Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, II-70-1123/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2022-03-02
Bylos Nr.: II-70-1123/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02121-2021-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Aušra Ragelienė (pirm.)
Institucija: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai: Darius Butvilavičius, Jaroslav Simarev

Kategorijos

21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Skundas Nr. II-70-1123/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02121-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTAR IMAS2022 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei, Vilmai Žičkienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. G.,jos atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Ramūnui Sabaliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto A. K. 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-16360-2021 (ROIK: 21149323145) (toliau – ir skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas A. K. 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. SAVAD-13-ANR_N-16360-2021, kuriuo E. G. paskyrė įspėjimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 366 straipsnio 1 dalį dėl to, kad E. G., 2021 m. lapkričio 12 d., apie 08.15 val., Pamėnkalnio g. 1, Vilniuje, prie Petro Cvirkos paminklo organizavo ir vykdė renginį, neturėdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo organizuoti renginį. Petro Cvirkos paminklą apvilko samanas imituojančia medžiaga ir demonstravo visuomenei, tuo pažeidė Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 24 punktą, padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje. Nutarimu E. G. įpareigota iki 2021 m. lapkričio 12 d., 12.00 val. nuimti samanas imituojančią medžiagą nuo P. Cvirkos paminklo.

I. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutikdama su minėtu nutarimu, E. G. (toliau – ir pareiškėja) (jos atstovas advokatas Darius Butvilavičius) teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jie prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat priteisti E. G. jos patirtas išlaidas advokato pagalbai šioje byloje.

Skunde nurodoma, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, jį grindžia tuo, jog E. G. Vilniuje, prie P. Cvirkos paminklo organizavo ir vykdė renginį, neturėdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo organizuoti renginį. Skunde pažymima, kad E. G. 2021 m. spalio 13 d. užpildė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1098/20 patvirtintos formos „Prašymą leisti organizuoti renginį“ ir 2021 m. spalio 14 d. išsiuntė jį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir VMSA) elektroniniu paštu. Tą pačią dieną E. G. iš VMSA Klientų aptarnavimo skyriaus paštu gavo pranešimą, kuriuo ji buvo informuota, kad „laiškas gautas, užregistruotas ir persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją“. 2021 m. spalio 19 d. E. G. iš VMSA Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. gavo atsakymą dėl renginio organizavimo, kuriame nurodyta, kad institucija gavo jos pranešimą dėl nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki gruodžio 1 d. organizuojamo renginio. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija), 21 punktą leidimas šiam renginiui nereikalingas. Atsakyme nurodyta, be kita ko, ir kad „Pagal pateiktą pranešimą jokių kitų veiksmų Jums atlikti nereikia, leidimas nereikalingas, galite organizuoti renginį“.

Dėl su renginio organizavimu susijusių aplinkybių iškilus poreikiui šiek tiek pavėlinti renginio datą, E. G. 2021 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į VMSA Administracinės veiklos skyriaus vyriausiąją specialistę G. M. su paklausimu, ką reikėtų padaryti norint pavėlinti renginio datą. G. M. 2021 m. lapkričio 4 d. E. G. informavo, kad riekia iš naujo pateikti pranešimą apie renginį. E. G. 2021 m. lapkričio 4 d. VMSA pateikė naują prašymą leisti organizuoti renginį (renginio trukmė nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 13 d.2021 m. lapkričio 4 d. E. G. apie naujo prašymo pateikimą informavo ir vyr. specialistę G. M. su prašymu patvirtinti, ką galima rengti renginį, į ką G. M. 2021 m. lapkričio 4 d. pateikė atsakymą „Puiku, kai tik bus užregistruotas Jūsų pranešimas, atsiųsime patvirtinimą, bet galite jau planuotis, kliūčių mes nematome perkėlimui“. 2021 m. lapkričio 5 d. E. G. iš vyr. specialistės G. M. gavo pranešimą, kuriame nurodoma, jog jos pranešimas gautas. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija), 21 punktą leidimas šiam renginiui nereikalingas. Atsakyme nurodyta, be kita ko, ir kad „Pagal pateiktą pranešimą jokių kitų veiksmų Jums atlikti nereikia, leidimas nereikalingas, galite organizuoti renginį“.

