Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-3-325/2014

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-08-29
Bylos Nr.: 2-3-325/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00080-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Petras Kontrimas
Ieškovas: L. P.
Atsakovas: R. P., S. P., V. D., L. P.
Trečiasis asmuo: E. B.
Išvadą teikia: Kretingos

Bylos Nr.2-3-325/2014

Proceso Nr.2-25-3-00080-2013-6

(S)KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014-08-29Kretinga

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant ieškovei L. P., jos atstovui E. K.,atsakovui R. P., jos atstovei V. S.,atsakovų R. P. ir V. D. atstovei G. M.,Kretingos r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. P. ieškinį atsakovams R. P., R. P., S. P., V. D., trečiajam asmeniui E. B., institucija teikianti išvadą byloje Kretingos r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir (duomenys neskelbtini) priešieškinį atsakovei L. P., institucija teikianti išvadą byloje Kretingos r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. L. Pociuvienė ieškinyje, bei teismo posėdžių metu nurodė, kad ji ir atsakovas R. P. santuoką sudarė1995-06-10 Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr(duomenys neskelbtini).Santuokos metu gimė sūnūs E. P., a/k (duomenys neskelbtini) bei Ž. P., a/k (duomenys neskelbtini) Nuo 2012 metų pradžios tarp sutuoktinių išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas, todėl santuoka neteko prasmės, ji praktiškai iširo, jos atkurti nebeįmanoma, dėl ko prašo teismo nutraukti santuoką vadovaujantis CK 3.61 str.2d. pagrindu-dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokoje su R. P. susilaukė dviejų sūnų - E. P. ir Ž. P., kurie šiuo metu vis dar yra nepilnamečiai. Po santuokos nutraukimo prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, kadangi tai atitinka tiek nepilnamečių vaikų norus, tiek jų geriausius interesus. Mano, kad E. P. ir Ž. P. turėtų gyventi kartu su ja, nes ji labiau prisidėjo prie jų auklėjimo, jie yra labiau prisirišę prie jos, nei atsakovo. Be to, kaip minėta, patys vaikai po santuokos nutraukimo nori gyventi su manimi. Šiuo metu atsakovas veikia neigiamai nepilnametį vaiką Eimantą, t.y. per nepilnametį vaiką siekia daryti poveikį jai. Į ginčą atsakovas įtraukė vaiką, kuriam pavedė išspręsti net ginčą dėl turto pasidalinimo ir t.t. Mano, kad atsakovas nepajėgus tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, jis niekada nesirūpino jų poreikiais, t.y. nedalyvavo jų auklėjime ir ugdyme, todėl mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, prašo teismo iš atsakovo priteisti:1000 litų išlaikymą Ž. P., a/k (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės;1000 litų išlaikymą E. P., a/k (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Toks prašomo priteisti išlaikymo dydis atitinka vaikų poreikius ir yra proporcingas jos ir atsakovo gaunamoms pajamoms.

Po santuokos nutraukimo prašo teismo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise automobilį „(duomenys neskelbtini) S." , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė - 2000 litų, kadangi šiuo automobiliu visada naudodavosi ji.

Kitas santuokoje įgytas transporto priemones: automobilius „(duomenys neskelbtini) ", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė -18 000 litų; „O. Z.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vidutinė rinkos vertė - 5000 litų; „(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 5000 litų; „R. M.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 2000 litų; „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė - 500 litų priteisti atsakovui.

Santuokoje įgytą turtą - motorolerį „Rieju RS2", kurio valstybinis Nr(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 5.000 litų atsakovas pardavė jai leidus, ginčo dėl šio turto nėra. Atsižvelgiant į tai, nutraukiant santuoką šis turtas nedalintinas.

Santuokos metu atsakovas R. P. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini) ", juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), esančią Kretingos r. sav., Kretingos m., (duomenys neskelbtini), kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 3.91 straipsniu, priskirtina prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo prašo teismo įmonės akcijas - 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, akcijos nominali vertė 100 lt., bendra akcijų vertė 10 000 litų, sutuoktiniams padalinti lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam sutuoktiniui po 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų.

Santuokos metu buvo įsigytas šis nekilnojamasis turtas:

- Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) -3018:0003, kurio vidutinė rinkos vertė 75 900 litų, įgytas už asmenines L. P. lėšas ir registruotas jos, vardu, kurias ji gavo 2003 m. rugpjūčio 25 d. pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) -35, Kretingoje. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, šis turtas pripažintinas jos asmenine nuosavybe ir po santuokos nutraukimo turi likti jos asmeninė nuosavybė;

- Pastatas-lentpjūvė, esantis Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini) km., unikalus Nr. 6898-(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 20 000 litų, registruotas R. P. vardu;

- Pastatas-sandėlys, esantis Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini) km., unikalus Nr. 6898-(duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė - 10 000 litų, registruotas R. P. vardu.

- Nebaigtas statyti gyvenamasis namas, statomas žemės sklype, esančiame Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas nėra registruotas, jo rinkos vertė nenustatyta, tačiau atliktų statybos darbų vertė siekia 400 000 litų.

Po santuokos nutraukimo prašo teismo:

- butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 75 900, registruotą L. P., vardu palikti jai,

- Atsakovui prašo asmeninės nuosavybės teise priteisti likusį santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: pastatą-lentpjūvę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 20000 Lt vertės; pastatą-sandėlį, kurio unikalus Nr. 6898-5009-0020, esančius Plungės r. sav., Paukštakių sen., Stanelių km. 10000Lt vertės, bei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, statomą žem(duomenys neskelbtini) ės sklype, esančiame Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. 4400-(duomenys neskelbtini) 400 000 Lt vertės.

