Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bedarbiui, neregistruotam darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 129 straipsnį, 123 straipsnio 5 dalį bei 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016 m. balandžio 30 d., apie 20.10 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 112, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,66 prom., t. y. sunkus neblaivumo laipsnis, vairavo automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje.

Be to, V. K., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje.

Be to, V. K., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojant automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepateikė valstybinės techninės apžiūros lapo ir transporto priemonės registracijos liudijimo ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną išgėrinėjo su draugu A., dviese buvo, pritrūko išgerti, todėl jis paėmė mašiną ir važiavo į Maximą. Paėmė draugo mašiną, to draugo tuo metu nebuvo, jis buvo išvažiavęs. Mašina buvo palikta aikštelėje, raktai buvo servise, jis pas šį draugą svečiavosi, ten ir išgėrinėjo su kitu draugu. Raktai buvo padėti pačiame servise, jis paėmė savavališkai raktus. Važiavo vienas, jo niekas nesustabdė. Aikštelėje tik kai buvo, tai policija atvažiavo, tuo metu net nevažiavo, bet buvo anksčiau atvažiavęs. Negerai padarė.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo K. K. parodė, kad automobilis priklauso jam, jis jį pirko šio įvykio išvakarėse, turi dokumentus. Dieną prieš įvykį jis išvažiavo į kaimą, tiek ir žinoma jam apie įvykį. Paskui policija paskambino, pasakė, kad sulaikė, jis pats ten nedalyvavo, buvo iš vakaro į kaimą išvažiavęs. Automobilis liko prie serviso ir raktai ten liko, su kitu automobiliu buvo išvažiavęs, paliko mašinos raktus stalčiuje ir tiek.

Dėl V. K. padarytų pažeidimų

Motyvuojamoji dalis

ATPK 129 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams, kurie vairuoja transporto priemones būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neturėdami teisės vairuoti ar neturėdami teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba vengia neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, taip pat vairuotojams, kurie vartoja alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. Pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį baudžiama už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiesiogiai nenumatytus administracinių teisės pažeidimų kodekse.

V. K. kaltę, padarius ATPK 129 straipsnyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina byloje esantys įrodymai. Visų pirma pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną išgėrinėjo su draugu A., dviese buvo, pritrūko išgerti, todėl jis paėmė mašiną ir važiavo į Maximą. Paėmė draugo mašiną, to draugo tuo metu nebuvo, jis buvo išvažiavęs. Mašina buvo palikta aikštelėje, raktai buvo servise, jis pas šį draugą svečiavosi, ten ir išgėrinėjo su kitu draugu. Raktai buvo padėti pačiame servise, jis paėmė savavališkai raktus. Važiavo vienas, jo niekas nesustabdė. Aikštelėje tik kai buvo, tai policija atvažiavo, tuo metu net nevažiavo, bet buvo anksčiau atvažiavęs. Suinteresuotas asmuo K. K. apklausiamas teisme patvirtino, jog automobilis „Mercedes – Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso jam. Be to, jis parodė, kad dieną prieš įvykį jis išvažiavo į kaimą, tiek ir žinoma jam apie įvykį. Paskui policija paskambino, pasakė, kad sulaikė, jis pats ten nedalyvavo. Automobilis liko prie serviso ir raktai ten liko, su kitu automobiliu buvo išvažiavęs, paliko mašinos raktus stalčiuje ir tiek. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, taip pat suinteresuoto asmens K. K. parodymų, V. K. kaltę įrodo ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš byloje esančio V. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės bei jo paties paaiškinimas, jog su pažeidimais jis sutinka, gailisi (b. l. 1-2). Iš 2016 m. balandžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio M. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. balandžio 30 d., dirbant kartu su vyr. patruliu A. J., apie 20.25 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad Vilniuje, Liepkalnio g. 112, patrulių rinktinės pareigūnai sulaikė neblaivų vairuotoją. Nuvykus minėtu adresu Patrulių rinktinės pareigūnai paaiškino, kad PC „Maxima“ apsaugos darbuotojai sulaikė galimai neblaivų vairuotoją, kuris su automobiliu „Mercedes – Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo į parduotuvę ir vėliau norėjo išvažiuoti, tačiau apsaugos darbuotojai jį sulaikė. Apsaugos darbuotojai paaiškino, kad yra vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip jis vairuoja, dėl vaizdo įrašo kreiptis pas apsaugos vadovą D. K. „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojas nepateikė jokio dokumento, iš CDB buvo nustatyta, kad tai V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neturi teisės vairuoti transporto priemones, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,66 promilės, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. V. K. su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Vairuotojui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, automobilis išvežtas į saugomą aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b. l. 7). Iš 2016 m. balandžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulės E. K. pranešimo matyti, kad 2016 m. balandžio 30 d., patruliuojant, apie 20.40 val., gautas pranešimas vykti į Liepkalnio g. 112, kur apsaugos darbuotojas PC „Maxima“ sulaikė asmenį, kuris bandė neblaivus važiuoti iš aikštelės su savo automobiliu „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus minėtu adresu prie parduotuvės „Maxima“ aikštelėje prie automobilio „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laukė apsaugos darbuotojas K. K., gim. (duomenys neskelbtini), su piliečiu V. K., gim. duomenys neskelbtini) (iš žodžių). K. K. paaiškino, kad pamatė, kaip V. K., būdamas neblaivus, įsėdo į automobilį „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir bandė važiuoti, tada jis V. K. sulaikė. Jiems (t. y. pareigūnams) paprašius, V. K. nepateikė jokių automobilio dokumentų, paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, minėtas automobilis priklauso jo pažįstamam. V. K. neneigė, kad vairavo neblaivus. Iš V. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, nerišliai kalbėjo (b. l. 8). Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 2016 m. balandžio 30 d. UAB „Maxima LT“ apsaugos darbuotojo K. K. pareiškimas, kuriame jis nurodė, jog 2016 m. balandžio 30 d., apie 20.10 val., buvo pastebėta, jog įtariamai neblaivus pilietis bando išvažiuoti iš PC aikštelės Liepkalnio g. 112 su „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) automobiliu. Į apsaugos darbuotojo raginimus nevairuoti pilietis nereagavo ir po kurio laiko bandė važiuoti. Pilietis buvo sustabdytas ir iškviestas policijos ekipažas. Įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo pagalba. Vairuotojas pradėjo važiuoti atbulas, apsaugos darbuotojas K. K., pribėgęs prie mašinos, pasibeldė į langą ir paprašė užgesinti variklį bei išlipti iš mašinos (b. l. 9); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 12); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 13); policijos įvykio registro išrašas (b. l. 14); asmens neblaivumo patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, jog2016 m. balandžio 30 d. 21 val. 11 min. 56 sek. V. K. buvo nustatytas 2,66 promilės neblaivumo laipsnis. Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0236710 patvirtina, jog patikrinimo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, kadangi jo patikra galioja iki 2016 m. liepos 4 d. (b. l. 10). Pirmiau aptartų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad V. K. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį. Be to, V. K. vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tokia jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį. Be to, V. K. policijos pareigūnams patikrinimo metu nepateikė valstybinės techninės apžiūros lapo ir transporto priemonės registracijos liudijimo, tokia V. K. veika atitinka ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius ir jis baustinas administracine tvarka.

