- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- 1A-340-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05252-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- A. H.
- Advokatai
- Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. H. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. H. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 54 MGL, t. y. 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bauda 36 MGL, t. y. 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės atlikimą įskaityta sulaikyme išbūta 1 (viena) diena, ją prilyginant 2 MGL ir paskirta galutinė bausmė 34 MGL, t. y. 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniui A. H. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir draudimas vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. H. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi, iš A. H. konfiskuota 4355 (keturi tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt penki) eurai, kaip konfiskuotino turto – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. H. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. vasario 5 d. apie 01 val. 45 min., kelyje A5 prie degalinės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – alkoholio matavimo prietaisu „(duomenys neskelbtini)“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 5 d. 02 val. 26 min. nustatyta mažiausia iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija – 2,41 promilės neblaivumas.
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 19 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys įrodymai yra gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kaltinamojo veika, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, todėl jis yra baustinas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. H. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 19 d. nuosprendį ir panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį paskyrė apeliantui bausmę, kuri iš esmės neprieštarauja BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams, bausmės skyrimo principams bei BK 54 straipsnyje numatytoms aplinkybės, į kurias teismas turėjo atsižvelgti priimdamas sprendimą dėl bausmės dydžio bei rūšies. Tačiau taikyti BK 68 straipsnyje numatytą poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, apelianto nuomone, nėra privalomas, nors jo terminas ir nustatytas artimas minimaliam.
3.2. Apeliantas pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimas naudotis specialia teise - numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Tačiau straipsnio nuostatos nenumato, kad poveikio priemonė turi būti taikoma visiems privalomai, nesant tam jokių išimčių. Tai reiškia, jog tik teismas, turėdamas išimtinę teisę, gali nuspręsti, ar ši poveikio priemonė turi būti taikoma, ar esant tam tikroms aplinkybėms jos taikymas nėra reikalingas.
3.3. Apeliantas nurodo, jog jis yra dirbantis, jo darbo vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareigos – vairuotojas. Taigi tam, kad galėtų atlikti jam pavedamus darbus, apeliantas turėtų turėti teisę vairuoti transporto priemones, kas šiuo metu priimtu nuosprendžiu jam turėtų būti draudžiama. Apelianto teigimu, tik turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę jis galėtų būti naudingas darbdaviui, priešingu atveju – galės atlikti tik dalį jam pavedamų darbų, užduočių, kiek tai nebus susiję su transporto priemonės vairavimu. Be to, kadangi galės atlikti tik dalį funkcijų, jam bus sumažintas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų svarstyti klausimą, ar ši poveikio priemonė yra aktuali ir ar šiuo konkrečiu atveju yra reikalinga, ar jos paskyrimas neprieštarauja bausmės skyrimo pagrindams ir principams. Pažymima ir tai, kad apelianto šeimos pragyvenimo šaltinis yra jo darbinės pajamos, kadangi žmona, su kuria augina nepilnametį vaiką, šiuo metu nedirba. Todėl turėdamas galimybę atlikti vairuotojo funkcijas apeliantas galėtų užsidirbti daugiau pajamų, dėl ko pagerėtų jo šeimos finansinė situacija.
3.4. Nuteistas nurodo, kad padarytas nusikaltimas buvo spontaniškas ir neplanuotas. Nors jis ir buvo vartojęs alkoholį, tačiau, jo teigimu, nesijautė apsvaigęs, dėl ko nemanė jo vairavimas esantis pavojingas. Apelianto teigimu, tai patvirtina ir faktas, jog apeliantas iš darbo vietos Kalvarijos m. jo paties vairuojamu automobiliu atvyko į Lenkijos – Lietuvos pasienį, esantį už maždaug 13 km., ten esančioje kavinėje pavalgė, po ko grįžtant buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Per visą šį važiavimą pavojingų ar avarinių situacijų nesukėlė ir šios aplinkybės, apelianto nuomone, taip pat turi būti vertinamos priimant sprendimą dėl jam taikytinos papildomos poveikio priemonės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo A. H. skundą atmesti, jo gynėja advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. H. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliaciniame skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje termino klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Skunde nuteistasis A. H. teigia, jog BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės neformuluojamas kaip imperatyvus. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teigia, jog turi būti vertinama ir tai, jog per šį važiavimą pavojingų ar avarinių situacijų apeliantas nesukėlė. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus, konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui skirta teisingai ir ją keisti (trumpinti jos terminą) skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones terminas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas ne maksimaliam terminui, o artimas minimumui.
9. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, klausimą skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Pažymima, kad pagal teismų praktiką nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) taikymo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. H. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, teisingai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Iš bylos duomenų matyti, jog A. H. anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, prisipažino padaręs nusikalstamą vieką ir nuoširdžiai gailėjosi, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju A. H. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones ir būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tai yra, jam buvo nustatytas 2,41 promilių neblaivumas (pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2,51 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu nustatytas 2,41 promilių girtumas). Apeliantui nustatytas girtumas rodo, kad A. H. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, o tokie A. H. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir su juo kartu važiavusiam O. M., o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Ir nors jokia žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo, kaip teigia apeliantas, per šį važiavimą pavojingų ar avarinių situacijų jis nesukėlė, tačiau tai nesumenkina jo padaryto nusikaltimo pavojingumo.
11. Skunde apeliantas teigia, jog jis yra dirbantis, jis dirba vairuotoju, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis galės atlikti tik dalį jam pavedamų darbų, be to, šeimos pragyvenimo šaltinis yra jo darbinės pajamos, kadangi žmona, su kuria apeliantas augina nepilnametį vaiką, šiuo metu nedirba. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto patiriami suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir nesudaro pagrindo trumpinti pirmosios instancijos teismo nustatytos šios poveikio priemonės termino ar iš viso šios priemonės netaikyti. Apelianto skunde dėstomos aplinkybės dėl jo užimamų pareigų bei šeiminių aplinkybių egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas.
12. Atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad A. H. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius yra per griežta, neatitinkanti jo asmenybės bei neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžiu nuteistajam A. H. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nėra aiškiai per griežta, atitinka proporcingumo principo reikalavimus, padės užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. H. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.