Nurodo, kad kartu su sutuoktiniu statėsi gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 85 659 litų. Šis žemės sklypas buvo įsigytas panaudojus jai ir atsakovui bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias pinigines lėšas. Minėtas žemės sklypas turėjo būti registruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau dėl atsakovo veiksmų ir susitarimo su broliu R. P. buvo registruotas jo vardu. Atsakovų susitarimu, kuris buvo sudarytas jai nežinant, 2008-11-13 minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ne su atsakovu sutuoktiniu, tačiau su jo broliu R. P., kurio nuosavybės teisė į šį turtą yra įregistruota viešajame registre. Jai šias aplinkybes sužinojus ir pradėjus statybos darbus, atsakovas R. P. tikino, kad jis įteisins bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, bus sudaryta sutartis, kuri atitiks tikrąją valią, t.y. „perrašys" turtą šeimos vardu. Tačiau gavus dokumentus iš VĮ Registrų centras tapo aišku, kad apsimestinis sandoris, kuriuo tariamai nuosavybės teisę įgijo R. P. nėra pakeistas tikru sandoriu, išreiškiančiu tikrąją valią, t.y nuosavybės teisė jai ir R. P. nėra perleista.

Taip pat santuokos metu kartu su sutuoktiniu skyrė savo pinigines lėšas ir kito žemės sklypo, esančio Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) 0462, dalies - 700/2833, įsigijimui, kuris taip pat skirtas bendrai statomo gyvenamojo namo eksploatavimui. Nors ir už šį žemės sklypą panaudojo šeimos pinigus, tačiau jai, nežinant žemės, sklypo pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta ne su R. P., tačiau su jo buvusiu darbuotoju V. D..

Iš viso to, kas nurodyta, ieškovė suprato, jog atsakovas, panaudodamas apgaulę, siekė paslėpti nuo jos turtą, kuris buvo įgytas panaudojus jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausiusias pinigines lėšas. R. P. minėto turto niekada nesiekė įsigyti, nes jam nuosavybės teise priklauso turtas esantis Kretingos raj. (duomenys neskelbtini) g., kurs jis su sutuoktine yra pasistatę gyvenamąjį namą, kurį 2012 m. pabaigoje baigė statyti. Tuo tarpu minėtame sklype ji su sutuoktiniu iš bendrų lėšų statė gyvenamąjį namą šeimai. Ji pati rūpinosi faktiškai visais statybos priežiūros, organizavimo darbais, statybinių medžiagų pirkimu ir kt. A. R. Pocius, S. P., V. D. jokių darbų, susijusių su statyba minėtuose žemės sklypuose neatliko ir jokių statinių nestatė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, prašo teismo pripažinti 0,1200 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 700/2833 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 0,2833 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) g. 1 ir 3, pirkimo pardavimo sutartis negaliojančiomis Lietuvos Respublikos CK 1.87 straipsnio pagrindu dėl jų apsimestinumo ir nustatyti, kad sutartys buvo sudarytos ne su R. P. ir V. D., tačiau su atsakovu R. P., o minėtas turtas yra jos ir atsakovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.87 straipsnio 1 dalį, Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Šiuo atveju svarbu tai, kad po žemės sklypų, esančių Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini)., Tujų g. 1 ir 3 pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo nei R. P., nei V. D. apskritai nenaudojo šio turto. Nuo pat turto įsigijimo sklypuose pradėjome savo gyvenamojo namo statybas, iki šiol esame šio turto valdytojai ir tikrieji faktiniai savininkai. Remiantis tuo, kas nurodyta, prašo teismo pripažinti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis Lietuvos Respublikos CK 1.87 straipsnio pagrindu ir taikyti restituciją - pripažinti, kad žemės sklypai, esantys Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) priklauso R. P. ir jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Teismui pripažinus žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais ir pritaikius restituciją, prašo teismo po santuokos nutraukimo šiuos žemės sklypus priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovei, remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsniu, bei 3.127 straipsnio 3 dalimi prašo teismo priteisti kompensaciją, sudarančią žemės sklypų vertės - 42,231,10 litų, t.y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 60 vertė 55.800 litų, o žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai 700/2833 dalies vertės yra 28.662,20 litų, o bendrai jų vertė yra 84.462,20 litų.

Santuokos metu jie su atsakovu buvo nusprendę įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį J. B. g. 109, Kretinga, kurį sudaro 0,0747 ha ploto žemės sklypo dalį (iš bendro 0,2207 ha žemės sklypo), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2/5 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/5 dalis pastato- tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis kitų statinių (inžinerinių)- kiemo įrengimų. Minėtas turtas nekilnojamojo turto registre registruotas A. J. vardu. Taip pat ketino išsinuomoti ir 0,0458 ha ploto žemės sklypo dalį (iš bendro 0,2207 ha žemės sklypo), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuomotojas yra Lietuvos Respublika, buvęs nuomininkas A. J.. Tiek turto savininkas, tiek dalies žemės sklypo nuomininkas - A. J. 2003-03-21 mirė. Mirusiojo turto paveldėtoja buvo E. J. a.k. (duomenys neskelbtini) kuri 2004-07-04 mirė. E. J. palikimą priėmė P. B., kuris yra miręs 2006- 11-11. Jam 2010 m. spalio 01 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1430-474/2010 pagrindu 2011 m. vasario 04 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal jstatymą liudijimas. Šiuo metu paveldėjimo procedūras dėl aukščiau nurodyto turto atlieka E. B.. Kadangi ji norėjo minėtą turtą su atsakovu įgyti savo nuosavybėn, ji E. B. padėjo apginti jo teises, t.y. jį atstovavo siekiant įgyti nuosavybės teisę į turtą, realizuojant paveldėjimo teisę. Tuo tikslu E. B. yra išdavęs net įgaliojimą. Minėtas turtas faktiškai buvo perduotas naudoti ir valdyti, tačiau pirkimo-pardavimo sandoris iki šiol nėra sudarytas, nes E. B. neįregistravo nuosavybės teisės į minėtą turtą, t.y. neįregistravo paveldėjimo priėmimo fakto. Už minėtą turtą faktiškai beveik visa pirkimo-pardavimo kaina yra sumokėta, t.y. yra sumokėta 89 000 litų. Tačiau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui sandorių užbaigimas buvo atidėtas ir kiek jai yra žinoma E. B. atsakovui yra surašęs raštelį, kad iš jo yra gavęs 89 000 litų. Todėl mano, kad šiuo atveju šis reikalavimas teismo turi būti padalintas, reikalavimo teisę į E. B. paliekant atsakovui, o jai priteisiant iš atsakovo dalį jos dydžio piniginę kompensaciją - 44.500 litų.