Skunde akcentuojama, kad paminėti faktiniai duomenys rodo, jog E. G. VMSA teikė prašymus leisti organizuoti renginį ir gavo atsakymus, kad ji gali organizuoti renginį, leidimas nereikalingas, jokių kitų veiksmų atlikti nereikia. Tačiau 2021 m. lapkričio 10 d. E. G. sulaukė VMSA Administracinės veiklos skyriaus vedėjo G. L. skambučio, kuriuo pareikalauta nutraukti renginį. Po to G. L. E. G. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad jos renginys trunka ilgiau nei 2 kalendorines dienas, todėl pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 21.13 papunkčio reikalavimus tokiam renginiui reikalingas Savivaldybės administracijos leidimas, kurio ji neturi, dėl šios priežasties turėtų nedelsiant nutraukti bet kokius pasiruošimo darbus, išmontuoti konstrukcijas ir atlaisvinti teritoriją prie P. Cvirkos paminklo.

Reaguojant į tokius G. L. veiksmus, E. G. atstovas advokato padėjėjas Jaroslav Simarev pateikė atsakymą į G. L. 2021 m. lapkričio 10 d. raštą, kuriame nurodė, kad teisine prasme yra akivaizdu, kad toks VMSA elgesys, kai du kartus iš eilės prašymą leisti organizuoti renginį pateikusiai pareiškėjai yra atsakoma ir patvirtinama, kad „ji gali organizuoti renginį, leidimas nereikalingas, jokių kitų veiksmų atlikti nereikia“, o vėliau, renginio pradžios dieną, be jokių teisinių pagrindų, aiškių bei objektyvių teisinių motyvų imama reikšti poziciją, kad renginys negali vykti, nes jam reikalingas VMSA leidimas, kurio E. G. neva neturi, yra ne kas kita, o su jokiais teisiniais principais nesuderinama viešojo administravimo subjekto savivalė ir bandymas dėl kažkokių neteisinių ir neteisėtų motyvų nutraukti renginį.

Skunde nurodoma, kad G. L. E. G. atsiųstame laiške nurodytas teiginys, kad neva leidimas reikalingas, nes renginys trunka ilgiau nei 2 kalendorines dienas, vertintinas kritiškai todėl, kad E. G. VMSA adresuotuose abiejuose prašymuose buvo aiškiai nurodyta ilgesnė nei 2 kalendorinės dienos renginio trukmė, tačiau į abu juos buvo atsakyta, kad „ji gali organizuoti renginį, leidimas nereikalingas, jokių kitų veiksmų atlikti nereikia“. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių 23¹ punkte numatyta, kad gatvės artistai turi teisę be pranešimo ir leidimo nustatytose miesto viešose vietose rengti ir atlikti meninius pasirodymus. Taisyklių 23² punkte nurodoma, jog gatvės artistai turi teisę rengti ir atlikti pasirodymus šiose Vilniaus miesto viešose vietose: F. Zappos parkelyje, P. Cvirkos, Kalnų, Vingio, Geležinkelio stoties, Operos ir baleto teatro (Taisyklių 23².2. punktas). Taisyklių 5.3. punkte įtvirtinta, kad gatvės artistas – tai asmuo, kuris nustatytose viešose miesto vietose rengia ir atlieka meninius pasirodymus. Meninė gatvės artistų veikla apima teatro, muzikos, šokio, cirko, dailės, amatų ar kitus meninio pobūdžio pasirodymus (b. l. 2).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Savivaldybės administracija buvo gavusi E. G. 2021 m. rugsėjo 15 d. ir rugsėjo 24 d. pasiūlymus dėl laikinos arba nuolatinės meno instaliacijos įrengimo ant paminklo Petrui Cvirkai. E. G. siūlė uždengti paminklą Petrui Cvirkai dirbtinėmis samanomis. Šiuos pasiūlymus 2021 m. spalio 6 d. posėdyje svarstė Vilniaus miesto istorinės atminties komisija. Svarstant klausimą Vilniaus miesto istorinės atminties komisijos posėdyje savo pasiūlymus pristatė ir diskusijoje dalyvavo pati E. G.. Vilniaus miesto istorinės atminties komisija nepritarė E. G. pateiktiems pasiūlymams (2021 m. spalio 6 d. protokolas Nr. 9-143/21(1.1.29.-T1). Apie Vilniaus miesto istorinės atminties komisijos sprendimą E. G. buvo informuota 2021 m. spalio 27 d. raštu.

