžiaga. Taip pat asmens byloje yra įrašų, kad 2003 m. sausio 10 d. Drausmės komisijos posėdyje buvo nutarta A. D. įrašyti į linkusių nusižudyti, save žaloti ar užpulti įskaitą. 2005 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) TI-K Drausmės komisijos posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistąjį išvedus iš kameros ir vedant (duomenys neskelbtini) TI-K teritorijoje naudoti antrankius. 2008 m. liepos 22 d. drausmės komisijos posėdžio protokole Nr. 31-22 nutarta atmesti nuteistojo A. D. prašymą išvedant iš kameros nedėti antrankių. 2011 m. rugsėjo 6 d. (duomenys neskelbtini) TI-K direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis A. D. buvo išbrauktas iš asmenų linkusių užpulti įskaitos. Įstaigoje esančiais duomenims, šiuo metu nuteistasis A. D. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą.

Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja, (duomenys neskelbtini) TI atstovė prašė teikimą tenkinti, prokurorė prašė teikimą atmesti.

(duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus teikimas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. D. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju A. D. yra atlikęs 23 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Kaip minėta, sprendžiant dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, teismas vertindamas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgia ne tik į rizikos vertinimo balą, o taip pat į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam.

Nuteistajam 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta žema rizika (40 balų) ir šie kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (informacija apie teistumus (statinis veiksnys), nusikaltimai sunkėja), su emocine gerove susijusios problemos, darbinė patirtis ir nuostata į darbą (dinaminiai veiksniai). A. D. nurodyti tik du apsauginiai veiksniai: socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais ir piniginių lėšų tvarkymo įgūdžiai. Nors teikime nurodyta, kad nuteistasis dirbo jam pasiūlytus nemokamus darbus, brangina socialinius ryšius su artimaisiais, abejotina, ar šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su savo šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip pakankamas apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. A. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (40 balų).

Pažymėtina, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo pradžioje (duomenys neskelbtini) TI-K nuteistasis A. D. darė daug drausmės pažeidimų (reikalavimų nevykdymas, surogato turėjimas, draudžiamų daiktų turėjimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, įstaigos turto gadinimas, įstaigos tvarkos nesilaikymas) už kurių padarymą 40 kartų buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis, skatintas 5 kartus. Paskutinį kartą skatintas 2018 m. liepos 18 d. padėka už aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones. Taip pat A. D. buvo baustas už fizinį kontaktą su kitu nuteistuoju, nuo 1997 m. iki 2011 m. buvo įskaitoje kaip asmuo linkęs užpulti, taigi daugiau kaip pusę laiko bausmės atlikimo, A. D. charakterizuojamas kaip konfliktiškas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2019 m. kovo 28 d. A. D., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) TI, padarė vieną drausmės pažeidimą: 2019 m. gegužės 21 d. turėjo skysčio turinčio alkoholio kvapo. Dėl minėto drausmės pažeidimo svarstytas Drausmės komisijos posėdyje, drausminė nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu. Nors už padarytus pažeidimus nuteistajam paskirtos nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau tai nepaneigia diskrecijos atsižvelgti į ankstesnes nuteistojo drausmines nuobaudas siekiant charakterizuoti jo asmenybę, įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Vertinant paminėtų aplinkybių visumą matyti, kad nors nuteistasis ir buvo skatintas, tačiau labai daug kartų baustas, todėl tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo.

Be to nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir elgesys bausmės atlikimo metu nėra vieninteliai vertintini kriterijai, kadangi tinkamai elgtis yra nuteistojo pareiga. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šis teistumas A. D. nėra pirmasis, praeityje buvo teistas vieną kartą. Nusikaltimai, už kurių padarymą A. D. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, tuo metu, kai buvo lygtinai atleistas nuo bausmės. Nuteistasis nužudė tyčia tris asmenis padarydamas negrįžtamas pasekmes. Net ir praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų nuo padarytų labai sunkių smurtinių nusikaltimų, A. D. vis dar nepripažįsta savo kaltės, todėl nieko negalima pasakyti apie jo požiūrį į padarytą nusikaltimą ir nusikaltimo pasekmes visuomenei. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai neabejotinai parodo itin atsainų asmens požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio ir moralės normas.

Kaip jau minėta aukščiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas nuteistajam A. D. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę šiuo metu pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijai neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, 360¹ straipsniu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus teikimo, dėl nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, netenkinti.

Nutartis skundžiama per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui perlūių apygardos teismą.