Žemesnės instancijos teismas

Iš viso to kas nurodyta, matyti, kad atsakovui prašomo priteisti turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bendra vertė sudaro 649 962,20 litų, o ieškovei L. P. prašomo priteisti turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė sudaro - 7.000 litų. Kadangi ieškovo turto dalies vertė yra didesnė, remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsniu, nustatančius prezumpciją, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios, bei Lietuvos Respublikos CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, kuriame nurodoma, jog jeigu turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, jis įpareigojamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, prašo teismo įpareigoti R. P. sumokėti jai kompensaciją už didesnę priteistą santuokoje įgyto turto dalį, kuri iš viso sudaro 317.981,10 litų (649.962,20/2= 324.981,10 litų; 324.981,10 litų - 7.000 litų = 317.981,10 litų).

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo viso 1800 Lt sumai: už faktinių aplinkybių konstatavimą, turto įvertinimą, už lėšas antstoliui dėl turto arešto uždėjimo Už advokato atstovavimą teisme neprašo priteisti turėtų išlaidų.

Po santuokos nutraukimo, remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.69 straipsniu, prašo teismo palikti iki santuokos turėtą pavardę - „(duomenys neskelbtini) ".

Atsakovas atsiliepimuose, priešieškinyje, bei teismo posėdžių metu nurodė, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad su ieškove susituokė 1995 m. birželio 10 d. Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, akto įrašo 484. Santuokoje gimė sūnus E. P., a/k (duomenys neskelbtini), gim. 1996-10-09, ir sūnus Ž. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 2000-11-06. Siūlė atsakovei nutraukti santuoką bendru sutarimu. Buvo apsikeitę pareiškimų dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir sutarčių dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektais, tačiau rasti kompromiso nepavyko ir ne vienas iš šių dokumentų variantų teismui pateiktas nebuvo. Nurodo, kad santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji pastaruoju gyvenimo metu elgėsi labai egoistiškai, nepaisė šeimos interesu - nesulaukdavo iš atsakovės jokios moralinės paramos, galiausiai ji leido sau užmegzti artimus santykius su kitu vyru. Jam teko susidurti su atsakovės nepagarba, šeimoje tvyrojo psichologinė įtampa. Jų šeimyniniai santykiai pašlijo 2012 m. liepos mėn., nes visiškai pasikeitė ieškovės elgesys, ji nustojo bendrauti, kaip bendravo anksčiau, tapo visiškai abejinga, iš esmės nustojo jį gerbti. Ilgainiui pastebėjo, jog ieškovė nebenešioja vestuvinio žiedo, paklausta dėl priežasties, šaltakraujiškai pareiškė, jog žiedo nebeturi, nes tiesiog jį išmetė. Nuo to laiko ieškovė atvirai reiškė jam neapykantą, vakarais be perspėjimo išeidavo iš namų, grįžusi atsisakydavo pasiaiškinti, nuo ieškovės sklisdavo aiškus alkoholio kvapas. Jis mylėjo ieškovę, todėl viską nurašydavo šeimyninio gyvenimo krizei. Galiausiai 2012 m. spalio vidury ieškovė nurodė, kad per advokatą pradėjo ruošti dokumentus santuokos nutraukimui. Tuo metu jis susirgo plaučių uždegimu, tačiau iš ieškovės pusės nesulaukė net menkiausios užuojautos. Be to netrukus visiškai pasitvirtino ieškovės neištikimybės faktas, sužinojo, kad ji turėjo artimų santykių su kitu vyrų. Kai 2012 m. spalio mėn. paaiškėjo, jog atsakovė yra jam neištikima, pasibaigė darnus šeimyninis gyvenimas. Prasidėjo nuolatiniai barniai ir skandalai. Susipykus, atsakovė tiesiog pareiškė, jog jo nekenčia. Akivaizdu, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas ir šeima iširo dėl jos netinkamo elgesio bei neištikimybės. Sutinkamai su LR CK 3.60 str. 3 d. atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama. Dėl santuokos iširimo jam buvo padaryta neturtinė žala (LR CK 3.70 str. 2 d.,). Kadangi santuoka iširo dėl ieškovės kaltės ir gyvenant kartu pasitvirtino ieškovės neištikimybė, todėl yra morališkai sužlugdytas. Dėl to labai dvasiškai išgyveno, patyrė dvasinį sukrėtimą. Viso to pasekoje žymiai pablogėjo jo moralinė būklė, sutriko dvasinė ramybė. Po to, kai ieškovė pradėjo žeminti jį sūnų akivaizdoje, bei po to kai sužinojo apie ieškovės neištikimybę, apie tai, kad ji turėjo artimų santykių su kitu vyru, galutinai suprato, kad šeimyninis gyvenimas kartu nebeįmanomas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės ir nurodytus motyvus teismo prašo priteisti iš ieškovės jam padarytą neturtinę žalą, kurią įvertina 20 000 Lt.

S. E. pareiškė norą po santuokos nutraukimo likti gyventi sujuo, o Žygimantas norėtų likti su mama. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nepilnamečio sūnaus Ž. P. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su jos mama L. P., o sūnaus E. P. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu. Atsižvelgiant į vaikų norą, po santuokos nutraukimo nepilnametis sūnus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), lieka gyventi su tėvu R. P., o nepilnametis sūnus Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini) lieka gyventi su mama L. P., t.y. pas kiekvieną iš sutuoktinių lieka gyventi ir sutuoktiniai išlaikys po vieną vaiką, todėl išlaikymas kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iš sutuoktinių neturi būti nustatomas.