Nesulaukusi Vilniaus miesto istorinės atminties komisijos oficialaus atsakymo dėl pateiktų pasiūlymų, E. G. 2021 m. spalio 14 d. pateikė Savivaldybės administracijai prašymą leisti nuo 2021 m. lapkričio 5 d., 12 val. iki gruodžio 1 d., 20 val. organizuoti miesto kasdienybės spektaklius Petro Cvirkos skvere. Pagal prašyme pateiktą informaciją buvo matyti, kad E. G. iš esmės siekė įgyvendinti Vilniaus miesto istorinės atminties komisijai pateiktus pasiūlymus, tai yra uždengti Petro Cvirkos paminklą dirbtinėmis samanomis. Renginį planuota organizuoti ilgiau nei 2 dienas, todėl pagal Tvarkymo ir švaros taisykles tokiam renginiui būtinas leidimas organizuoti renginį.

Gavusi nagrinėti E. G. prašymą, kaip ir visuomet tokiais atvejais, Savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė G. M. informaciją apie planuojamą renginį įtraukė į viešai matomą renginių kalendorių ir 2021 m. spalio 19 d. išsiuntė standartinį elektroninį laišką E. G.. El. laiške buvo nurodyta, kad leidimas renginiui nereikalingas, jeigu renginys atitinka Tvarkymo ir švaros taisyklių 21 punktą. Tokiais el. laiškais asmenims suteikiama informacija, kad Savivaldybės administracija gavo prašymą, o informaciją apie planuojamą renginį įtraukė į viešai matomą renginių kalendorių, kad tiek prašymą pateikęs renginio organizatorius, tiek kiti renginių organizatoriai žinotų apie planuojamus organizuoti renginius, nes anksčiau prašymą pateikęs asmuo turi pirmenybės teisę organizuoti renginį konkrečioje vietoje. Jei leidimas renginiui nėra išduodamas, informaciją apie renginį yra ištrinama iš renginių kalendoriaus.

Jau žinodama Vilniaus miesto istorinės atminties komisijos sprendimą nepritarti Petro Cvirkos paminklo uždengimui dirbtinėmis samanomis, E. G. Savivaldybės administracijai 2021 m. lapkričio 4 d. pateikė dar vieną prašymą leisti nuo 2021 m. lapkričio 10 d., 12 val. iki gruodžio 13 d., 20 val. organizuoti miesto kasdienybės spektaklius Petro Cvirkos skvere. Pagal pateikto prašymo turinį E. G. iš esmės siekė dirbtinėmis samanomis uždengti Petro Cvirkos paminklą ir taip įgyvendinti savo pasiūlymus, kuriems Vilniaus miesto istorinės atminties komisija nepritarė. 2021 m. lapkričio 5 d. vyriausioji specialistė G. M., atsižvelgdama į pateiktą prašymą, patikslino informaciją renginių kalendoriuje ir dar kartą išsiuntė standartinį elektroninį laišką E. G., kuriame buvo nurodyta, kad leidimas renginiui nereikalingas, jeigu renginys atitinka Tvarkymo ir švaros taisyklių 21 punktą.

