- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-26
- Bylos Nr.
- II-23-610/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00918-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pareiškėjas
- A. S.
- Pažeidėjas
- A. S.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas N. B., sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Marijampolės AVPK atstovui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą dėl 2014-05-22 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-12599573 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-05-22 Marijampolės AVPK Kelių policijos skyrius priėmė nutarimą Nr. 64N-12599573-14 administracinio teisės pažeidimo byloje dėl to, kad A. S. 2014-05-18, 14.35 val., Kumelionių k., Marijampolės sav., vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) ir pažeidė kelio ženklą Nr. 204 (STOP), kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, taip pat pateikė pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimą, bei vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. A. S. už KET 175, 238, 16 punktų reikalavimų pažeidimus pagal LR ATPK 125 str., 123 str. 5d., 124¹ str. 7d., paskirta 750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-12599573 dalyje dėl A. S. nubaudimo pagal LR ATPK 125 str.
Pareiškėjas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 125 str. nepadarė, dėl to administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, neįvertinus ir neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių, nepašalinus neaiškumų, abejonių. Pareiškėjas nurodė, jog 2014 m. gegužės mėn. 18 d. laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 15.00 val. įvažiavęs į Marijampolės miestą, maždaug ties Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono pagrindinių vartų per transporto priemonės veidrodėlius pastebėjo, jog per labai mažą atstumą prie vairuojamos transporto priemonės priartėjo žymėtas policijos pareigūnų automobilis ir įjungė švyturėlis. Sustabdė transporto priemonę ir įjungė avarinį signalą. Priėjęs policijos pareigūnas nurodė, kad nesustojo prieš „STOP" ženklą, kuris buvo prieš geležinkelio pervažą. Pareigūnui paaiškino, jog prieš ženklą sustojo, nuėjo prie savo automobilio ir keleivio vietoje sėdinčio S. K. paklausė ar šis gali pasakyti ar sustojo ar nesustojo prieš geležinkelio pervažą esančio STOP ženklo, liudytojas S. K. patvirtino sustojimo faktą. Pažymi, jog patrulio M. L. teiginiai, kad jis nesustojo prie ženklo “STOP” kelia pagrįstų abejonių, kadangi jis nematė ir negalėjo matyti kada jis sustabė savo vairuojamą transporto priemonę. Važiuodamas kryptimi Kalvarija - Marijampolė ties pervaža, esančia netoli Ungurinės k., sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę likus keletui metrų iki STOP ženklo, nurodė, kad bėgiai šioje vietoje iš abiejų pusių yra apaugę aukšta žole, o vietomis taip pat ir žaliuojančiais medžiais, taip pat važiavimo kryptimi kairėje pusėje yra du statiniai (elektros pastotė/ transformotorinė ir pervažos prižiūrėtojų namelis). Priartėjus prie pat pervažos transporto priemonei judant maždaug 20 - 30 kilometrų per valandą greičiu dar kartą žvilgtelėjo į abi puses ir pastebėjo už aukštos žolės, kairėje pusėje, tolumoje, kažkur laukuose, policijos ekipažą. Kadangi visiškai sustabdžius transporto priemonę ir apsižvalgius į šalis policijos ekipažo nematė (tikėtina kad dėl to, jog jį užstojo medžiai, aukšta žolė arba esami statiniai), o likus itin mažam atstumui iki pervažos jis jau buvo matomas, daro išvadą, kad policijos pareigūnai nematė ir negalėjo matyti kada sustabdė transporto priemonę. Taip pat abejoja, kad policijos patruliai galėjo objektyviai įvertinti ar padarė pažeidimą, kadangi nuo tariamo pažeidimo vietos stovėjo ne mažesniu negu 300 m. atstumu, taip pat galimai buvo judančioje transporto priemonėje, bei jiems gerai matyti vaizdą trukdė toje vietoje auganti augmenija bei pastatai, visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti ar patruliai galėjo objektyviai matyti ir nustatyti mano esą padarytą tariamą administracinės teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 125 str.