Nurodo, kad žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) sen. Kretingos m. 2008m. lapkričio 13 d. notaro patvirtinta sutartimi nusipirko jo brolis R. P.. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį nusipirko V. D., šį sklypą jis naudoja, jį valdo. Nei atsakovas, nei ieškovė neketino įsigyti šią sklypo dalį, jokių derybų su pardavėjais nevedė. Nebaigtas statyti gyvenamasis namas, statomas žemės sklype, adresu Tujų g. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovo broliui R. P., ir tik jo vardu gali būti registruotas, nes jis yra žemės sklypo savininkas ir jo vardu yra išduotas statybos leidimas. Jis, veikdamas pagal brolio prašymą, iš dalies rūpinosi statybos darbais, tačiau visi statybos darbai (medžiagų užpirkimas ir rangos darbų apmokėjimas) buvo finansuojami R. P., šeimos lėšos minėto namo statybai panaudotos nebuvo. Su broliu buvo susitarę, kad už pagalbą organizuojat statybos darbus jam bus sumokėta pinigų suma. Ne jis, nei ieškovė neuždirbo tokių lėšų, kad statytis namą ir investuoti į statybas kelis šimtus tūkstančių litų. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis LR CK 1.87 str. pagrindu ir taikyti restituciją - pripažinti, kad sklypai priklauso jam ir ieškovei bendrąją jungtine nuosavybės teise. Tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog aplamai ketino įsigyti šį turtą. Šiai dienai yra notaro patvirtintos pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias sklypus nusipirko R. P. ir V. D., o ieškovės ieškinyje iškelta niekuo neparemta versija, dėl sutuoktinių valios sklypus įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pagal CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą ir 178 str. reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus. Ieškovė privalo įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų pagrindą.

Ieškovė nurodė, kad santuokos metu su atsakovu buvo nusprendę įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį J. B. g. (duomenys neskelbtini), Kretinga, kurį sudaro 0,0747 ha ploto žemės sklypo dalį (iš bendro 0,2207 ha žemės sklypo), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2/5 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/5 dalis pastato - tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis kitų statinių (inžinierinių) - kiemo įrengimų. Minėtas turtas nekilnojamojo turto registre buvo registruotas A. J. vardu. Iš tiesu jie siekė su ieškove įsigyti nurodytą sklypą su namu ir kitais priklausiniais, ateityje planuodami šiame sklype statyti gyvenamąjį namą šeimos poreikiams. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad minėtas turtas faktiškai buvo perduotas naudoti ir valdyti. Nei jis, nei ieškovė iki šios dienos žemės sklypo su priklausiniais, adresu J. B. g. 109, Kretinga, ne tik nevaldo, bet ir nėra jo naudoję jokiems šeimos ar verslo tikslams. Taip pat visiškai neįtikėtinas ieškovės teiginys, jog E. B. neįregistravus nuosavybės teisės į turtą, neįregistravus paveldėjimo priėmimo fakto, bei nesudarius su juo pirkimo- pardavimo sutarties, sumokėjo beveik visą pardavimo kainą - 89 000 Lt. E. B. kaip avansą už ketinamą įsigyti turtą, ieškovė kaip pati nurodo ieškinyje, sutiko tekti paslaugas pagal įgaliojimą, tačiau jokių pinigų trečiajam asmeniui mokėję nebuvo. Šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas nepateikus įrodymų.

Nurodo, kad šiuo metu jie turi šį bendrą santuokinių nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą:3 kambarių 53,51 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė 140 000 Lt;

transporto priemones: Renault M. S., v/n (duomenys neskelbtini) vertė 2 000 Lt; (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vertė 12 000 Lt; Iveco 170E18. v/n (duomenys neskelbtini), vertė 5 000 Lt, vertė ; VW Golf, v/n BC0469, vertė 500 Lt.UAB „(duomenys neskelbtini) ", (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 100 vnt. vardinių paprastąjį} akcijų, akcijos nominali vertė 100 Lt. Viso akcijų už 10 000 Lt;DNB banko H pakopos pensijos sąskaitoje sukauptos 4 412,16 Lt lėšos.

Taigi viso santuokoje įgyto turto vertė yra 173 912,16 Lt. Vadovaujantis LR CK 3.117 str. 1 d. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl kiekvienam sutuoktiniui priklauso turto už 86 956,08 Lt.

M. R. RS2, v/n (duomenys neskelbtini), yra sūnaus Eimanto, skirtas jo poreikiu tenkinimui, todėl nedalintinas.

Lentpjūvė, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., Plungės r., įgyti Stanelių ŽUB turto padalijimo 1995-04-11 d. akto Nr. 21 pagrindu, t,y įgyti iki santuokos, todėl yra asmeninė R. P. nuosavybė ir nutraukiant santuoka nedalijami.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė faktiškai gyvena sutuoktinių bute, jis su sūnumi Eimantu gyvena nuomojamame bute, bei vadovaujantis LR CK 3.127 str. 3 d., butą, adresu Sporto g. 6-3, Kretinga, po santuokos nutraukimo prašo nuosavybės teise priteisti ieškovei, įpareigojant ieškovę jo dalį kompensuoti pinigais.

Santuokoje įgylą turtą po santuokos nutraukimo prašo padalinti sekančiai:

R. P. po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka:transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vertė 12 000 Lt; Iveco 170E18, v/n (duomenys neskelbtini), vertė 5 000 Lt; Rieju RS2, v/n 08AN V; (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), vertė 500 Lt;100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 100 Lt. Viso akcijų už 10 000 Lt.

Viso turto už 27 500 Lt.

L. P. po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka:

- 3 kambarių 53,51 kv. m. bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (vidutinė rinkos vertė - 140 000 Lt);

Automobilis“ (duomenys neskelbtini) S..“ v/n (duomenys neskelbtini) vertė 2 000 Lt;DNB banko II pakopos pensijos sąskaitoje sukauptos 4 412,16 Lt lėšos.

Viso turto už 146 412,16 Lt.

Viso dalintino turto vertė - 173 912,16 Lt. Kadangi sutuoktiniams priklauso po1 /2 dalį turto, todėl priteistino turto vertė vienam sutuoktiniui sudarytų 86 956,08 Lt. Taigi ieškovei L. P. atitenkančio turto vertė (146 412,16 - 86 956,08 Lt) 59 456.08 Lt viršija jos dalį iš bendro turto, todėl ieškovė turi jam šią sumą kompensuoti.

Prašo priteisti iš ieškovės 2500 Lt už advokatės atstovavimą teisme pagal pateiktą sąskaitą, bei 302,50 Lt už ginčo buto adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros akto ir remonto sąmatos sudarymą, bei 54 Lt už paiešką NTR duomenų bazėje.

