Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2016-03-01 · Administracinė byla Nr. I-4736-189/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-01
Bylos Nr.
I-4736-189/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05421-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
T. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-4736-189/2016Proceso Nr. 3-61-3-05421-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2., 3.17.1., 3.21.(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjas, išnagrinėję bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-10-13 iki 2013-10-03 buvo etapuojamas nežmoniškomis ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, automobiliai, kuriais buvo etapuojamas, nebuvo pritaikyti vežti žmonėms, o buvo krovininiai. Automobiliuose nebuvo kėdžių su atlošais, buvo tik siauri suolai, ant kurių buvo nepatogu sėdėti, važiuojant buvo nukritęs. Važiuoti tekdavo savo daiktus laikant ant kelių. Automobiliuose įrengtos kameros buvo rakinamos surūdijusiomis spynomis, kurios dažnai užsikirsdavo, todėl nelaimės vietoje būtų sunku greitai išsilaisvinti. Automobiliuose nebuvo langų, dirbtinis apšvietimas buvo silpnas, trūko oro.

Pažymėjo, kad dėl nepriimtinų etapavimo sąlygų pareiškėjas patyrė didžiulį nepatogumą, neigiamus išgyvenimus, fizinius nepatogumus ir pan.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (b. l. 9) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012-10-13 iki 2013-10-03, pareiškėjas Viešojo saugumo tarnybos automobiliais konvojuotas nebuvo. Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Skundo nagrinėjimas nutrauktinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012-10-13 iki 2013-10-03.

Pažymėtina, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str., kurio 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Taip pat pažymėtina, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas sprendžia tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, reiškia, kad ginčo bylose tarp šalių (fizinio ar juridinio asmens ir administravimo subjekto) dėl tikro, ar tariamo teisės pažeidimo turi kilti ginčas, o nagrinėjant tokį ginčą teisme, procese dalyvaujančios šalys turi turėti priešingus interesus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas inicijavo ginčą siekdamas, kad jam būtų priteista neturtinė žala, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2012-10-13 iki 2013-10-03, jį konvojuojant teisės aktų nuostatų neatitinkančiomis transporto priemonėmis. Atsakovės atstovas atsiliepimo argumentais į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu Viešojo saugumo transportu konvojuotas nebuvo. Teismas kreipėsi į atsakovės atstovą prašydamas patikslinti atsiliepime nurodytą informaciją dėl pareiškėjo nekonvojavimo Viešojo saugumo tarnybos transportu (b. l. 26). Viešojo saugumo tarnyba 2016-02-29 raštu Nr. 475D-288 papildomai informavo, kad pareigūnai nekonvojavo pareiškėjo skunde ginčitinu laikotarpiu nuo 2012-10-13 iki 2013-10-03 (b. l. 28). Iš bylos duomenų (atsiliepimo, papilomos informacijos) nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-10-13 iki 2013-10-03, kuriuo, jo teigimu, jis patyrė neturtinę žalą ir kurią už šį laikotarpį prašo priteisti, iš viso nebuvo konvojuotas Viešojo saugumo tarnybos transportu. Nors pareiškėjas gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą prašyme (b. l. 22) nurodė, jog nesutinka su atsiliepimo argumentais, teikdamas, kad ginčo laikotarpiu buvo vežiojamas iš Panevėžio areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių ir atgal, tačiau daugiau, šiuo aspektu, jokių konkrečių aplinkybių (įrodymų), kad buvo vežiojamas būtent Viešojo saugumo tarnybos transportu, nenurodė. Taigi atsižvelgiant į bylos medžiagą susidarė tokia teisinė situacija, jog nėra jokio faktinio pagrindo ginti pareiškėjo teises skunde nurodytu būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad Viešojo saugumo tarnybos transportu pareiškėjas konvojuotas nebuvo, todėl byloje iš esmės nėra ginčo dalyko, todėl ir skundo nagrinėjimas teisme nebeatitinka asmenų pažeistų teisių gynimo teisme paskirties. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pareiškėjas, šiuo atveju, negali būti laikomas ABTĮ 5 str. 1 dalies prasme suinteresuotu asmeniu, ir tokio asmens skundo pagrindu byla neturi būti pradedama, o kai yra pradėta, ir tik nagrinėjimo metu paaiškėja aplinkybės dėl ginčo dalyko nebuvimo, byla turi būti nutraukiama ABTĮ 101 str. 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Taigi bylos medžiaga nustačius, kad nėra objektyvių galimybių ginti pareiškėjo tesies teisme, administracinė byla nutrauktina, nes ji tapo nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 punktas).

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 punktu, 102, 149 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Bronius Januška