Be to, nurodo, kad pagal Lietuvos Policijos Generalinio komisaro įsakymą „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo" 2011-07-19 Nr.5-V-673 25 d., transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikalaujama privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Instrukcijoje numatyta (30.2.p.), kad įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, pareigūnas turi stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai, važiavę tarnybiniu automobiliu ir įjungę švyturėlį, vydamiesi mano vairuojamą transporto priemonę, būtų laikęsi policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.2 p. reikalavimų, t.y. kad pareigūnai būtų informavę policijos budėtojų dalį apie persekiojamą transporto priemonę tarnybiniu automobiliu, judėjimo kryptį.
Tikėtina, kad galbūt policijos patruliai ir matė kažkokį pažeidimą, kurį padarė neaišku kokios transporto priemonės vairuotojas, tačiau tik pasitelkus specialius optinius prietaisus patruliai per tokį atstumą galėjo įžiūrėti valstybinius numerius ir tikslią automobilio markę. Pažymi, kad patruliams neva pastebėjus galimą pažeidimą nemažą laiko tarpą būtų užtrukę iš laukų (žvyrkelio, kuriame buvo) įvažiuoti į pagrindinį kelią (Kumelionių g.). Šį laiko tarpą kol jie įvažinėjo iš savo buvimo vietos į Kumelionių g., policijos patruliai nematė ir negalėjo matyti persekiojamos transporto priemonės. Nuo pervažos, esančios Kumelionių g., iki Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono pagrindinių vartų, kur vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta, yra daugelis kelių į kuriuos patrulių neva pastebėta pažeidimą padaręs transporto priemonės vairuotojas galėjo nusukti.
Marijampolės apskrities VPK atstovas prašė skundo reikalavimo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad A. S. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga, o nuobauda už pažeidimus paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina priimto nutarimo, dėl kurio paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą(LR ATPK 301 str.).
LR ATPK 125 str. yra nustatyta, kad Važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių <...>. Kelių eismo taisyklių 175p. numato, kad vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.
Apklaustas teisme pareiškėjas A. S. parodė, kad savo kaltės dėl pažeidimo pagal LR ATPK 125 str., už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, nepripažįsta ir savęs įvykdžiusiu pažeidimą nelaiko, palaikė savo skundą. Prašo skundą tenkinti ir administracinę teiseną dalyje pagal LR ATPK 125 str. jo atžvilgiu nutraukti.
Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2014-05-18 su draugu A. S. automobiliu važiavo iš Orijos sodų bendrijos. Vairavo A. S.. Gali garantuoti, kad A. S. sustojo prie „STOP“ ženklo. Kai prisiviję pareigūnai sustabdė jų automobilį, sakė, kad nebuvo draudimo, po to paprašė Algirdą išlipti ir klausė ar sustojo prie „STOP“ ženklo, jis viso pokalbio negirdėjo, bet gali paliudyti, kad A. S. tikrai sustojo prie „Stop“ ženklo. Taip pat parodė, kad matė policijos transporto priemonę, todėl pareigūnai taip pat galėjo matyti, kaip pravažiavo pro Stop ženklą.
Liudytojas M. L. nurodė, jog dirbo su kolega A. K. Kumelionių k., Marijampolėje. Pastebėjo kaip automobilis „Audi“ priartėjo prie geležinkelio pervažos ir nesustojęs prie „STOP“ ženklo nuvažiavo tolyn. Pradėjo jį vytis ir automobilis buvo sustabdytas Vytauto g., Marijampolėje. Paprašė vairuotojo pateikti dokumentus, šis pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, taip pat ir negaliojantį automobilio draudimą. Paaiškinus, kad nesustojo prie ženklo, A. K. iš pradžių su tuo sutiko, pradėjus forminti pažeidimą, vairuotojas paprašė parodyti kelių eismo taisykles išsiaiškino kokia nuobauda gresia. Surašius protokolą, vairuotojas pasakė, kad buvo sustojęs prie ženklo ir nesutinka su pažeidimu, sutiko tik dėl teisių galiojimo pasibaigimo ir draudimo. M. L. kategoriškai patvirtino, kad matė, kaip A. S. vairuojama transporto priemonė prieš pervažą pristabdė, tačiau nenustojo, stebėjo automobilį iki pervažos likus apie 30 metrų, matomumas buvo geras, medžiai buvo toliau ir jie vaizdo neužstojo, stebėjo iš apie 50 metrų atstumo. Automobilio numerius matė gerai, automobilį sekė, kad netrukdytų eismo, nes per kitus automobilius nebuvo galima sustabdyti anksčiau, švyturėlius jungti nebuvo pagrindo.