A. R. Pocius atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008-10-29 notarine sutartimi Nr.9230 įsigijo žemės sklypą su U. N. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine S. P.. Atsižvelgdamas į žemės sklypo nedidelę kainą, norėjo investuoti savo lėšas į žemės sklypo įsigijimą ir namo statybą su tikslu padaryti verslą. Kaip tik iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, perleido turimą nekilnojamąjį turtą - butą, adresu Dupulčių k., Bendrabučio g. 1-1, Kretingos raj. .Gautus iš buto pardavimo pinigus norėjo investuoti, todėl pasitaręs su broliu R. P., nutarė įsigyti žemės sklypą adresu Kretingos raj. Kluonalių kaimas, su tikslu statyti gyvenamąjį namą ir pardavus žemės sklypą su namu, uždirbti papildomų lėšų. Tuo labiau, kad buvo susitaręs su žemės sklypo pardavėjais dėl nedidelės žemės sklypo kainos, todėl šis verslas jam atrodė labai patrauklus. Susitarė su broliu, kad jis įsigys nuosavybėn žemės sklypą iš nuosavų lėšų, iš nuosavų lėšų statys gyvenamąjį namą. B. R. Pocius turėjo padėti jam įgyvendinant verslo tikslus savo darbu - statybos darbų organizavimu, nes jis neturėjo pakankamai laiko statybos darbų kontrolei, o R. P. turėjo daugiau laiko ir vadovavimo patirties. Verslo objektas, atsižvelgiant į tai, kad investuojamos buvo jo asmeninės lėšos, bus jo nuosavybė. Pastačius gyvenamąjį namą, susitarė, kad jis parduos žemės sklypą su namu ir perduos R. P. už jo atliktus darbus užmokestį - pusę pelno (lėšos, gautos išminusavus iš namo su žeme pardavimo kainos jo asmenines patirtas dėl žemės sklypo įsigijimo ir statybos išlaidas), gautos iš paminėto nekilnojamojo turto pardavimo. Namas ir žemės sklypas buvo ir turėjo būti tik jo nuosavybė. P. R. Pociui bei statybininkams jam priklausančio namo statybai 276000 Lt (du šimtai septyniasdešimt šeši tūkstančiai litų) bei sumokėjo už žemės sklypą 12000 Lt. 2012 m. pavasarį sustabdė statybų finansavimą, nes atsirado lėšų trūkumas. Jis nutraukė savo verslo planų įgyvendinimą, apie ką pranešė R. P.. Nuo to laiko R. P. jokios pagalbos namo statybos srityje nebeteikė. Žemės sklypo su namu rinkos vertė ir atitinkamai pardavimo kaina yra mažesnė negu jo investuotos lėšos, todėl neprivalo R. P. sumokėti jokios jo darbų kainos. Tai patvirtina, kad tikrasis jo ketinimas buvo įsigyti nuosavybėn žemės sklypo dalį, tikrasis pardavėjų ketinimas buvo parduoti žemės sklypo dalį būtent jam, o ne kitam atsakovui. R. P. neturėjo lėšų žemės sklypo pirkimui ir namo statybai, todėl jis negalėjo įsigyti namo ir statyti namą. Tokiu būdu, pirkimo-pardavimo sutarties šalių išorinė valia atitiko šalių ketinimų, nepridengiant jokios kitos trečiosios šalies. Ieškovė pageidauja nuginčyti sandorį, tačiau neaptaria restitucijos klausimo. Šiuo atveju ieškovė turi grąžinti visas jo investuotas į namo statybą lėšas. Tačiau jis nesutinku su tokia restitucija, nes investavo labai dideles pinigų sumas, ir nori turėti savo investicijų garantijas. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinį, todėl ieškinys turi būti atmestas.

A. S. Pociuvienei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, iš jos negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

A. V. Drungilas atsiliepime, bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių savo poziciją pagrindžiančių įrodymų . Jis 2009 10 22 notarine sutartimi Nr. 4977 įsigijo žemės sklypo dalį. Įsigijo 700 kv. m. iš žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2833 ha unikalus Nr. 4400-(duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į žemės sklypo dalies nedidelę kainą, norėjo investuoti savo lėšas į žemės sklypo dalies ir jos įsigijimą, su tikslu, esant sunkiai gyvenimo turtinei situacijai, parduoti šią žemės sklypo dalį. Už žemės sklypo dalies įsigijimą mokėjo iš nuosavų lėšų. Jis asmeniškai vedė derybas dėl sutarties sudarymo, jis sudarė sutartį bei daiktas- žemės sklypo dalis su dokumentais buvo perduoti jam. Norėjo įsigyti kitą žemės sklypo dalį, tačiau iki šiol veda derybas. Esant poreikiui, jis naudojasi žemės sklypo dalimi, bei jo žemės sklypo dalyje jokių statybų nevyksta. Tai patvirtina, kad tikrasis jo ketinimas buvo įsigyti nuosavybėn žemės sklypo dalį, tikrasis pardavėjų ketinimas buvo parduoti žemės sklypo dalį būtent jam, o ne trečiajam asmeniui. Tikrasis žemės sklypo savininkas yra jis, todėl prašo L. P. ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo E. B. su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. 2014m. birželio 23d. posėdžio metu jis paaiškino, kad Pociai planavo pirkti iš jo dalį namo, tačiau nenupirko. Pinigai už dalį namo jam nebuvo duoti ir sandėris nėra įvykęs. R. P. jam buvo paskolinęs 10000 Lt. Tuos pinigus jis yra atidavęs. Šiuo metu turtas yra jau įregistruotas jo vardu. Kodėl neįvyko namo pirkimo sandėris jis negali paaiškinti. Jis iš R. P. nėra gavęs 89000Lt ir jokio paskolos raštelio šiai sumai nėra.

Vaiko teisių apsaugos atstovė R. P. nurodė, kad nustatant vaikų gyvenamąją vietą šiuo atveju būtina atsižvelgti į vaikų pageidavimus. Vaikai buvo apklausti teismo posėdžio metu ir išreiškė savo norus su kuo iš tėvų gyventi. Atsižvelgiant į vaikų išreikštus pageidavimus prašo ir nustatyti vaikų gyvenamas vietas, atatinkamai priteisiant išlaikymą.