Institucijos nuomone, pareiškėja klaidingai vertina, kad šis standartinis el. laiškas buvo leidimas organizuoti renginį, kadangi, kaip minėta, dar 2021 m. spalio 27 d. pareiškėja buvo informuota, kad toks renginys, kurio metu bus įgyvendinamas atitinkamas meninis projektas, vykti negalės. Vis dėlto, net jeigu šį darbuotojos el. laišką pareiškėja ir vertino kaip leidimą, akivaizdu, kad pareiškėja nepaisė Vilniaus miesto istorinės atminties komisijos posėdyje priimto sprendimo, apie kurį pareiškėja buvo informuota raštu – gavusi minėtą el. laišką, nepasitikslino, ar minėtos komisijos sprendimas nebegalioja, ar jai nedalyvaujant naujame posėdyje buvo priimtas naujas sprendimas ir pareiškėja jau galėsianti uždengti paminklą dirbtinėmis samanomis, ir panašiai. Akivaizdu, kad pareiškėja ir nebuvo suinteresuota šia informacija, nes Vilniaus miesto istorinės atminties komisijos sprendimo nelaukė net ir pateikdama pirmąjį 2021 m. spalio 14 d. prašymą, o pateikdama antrąjį 2021 m. lapkričio 4 d. prašymą, komisijos sprendimą tiesiog ignoravo.

Bet kuriuo atveju, anot institucijos, Savivaldybės administracijos darbuotojų susirašinėjimas el. paštu su interesantais nėra ir negali būti laikomas oficialia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija.

Oficiali Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioto padalinio (Vyriausiojo miesto architekto skyriaus) pozicija pareiškėjai buvo pateikta 2021 m. spalio 27 d. raštu, kuriuo pareiškėja informuota, kad jos pateiktam meniniam projektui P. Cvirkos skvere nebuvo pritarta.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja buvo kviečiama dalyvauti Vilniaus miesto istorinės atminties komisijos posėdyje, kad jame turėjo galimybę išsakyti savo poziciją ir atitinkamai išgirsti komisijos narių motyvus dėl nesutikimo su pateiktais siūlymais, kad apie sprendimą nepritarti siūlymams buvo informuota oficialiu raštu dar 2021 m. spalio 27 d., taip pat į tai, kad paskutinysis pareiškėjos 2021 m. lapkričio 4 d. prašymas, pateiktas vos prieš tris darbo dienas iki planuoto renginio pradžios, Renginių komisijoje buvo svarstomas skubos tvarka, kaip atitinkamai skubos tvarka (per tris darbo dienas) pareiškėja 2021 m. spalio 10 d. buvo ir informuota apie Renginių komisijos sprendimą dėl leidimo renginiui neišdavimo, taip pat į tai, kad su pareiškėja renginio dieną buvo bendrauta ir telefonu, institucija daro išvadą, kad pareiškėja dėl galimybės organizuoti renginį nebuvo suklaidinta.

Institucijos vertinimu, pateikusi prašymą dėl renginio organizavimo vos prieš tris darbo dienas, kuomet Tvarkymo ir švaros taisyklės tokį prašymą organizatorius įpareigoja pateikti mažiausiai prieš 20 darbo dienų, taip pat žinodama (turėdama žinoti), kad pagal Tvarkymo ir švaros taisykles tiems renginiams, kurie vyksta ilgiau kaip dvi dienas, yra reikalingas leidimas, ir renginio dieną tokio leidimo dar neturėjusi (kaip ir neturėjusi oficialios Savivaldybės administracijos pozicijos dėl leidimo renginiui išdavimo ar neišdavimo), tačiau vis tiek ėmusi šį renginį organizuoti, pareiškėja veikė išimtinai savo rizika, už kurią atsakomybę privalo prisiimti pati.