Dėl V. K. skirtinos nuobaudos

Teismas, skirdamas V. K. nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (vienas iš padarytų pažeidimų kelia pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei), atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – V. K. yra gana jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogiškų pažeidimo padarymą, praeityje ne vieną kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonių vairavimu vairuotojui esant neblaiviam, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra. Šios nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie V. K. pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą išvadai, jog jis nėra linkęs keistis ar taisytis. Asmens baustumo pažymoje, be kita ko, užfiksuota, jog daugiausia KET pažeidimų V. K. padarė būdamas neblaivus ir tai tik patvirtina prielaidą, kad jis turi polinkį į alkoholio vartojimą ir dėl šios priežasties renkasi neatsakingą, visuomenei nepriimtiną, kartu pavojingą elgesį. Skiriant bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs pažeidimus ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. K. už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirtinos minimalios sankcijoje numatytos baudos, tuo tarpu pagal ATPK 129 straipsnį jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis šios rūšies nuobaudos vidurkiui.

V. K. už padarytus pažeidimus paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas byloje nenustatė pagrindo konfiskuoti V. K. vairuotą transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri, bylos duomenimis, priklauso N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. K. paaiškino, kad jog šis automobilis iš tiesų priklauso jam, nes yra pirktas iš tarpininko, kuris jį prieš tai buvo pirkęs iš N. K.. Tai patvirtina ir K. K. pateiktos automobilio pirkimo pardavimo sutartys. Be to, K. K. parod, kad jis pats apie tai, jog V. K. paėmė jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti nežinojo, kadangi buvo išvykęs ir automobilio raktus palikęs savo darbo vietoje. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų tokius K. K. parodymus, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais suinteresuoto asmens parodymais. Atsižvelgus į tai, papildomos ATPK 129 straipsnyje numatytos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – taikymas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų, pastaroji nuobauda V. K. neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30², 33 straipsniais, 123 straipsnio 5 dalimi, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 129, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, ir skirti jam vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų (1250 Eur) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

V. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam dvidešimt trijų eurų (23 Eur) dydžio baudą.

V. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir skirti jam penkių eurų (5 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir V. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų (1250 Eur) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16057509537 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.