L. P. ieškinys, bei R. P. priešieškinys tenkinami dalinai.

L. P. ir R. P. nurodė, kad nori nutraukti santuoką. Jie bendrai gyventi nebegali, santuoka neteko prasmės, yra praktiškai iširusi, jie susitaikyti nebeturi galimybių. L. P. prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o R. P. prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinės L. P. kaltės. Nutraukiant santuoką jis prašo priteisti 20000Lt neturtinės žalos. Jis nurodė, kad L. P. buvo jam neištikima. Kaip įrodymas byloje buvo pateikta 2012-11-23 specialisto išvada Nr. S-m61/12,kurioje nurodyta, kad ant pateiktų juodų kelnaičių rasta sperma.(t.2b.l.181-182). R. P. paaiškino, kad tai buvo jo paimtos L. P. kelnaitės. L. P. paneigė minėtus faktus. R. P. nepateikė įrodymų kokiu būdu ir iš kur paėmė minėtas kelnaites, todėl teismas negali vertinti tai kaip įrodymą dėl L. P. neištikimybės. Kitų įrodymų dėl L. P. neištikimybės teismui R. P. nepateikė. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis CK 3.61 str.2d. teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetamas R. P. reikalavimas dėl 20000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

I. L. (duomenys neskelbtini) prašo nustatyti sūnaus R. P. ir E. P. gyvenamąsias vietas su ja, kadangi tai atitiktų vaikų norus, tiek jų geriausius interesus. A. R. (duomenys neskelbtini) prašo sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. P.. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė prašo nustatyti sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu R. P., o sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. P.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su tėvu R. P.. 2014-01-31Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams apžiūrėjus gyvenimo sąlygas nustatyta, kad Eimantui yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Butas yra tvarkingas, švarus, pakankamai šviesus, šiltas, vėdinamas.(t.4,b.l.79). S. Ž. šiuo metu gyvena kartu su motina L. P.. 2014-03-17 teismo posėdžio metu buvo apklausti vaikai. Apklausos metu (duomenys neskelbtini) išreiškė norą gyventi su tėvu, o (duomenys neskelbtini) išreiškė norą gyventi su motina. Sutinkamai su CK 3.174 str.2d.,atsižvelgiant į vaikų interesus, bei jų norus (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu R. P., o (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. P.. L. P. prašo priteisti 1000 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.2013-12-02 teismo posėdžio metu atsakovas R. P. nurodė, kad vaikų išlaikymui yra skirtina po 500 Lt kas mėnesį .Sutinkamai su CK 3.192 str.2d., atsižvelgiant į vaikų poreikius, bei tėvų turtinę padėtį yra priteisiama 600 Lt kiekvienam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį.

I. L. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis CK 1,87 str.1d. prašo pripažinti žemės sklypo, esančio Kretingos r. sav. , (duomenys neskelbtini),kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-11-13 prikimo pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją-nustatyti, jog žemės sklypas priklauso L. P. ir R. P. bendrąja jungtine nuosavybe. Bylos nagrinėjimo metu L. P. paaiškino, kad jie su vyru nusprendė statyti namą. Tuo tikslu ir buvo įsigytas paminėtas sklypas. Kad sklypas buvo įsigytas brolio R. P. vardu jai buvo žinoma. Vyras aiškino, kad sklypas įsigytas brolio vardu, nes jis nenori mokėti alimentų vaikui iš pirmos santuokos. Perkant sklypą ji nedalyvavo, kaip buvo perduoti pinigai už sklypą ji nematė. Vyras turėjo pinigų iš savo ūkinės veiklos. Visus statybos darbus ji tvarkė asmeniškai. Viską ji darė R. P. vardu. Viskas buvo daroma iš R. P. „juodųjų pinigų“. Kas mokėjo pinigus ji nežino, ji tik išrašydavo sąskaitas. R. P. su šiuo reikalavimu nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu jis paaiškino, kad brolis Remigijus nusipirko sklypą su tikslu statyti namą. Brolis jam parašė įgaliojimą darbų atlikimui, o pats buvo išvykęs į užsienį. Žemės sklypas bei namas buvo statomas iš brolio pinigų. Jis neturėjo jokių ‚juodųjų pinigų“, jo pajamos buvo apie 2000-3000 Lt per mėnesį. Namą norėjo įsigyti jis, tačiau buvo per brangu ir visi darbai buvo atliekami brolio pinigais, o jam buvo pažadėtas atlygis. R. P. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis už savo pinigus iš Beinorienės įsigijo žemės sklypą. Jis prieš tai dirbo penkis metus Airijoje, buvo pardavęs butą. Šiame sklype jis statėsi namą. Namą jis statėsi pardavimui, nes norėjo investuoti pinigus. Namą statė brolis jo vardu ir už jo pinigus. Brolis turėjo minčių nupirkti šį namą, tačiau neturėjo pinigų. CK 87 str.1d.nurodyta, kad sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. I. L. (duomenys neskelbtini) nuomone žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne su R. P., o su R. P.. Šiuos jos teiginius paneigia atsakovų paaiškinimai. L. P. nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypas būtų įsigytas ir namas statomas iš R. P. lėšų. I. L. (duomenys neskelbtini), žinodama, kad sklypas įsigytas R. P. vardu, nedalyvavo sandoriuose, neapmokėdavo statybos darbų, neginčijo sutarčių. Tik prasidėjus skyrybų procesui pradėjo ginčyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Vien tai, kad ji atlikdavo techninius darbus, neduoda pagrindo naikinti žemės pirkimo-pardavimo sutarties, bei pripažinti, kad statomas namas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šis ieškovės reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus reikalavimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atmetamas reikalavimas priteisti šį žemės sklypą R. P. vardu, ieškovei išmokant kompensaciją.