Tačiau E. G. 2021 m. lapkričio 10 d. vis dėlto pradėjo paruošiamuosius savo planuoto renginio darbus prie ir ant paminklo Petrui Cvirkai: buvo sumontuoti pastoliai aplink visą paminklą, ant pastolių aplink visą paminklą pritvirtinta uždanga, pats Petro Cvirkos paminklas uždengtas polietilenine plėvele, ant dalies plėvelės klijais priklijuotos dirbtinės žalios spalvos samanos. Savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G. L. telefonu ir papildomai elektroniniu laišku informavo E. G., kad jos organizuojamas renginys trunka ilgiau nei 2 kalendorines dienas, todėl pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 21.13 papunkčio reikalavimus tokiam renginiui yra reikalingas Savivaldybės administracijos leidimas, kurio ji neturi. Organizatorės buvo paprašyta nedelsiant nutraukti bet kokius pasiruošimo renginiui darbus, išmontuoti konstrukcijas ir atlaisvinti teritoriją prie paminklo Petrui Cvirkai. Vis dėl to, matant, kad E. G. neketina susilaikyti nuo neteisėto renginio organizavimo, Administracinės veiklos skyrius 2021 m. lapkričio 10 d. raštu informavo organizatorę, kad, vadovaujantis Tvarkymo ir švaros taisyklių 26 punktu, organizatorių prašymus leisti organizuoti renginius, kurie trunka ilgiau nei dvi dienas, nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Renginių derinimo komisija (toliau – Renginių komisija), vadovaudamasi Renginių derinimo komisijos nuostatais, patvirtintais Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 40-189 „Dėl Renginių derinimo komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Nagrinėdama prašymus organizuoti renginius, Renginių komisija vertina vietos tinkamumo, renginio laiko, atitikimo teisės aktų reikalavimams ir kitus su renginio eiga susijusius klausimus. Nuostatų 9.4.5 papunktis numato, kad Renginių komisija gali nepritarti renginiams, kurių metu, policijos arba Renginių komisijos nuomone, gali kilti riaušės arba tokie renginiai pagal savo pobūdį gali sukelti neigiamą visuomenės reakciją ar pasipriešinimą arba yra gauta objektyvių duomenų ar kita informacija (gauta raštiška informacija apie organizuotus renginius ir sukeltas neigiamas pasekmes, padaryta visuomenės apklausa dėl numatomų renginių ir pan.) dėl galimų pažeidimų. Tokie renginiai gali būti organizuojami tik uždarose erdvėse, kuriose būtų užtikrintas renginio dalyvių ir žiūrovų saugumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad gavus pareiškėjos 2021 m. spalio 4 d. prašymą organizuoti renginį, Vilniaus miesto taryba jau buvo priėmusi sprendimą nukelti Petro Cvirkos paminklą.

Organizatorė 2021 m. lapkričio 10 d. raštu, t. y. vos per šešias dienas nuo prašymo gavimo, buvo informuota, kad Renginių komisija, atsižvelgdama į vietos unikalumą ir istorinę reikšmę, priėmė sprendimą nepritarti pareiškėjos renginio organizavimui nurodytoje vietoje ir E. G. renginio organizuoti negali. Pareiškėja neginčija, kad šį raštą 2021 m. lapkričio 10 d. gavo. Tačiau nepaisant to, Savivaldybės administracijoje kitą dieną gauta informacija, jog pasiruošimo neteisėtam renginiui darbai yra tęsiami ir toliau – ant paminklo yra neteisėtai klijuojamos dirbtinės samanos. Atsižvelgdami į tai, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai 2021 m. lapkričio 11 d. nuvyko į Petro Cvirkos skverą ir nurodė organizatorei nutraukti neteisėtai vykdomus darbus ant paminklo Petrui Cvirkai ir šalia jo, nes organizatorius neturi leidimo organizuoti renginį ir vykdomam meniniam projektui nėra pritarta, tačiau E. G. pareigūnų reikalavimų nevykdė ir pasiruošimo renginiui darbus tęsė toliau. 2021 m. lapkričio 12 d. pareigūnams nuvykus prie paminklo Petrui Cvirkai patikrinti, ar pareigūnų reikalavimai yra įvykdyti, buvo nustatyta, kad pasiruošimo darbai vis dar buvo tęsiami: organizatorė E. G. siekė nuimti uždangalą nuo pastolių, išmontuoti pastolius ir taip atidengti dirbtinėmis samanomis uždengtą paminklą, tai yra įgyvendinti tai, kam Savivaldybės administracija niekuomet nepritarė ir leidimo organizuoti tokį renginį neišdavė. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus ir nuimti dirbtinių samanų audinį, išmontuoti pastolius ir sutvarkyti teritoriją, organizatorė E. G. atsisakė nuimti dirbtines samanas nuo paminklo ir atlikti tolimesnius pareigūnų nurodytus veiksmus.

