Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, kaltinamajam L. M. ir jo gynėjui advokatui Arūnui Sakalauskui, viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, kaltinamas pagal LR BK 243 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: esant priimtam 2022-02-10 ir 2022-03-03 įsiteisėjusiam Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė LR BK 72² str. tvarka- 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir būdamas supažindintas su Lietuvos Probacijos tarnybos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2022-04-21 planu Nr. 7DN-1577, sutikęs atlikti jam 2022-02-10 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiui paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę jos neatliko, tokiu būdu vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Tokie L. M. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos ( baudžiamojo nusižengimo) numatytos Lietuvos Respublikos BK 243 str. sudėtį.

Kaltinamasis L. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir parodė, kad jis buvo nuteistas dėl tėvo Z. M. sumušimo Vilkaviškio teismo 2022-02-10 nuosprendžiu. Tai kiek pamena buvo nuvykęs į Vilkaviškio probaciją pas S. D. net kelis kartus. Ši darbuotoja sudarė bausmės atlikimo planą, jį surašė ir liepė pasirašyti, ką ir jis padarė. Jam buvo išaiškinta, kad jis turės dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Po to atsimena, kai nuvyko antrą kartą pas tą pačią probacijos darbuotoją S. D., tai su šia darbuotoja susipyko, nes ji ant jo rėkė. Todėl tarp jų neįvyko pokalbis, o jis susinervinęs išėjo. Todėl taip ir liko neatlikta bausmė - viešieji darbai ir baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose pagal šį nuosprendį. Jis gailisi, kad taip įvyko, tiesiog nesusitvardė. Santaupų turi, gali sumokėti baudą. Nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką ir prašo neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, nes žada dirbti.

Kaltinamajam L. M. prisipažinus kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajam, gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Be kaltinamojo L. M. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą (baudžiamąjį , jo kaltė pasitvirtino:

Iš 2022-04-21 Nr. 7DN-1577 bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano matyti, kad įtariamasis L. M. su planu supažindintas ir pasirašęs.

Iš 2022-02-10 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad L. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė LR BK 72² str. tvarka- 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, kalbant apie jo subjektyviąją pusę, jis padaromas tik tiesiogine tyčia. Nors teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012). Kaltinamojo veiksme buvo tiesioginė tyčia nevykdyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir už tai turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šioje byloje įrodyta, jog nuteistasis sąmoningais tyčiniais veiksmais, suvokdamas gręsiančias pasekmes, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš esamos teismų praktikos analizės matyti, kad aptariamos nusikalstamos veikos objektyviajam požymiui - vengimui turi būti būdingas arba piktybiškumas, arba sistemingumas. Būtent sistemingumas yra kriterijus, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose. Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K- 254-511/2018). Dėl to vengimu pripažįstami tie atvejai, kai asmuo nevykdo jam nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdo, nesilaiko draudimų net po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo, kai jau buvo padarytas vienkartinis ar smukus pažeidimas, t. y. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, jau buvo įspėtas, kad kitas jo pažeidimas bus laikomas sistemingu ir piktybišku (pvz., Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Nr. 1A-350-458-2014).

Nusikalstama veika yra baigta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 str.

Teismas daro išvadą, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis nusikalto anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai neteisėtai, veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota kaip vengimas atlikti bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 243 str. numatytą nusikalstamą (baudžiamąjį nusižengimą) visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai bei rašytiniai įrodymai, pažymos. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog jis vengė atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 str.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 4 p.).

Kaltinamasis L. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi nusikaltęs. Todėl Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama, jo šeiminę, darbinę ir turtinę padėtį, kad yra baustas administracine tvarka, bei teistas už kitus nusikaltimus. Į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei nenustatyta sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Kaltinamasis laikomas, kad nusikalto ne pirmą kartą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, visiškai prisipažino savo kaltę, prašo neskirti griežtos ir realios laisvės atėmimo bausmės ir sutinka su advokato siūloma bausmės rūšim bauda. Kad gailisi nusikaltęs, kad nuo šio nusikaltimo padarymo dienos nėra daugiau padaręs nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, jog yra visos sąlygos jam skirti vieną iš švelnesnių šiuose straipsniuose numatytų atitinkančia bausmės rūšį - baudą.

Tokia bausmė, teismo vertinimu, bus teisinga ir adekvati tiek nusikalstamos veikos pobūdžiui ir kt. aplinkybėms, tiek paties kaltinamojo asmenybės pavojingumui. Teismui paskyrus švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamosios asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajai skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamosios nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusiųjų interesus, neatskirs nuo šeimos ir vaikų ( BK 41 str. ).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Dėl kitų klausimų

L. M. charakterizuojamas teigiamai. Jam psichiatrinis gydymas netaikytas, įskaitai pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso. Priklausomybės ligų gydymas netaikytas, įskaitai pas narkologą stebimų pacientų grupei nepriklauso. Administraciniai teisės pažeidimai: baustas. Jis yra teistas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas: netaikytas. Proceso išlaidų nebuvo.

Civilinio ieškinio nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: prokuroras nurodo, kad prie bylos prijungtų nėra.

L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – kardomąją priemonę panaikinti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Nustatyta, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-305/2023 (03-2-00309-22), kurioje kaltinamajam L. M. VGTP skyriaus sprendimu nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą, jo gynėju buvo paskirtas advokatas Arūnas Sakalauskas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7, 10 punktu t. y. nagrinėjant bylą teisme kai kaltinamasis yra sulaikytas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo jo valios, nes gynėjas buvo skirtas teismo iniciatyva, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 82 str., 87 str., BPK 254 str. 5 d. 273, 297 - 310 str. str., teismas

nusprendė:

L. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos 243 str. ir nuteisti jį 15 MGL-BBDL, t.y. 750 (septynių šimtų penkiasdešimt ) eurų bauda ( 15 x 50 = 750).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą jam bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi iki 10 MGL-BBDL, kas sudaro 500 (penkis šimtus) eurų.

Baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.