Ieškovė prašo pripažinti žemės sklypo, esančio Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies - 700/2833 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją-nustatyti, jog žemės sklypas priklauso ieškovei L. P. ir atsakovui R. P. bendrąja jungtine nuosavybe. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad šis sklypas buvo įsigytas prie statomo namo. Šiame sklype turėjo būti žalia veja, krepšinio aikštelė, dalis baseino. Apie tai, kad sklypas įgytas (duomenys neskelbtini) vardu ji sužinojo, kai gavo dokumentus. Sandorio sudarymo metu ji nedalyvavo. Sklypas buvo įsigytas V. D. vardu iš R. P. „juodųjų pinigų“. V. D. nurodė, kad sklypą įsigijo iš savo pinigų, jokio susitarimo tarp jo ir R. P. dėl sklypo įsigijimo nebuvo. Sklypą įsigijo, nes jam jį pardavė pigiau. Su L. P. dėl sklypo nieko nederino. R. P. nurodė, kad V. D. žemės sklypo įsigijimo su juo nederino, sklypą pirko savo iniciatyva. Kadangi ieškovė L. P. nepateikė jokių įrodymų, kad šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo fiktyvi, jos reikalavimas pripažint sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia atmetamas. Atmetus reikalavimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atmetamas reikalavimas priteisti šį žemės sklypą R. P. vardu išmokant ieškovei kompensaciją.

Pateiktuose ieškiniuose L. P. nurodo, kad santuokoje įgytas nebaigtas statyti gyvenamasis namas, statomas žemės sklype, esančiame Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas nėra registruotas, jo rinkos vertė nenustatyta, tačiau atliktų statybos darbų vertė siekia 400 000 litų. Jokių duomenų, kad šis turtas yra jungtinė šeimos nuosavybė L. P. nepateikė. Ji nepareiškė reikalavimo namą pripažinti bendrąją sutuoktinių nuosavybe. Kaip matyti iš bylos medžiagos namas yra statomas R. P. priklausančiame žemės sklype, R. P. vardu ir statyba finansuojama iš R. P. lėšų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes namas negali būti dalijamas kaip bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė.

I. L. (duomenys neskelbtini) prašo „89000 Lt reikalavimą į E. B. pripažinti R. P.“. Tai padarius, jai prašo priteisti ½ dalį jos dydžio piniginę kompensaciją-44500 Lt. Bylos nagrinėjimo metu L. P. paaiškino, kad kartu su vyru norėjo pirkti namo dalį Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini) m.. Tai vyko panašiai apie 2006-2007metus. Tą namą turėjo paveldėti E. B.. Tuo tikslu R. P. paskolino E. B. 89000 Lt. Pinigus davė per keletą kartų. Tai ji žino iš vyro R. P.. Dėl pinigų paskolinimo rašytinio susitarimo nebuvo. A. R. Pocius bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad iš tikrųjų jie planavo toje vietoje statyti namą. E. B. jam nėra skolingas ir pinigų už namą jis nėra davęs E. B.. E. B. paaiškino, kad R. P. nėra skolingas pinigų. Ankščiau yra buvęs pasiskolinęs 10000 Lt, tačiau atidavė. Šis L. P. reikalavimas grindžiamas tik L. P. prielaidomis, jokių įrodymų apie paskolos buvimą ieškovė teismui nepateikė, todėl reikalavimas atmestinas.

A. R(duomenys neskelbtini) prašo įtraukti į santuokoje įgytą turtą L. P. DNB banko II pakopos pensijos sąskaitoje sukauptas lėšas 4412,16 Lt sumoje. Šias lėšas prašo pripažinti jungtine sutuoktinių nuosavybe vadovaujantis CK 3.88 str.5d..Šiame straipsnyje nurodyta, kad jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra ir pensijos, gautos po santuokos sudarymo. Lėšos, sukauptos pensijų fonde, nėra gautos pensijos. Šios lėšos yra kaupiamos, jas pasiimti atsakovė negali, jos gali būti sutuoktiniui išmokėtos ateityje, todėl negali būti laikomos kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė. Kadangi pensijos sąskaitoje sukauptos lėšos nėra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jos nėra dalintinos.

Pirminiame ieškinyje L. P. prašė pripažinti jos nuosavybėn motorolerį „(duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė, kad šis motoroleris yra nedalintinas, nes yra skirtas sūnaus Eimanto poreikiams.

Šalys nurodė, kad L. P. vardu po santuokos sudarymo buvo įsigytas butas, esantis Sporto g.6-3 Kretingos m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). L. P. nurodė, kad butas buvo įsigytas už jos asmenines lėšas, 2003-08-25 pardavus iki tol jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kretingos m.. L. P. prašo pripažinti, kad šis butas yra asmeninė jos nuosavybė. R. P. nurodė, kad butas buvo įsigytas po santuokos sudarymo už bendras lėšas. R. P. teismui pateikė 2003-05-01 pakvitavimą, kad jam S. B. grąžino pinigus pagal paskolos sutartį(t.4, b.l.82,83). R. P. butą prašo laikyti bendrąją sutuoktinių nuosavybe. Teismas skaito, kad sutinkamai su 3.88 str.1d.1p. butas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. L. P. prašymas butą pripažinti jos asmenine nuosavybe atmestinas. L. P. nurodė buto vertę 75900 Lt.. R. P. nurodė buto vertę 140000Lt. R. P. nurodė buto vertę, atsižvelgdamas į tai, kad butas buvo remontuojamas, dėl ko pakilo buto vertė. Byloje yra pridėta „(duomenys neskelbtini)“ atklikta ataskaita, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dienai(014-05-06) yra 92000 Lt..Vadovaujantis šia ataskaita teismas konstatuoja, kad buto vertė yra 92000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad bute šiuo metu gyvena L. P. su sūnumi Žygimantu, butas paliekamas L. P. nuosavybėn.

Santuokos metu buvo įsigyti pastatas-lentpjūvė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Lt vertės; pastatas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini) km.10000Lt vertės. R. P. nurodė, kad šis turtas yra įsigytas iki santuokos nutraukimo, registruotas jo vardu, todėl nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. L. P. nurodė, kad minėtas turtas yra įsigytas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi šis turtas yra įsigytas po santuokos sudarymo, R. P. nepateikė reikalavimo dėl šio turto pripažinimo asmenine jo nuosavybe, sutinkamai su CK 3.88 str.1d.1p.jis skaitomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ginčo tarp šalių dėl šio turto vertės nėra. Abi šalys nurodė, kad šis turtas pasilieka R. P..