Liudytojas A. K. parodė iš esmės taip pat kaip ir liudytojas M. L. parodymus kaip ir liudytojas M. L., patvirtino, kad vairuotojas iš pradžių sutiko su pažeidimu, o surašius protokolą ir pamačius kokia gresia nuobauda, pradėjo viską neigti ir aiškino, kad jis prie „STOP“ ženklo sustojo.
Teismas konstatuoja, kad susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla bei ištirus įrodymus, nenustatyti tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jokių esminių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.
Teismas vertindamas pareiškėjo bei liudytojo S. K. parodymus, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi ir yra patrauktas dėl pažeidimo administracinėn atsakomybėn, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą, liudytojo S. K. santykiai su pažeidimą padariusiu asmeniu yra draugiški, be to jis kaip keleivis gali sąžiningai klysti vertindamas vairuotojo veiksmus. Teismas konstatuoja, kad liudytojų M. L. ir A. K. parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, nėra nustatyta, kad būtu kaip nors suinteresuoti neteisingai paaiškinti apie matytas ir užfiksuotas aplinkybes , jų parodymai nuoseklūs ir atitinkantys tarpusavyje. Vertinant parodymus teismas konstatuoja, kad LVAT suformuota praktika šiuo klausimu, tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenims, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nors pareiškėjas teigia, kad pareigūnai negalėjo matyti įvykio aplinkybių, fiksuodami pažeidimą jie galimai suklydo, tačiau to niekuo nepagrindžia, priešingai liudytojas S. K. patvirtino, kad policijos pareigūnai galėjo matyti ir fiksuoti pažeidimą.
LR ATPK 256 str. nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Teismas konstatuoja, kad sutinkamai su šia įstatymo norma, nagrinėjamą teisės pažeidimą tyrusi institucija, naudodamasi byloje duotais parodymais ir rašytine bylos medžiaga, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn, t.y. nesustojo prie kelio ženklo „STOP“.
Nustatyta, jog A. S. važiuodamas automobiliu pristabdė prieš kelio ženklą „STOP“, tačiau visiškai nesustojo ir tai aiškiai matė policijos pareigūnai, kurie neturi jokių motyvų apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.
Tai, kad protokole nenurodytas galimas liudytojas S. K., nesudaro įstatyminio pagrindo naikinti nutarimą, kadangi nėra jokių duomenų, kad A. S. buvo suvaržyta teisė teikti įrodymus ir prašyti apklausti jam žinomus liudytojus. Transporto priemonės stabdymas laikantis patrulių veiklos instrukcijos reikalavimų ar nesilaikant jų, jokios reikšmės šiuo atveju neturi, kadangi byloje nėra tiriama ir A. S. neinkriminuotas teisėto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nevykdymas.
Teismas taip pat konstatuoja, kad nuobauda, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. S. paskirta pagrįstai ir teisėtai, savo dydžiu yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, paskirta nuobauda nėra per griežta, pilnai atitinkanti ATPK 20 str., nuostatas. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta konstatuotina, kad A. S. pagrįstai pripažintas kaltu padarius ATPK 125 str. numatytą pažeidimą, nuobauda pažeidėjui individualizuota tinkamai. A. S. yra ankščiau baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl laikyti, kad jam paskirtas pažeidimo sankcijoje numatytos baudos vidurkis ir atimta teisė vairuoti transporto priemones vidutiniam laikotarpiui, yra per griežtos nuobaudos, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. S. skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK ir A. S..