Santuokos metu atsakovas R. P. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kuris sutinkamai su CK 3.88 str.1d.4p.yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Įmonė turi 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios vienos nominali vertė100 Lt. R. P. pradiniame prišieškinyje prašė akcijas padalinti per pusę(t.1b.l.101), vėliau jam palikti visas akcijas(t.3 b.l.98). Šiuo metu R. P. išreiškė valią jam palikti didesnę dalį akcijų. L. P. prašo įmonės akcijas padalinti per pusę. Sutinkamai su CK 3.117 str. bendro turto dalys yra lygios, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) akcijos yra dalinamos per pusę, kiekvienai iš šalių paskiriant po 50 vnt. vardinių akcijų, kurių nominali vertė 5000 Lt..

Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo automobilius „(duomenys neskelbtini) ", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „O. Z.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , „(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „R. M.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).Šie automobiliai šalių susitarimu pasilieka pas atsakovą R. P.. Automobilio „(duomenys neskelbtini) 3“ kainą ieškovė nurodė 18000 Lt, atsakovas R. P. nurodė kainą 12000 Lt. Šalys nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šias kainas, todėl teismas skaito, kad automobilio vidutinė kaina yra15000 Lt. Automobilio „O. Z.“ kaina šalių susitarimu yra 5000 Lt.. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina yra 5000 Lt..Automobilio „R. M.“ kaina yra šalių susitarimu 2000Lt..Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina yra 500Lt..Viso ieškovui tenka automobilių 27500 Lt sumai. Šalių susitarimu atsakovei atitenka santuokos metu įsigytas automobilis „Renault M. S.“, kurio vertė2000 Lt..

Tokiu būdu ieškovei L. P. tenka santuokoje įgyto turto 99000 Lt sumai. A. R. Pociui tenka santuokoje įgyto turto 62500 Lt sumai. Sutinkamai su CK 3.128 str.3d. iš L. P. priteisiama 36500 Lt kompensacija už didesnę įgyto turto dalį.

I. L. Pociuvienės atstovas E. K. neprašo priteisti išlaidų už atstovavimą teisme. Prašo priteisit iš atsakovo viso 1800 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, turto įvertinimą, už lėšas antstoliui dėl turto arešto uždėjimo. Kadangi ieškinio reikalavimai dėl sutarčių pripažinimo nealiojančiomis atmetami, bylinėjimosi išlaidos sutinkamai su CPK 93 str.2d.nepriteisiamos ieškovės naudai.

A. R. P. atstovė V. S. prašo priteisti 2500 Lt už atstovavimą teisme, bei 365,50 Lt. kitų bylinėjimosi išlaidų. Sutinkamai su CPK 98 str.,93 str. šios išlaidos yra priteisiamos iš atsakovės.

A. R. P. ir V. D. atstovė G. M. prašo priteisti 1596 Lt už bilietą dėl R. P. atvykimo į teismo posėdį pagal pateiktą sąskaitą faktūrą(t.4, b.l.96), bei 1000 Lt už negautą atlyginimą. Prašymas tenkinamas dalinai. Prašymas dėl negauto atlyginimo atmetamas, nes nėra pateikta duomenų kur R. P. dirba, koks jo gaunamas užmokestis. Prašymas dėl apmokėjimo už bilietą dėl atvykimo į teismo posėdį yra tenkinamas. A. G. Mauručaitienė prašo apmokėti jos atstovavimo išlaidas pagal pateiktas sąskaitas. Byloje yra pateikta sąskaita faktūra R. P. vardu dėl 4840Lt.,(t.4b.l.71), bei pinigų priėmimo kvitas 1815 Lt sumai iš V. D.(t.4,b.l.72).Sutinkamai su CPK 98 str.1d.dėl advokato išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo. Teismui nebuvo pateiktas prašymas su išlaidų apskaičiavimu. Bylos nagrinėjimo metu advokatė negalėjo paaiškinti kokias turėjo išlaidas, bei pateikti jų paskaičiavimus. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes prašymas dėl advokato išlaidų priteisimo atmestinas.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str.,263 str.,265 str.,269 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Santuoką, įregistruotą 1995m.birželio 10d.Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. P. a.k(duomenys neskelbtini) ir R. P. a.k(duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

R. P. reikalavimą dėl 20000 Lt kompensacijos priteisimo, atmesti.

Sūnaus E. P. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. P..

S. Ž. Pociaus a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. P..

Priteisti iš L. P. 600 Lt sūnaus E. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti iš R. P. 600 Lt sūnaus Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės.

L. P. reikalavimą dėl žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sen. Kretingos r. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, pripažinimo bendrąja L. P. ir R. P. nuosavybe, atmesti.

L. P. reikalavimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) etingos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, pripažinimo bendrąja L. P. ir R. P. nuosavybe, atmesti.

L. P. reikalavimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pripažinimo R. P. asmenine nuosavybe, atmesti.

L. P. reikalavimą dėl žemės sklypo, esančio Tujų g.1, Kluonalių km., Žalgirio sen. Kretingos r. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine R. P. nuosavybe, atmesti.

L. P. reikalavimą, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pripažinimo jos asmenine nuosavybe, atmesti.

L. P. reikalavimą dėl 89000 Lt dydžio reikalavimo į Egidijų B. R. (duomenys neskelbtini), atmesti.

Santuokos metu įgytas turtas priteisiamas sekančiai: L. P. priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kretingos m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 92000 Lt vertės; 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB ”(duomenys neskelbtini) akcijų 5000 Lt vertės, automobilį „(duomenys neskelbtini)“ Nr.(duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, viso turto 99000 Lt vertei.

R. P. priteisti pastatą-lentpjūvę, kurios unikalus Nr(duomenys neskelbtini) 20000 Lt vertės; pastatą-sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km.10000Lt vertės; 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų 5000 Lt vertės; automobilius „(duomenys neskelbtini) ", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 15000 Lt vertės; „O. Z.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5000Lt vertės , „(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, „R. M.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 lt vertės, „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 lt vertės, viso turto 62500 Lt vertei. Priteisti iš L. P. 36500 Lt kompensaciją už didesnę įgyto turto dalį

Priteisti Iš L. P. 2500 Lt už advokato atstovavimą teisme, bei 365,50 Lt. kitų bylinėjimosi išlaidų R. P. naudai.

Priteisti iš L. P. 1596 Lt bylinėjimosi išlaidų R. P. a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Po santuokos nutraukimo L. P. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini) , R. P. palikti pavardę „Pocius“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Kretingos apylinkės teisme.

Teisėjas Petras Kontrimas