Suprasdamas, kad Savivaldybės administracijos darbuotojų prevencinės priemonės geranoriškai bendraujant su E. G. neduoda rezultatų ir siekdamas užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei visų asmenų lygybę prieš įstatymą, Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas A. K. 2021 m. lapkričio 12 d. už Tvarkymo ir švaros taisyklių 24 punkto pažeidimą E. G. surašė nutarimą, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas dėl administracinio nusižengimo ROIK 21149323145 pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 1 dalį ir įpareigojo organizatorę nedelsiant nuimti nuo paminklo dirbtines samanas.

Taip pat atsiliepime pažymima, kad Savivaldybės administracijoje 2021 m. lapkričio 15 d. buvo gautas advokato Jaroslavo Simarevo 2021 m. lapkričio 11 d. raštas, kuriuo jis pranešė apie savo klientės E. G. 2021 m. lapkričio 11-13 d. organizuotą neva gatvės artistų spektaklį prie Petro Cvirkos paminklo. Savivaldybės administracija 2021 m. gruodžio 8 d. raštu informavo atstovą, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių 231- 234 punktai reglamentuoja, kad gatvės artistai turi teisę be pranešimo ir leidimo nustatytose miesto viešose vietose rengti ir atlikti meninius pasirodymus laikydamiesi nuodytuose punktuose nustatytų reikalavimų. Tvarkymo ir švaros taisyklių 232 punktas numato, kad gatvių artistų pasirodymai be pranešimo ir leidimo gali vykti šiame punkte išvardintose Vilniaus miesto viešose vietose (aikštėse, parkuose, skveruose, gatvėse, požeminėse perėjose). Gatvės artistų pasirodymai galėjo ir gali būti organizuojami Petro Cvirkos skvere, tačiau ne ant paminklo Petrui Cvirkai, nes tokio pobūdžio renginiams, kurie trunka ilgiau kaip 2 kalendorines dienas, reikalingas leidimas organizuoti renginį.

Institucijos vertinimu, priimtas nutarimas, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas E. G. surašytas teisingai ir teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta surinkta medžiaga, o skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą.

Pareiškėja E. G., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad atsiliepime į skundą savivaldybė išplečia probleminį lauką, todėl ji turi jį pakomentuoti. 2021 m. rugsėjo 6 d. ji susitiko su G. J., Vilniaus m. savivaldybės istorinės atminties komisijos pirmininku, ir pristatė jam savo meninę idėją – instaliaciją. Ji buvo apie tai, ką daryti su sovietinio palikimo paminklais ir objektais. Paprastai būna du variantai: arba nukelti, o nukėlus pastatyti memorialą. Ji pateikė priešingą variantą, kai sovietinio palikimo monumentas virsta antimonumentu, būtent atminties memorialu išlaikant jo fizinę formą, todėl pasiūlė apauginti skulptūros tūrį gyvu samanų sluoksniu, idėją aprašė ir pagrindė, argumentavo, užregistravo. Taip pat pristatė kaip galimybę eksponuoti idėja, nes tai aktualu, pateikė vizualizacijas, kaip maždaug turėtų atrodyti. Jos su partnere šitą projektą pasiūlė G. J.. Paskatinta G. J., užregistravo projektą savivaldybės tinklapyje, ir gavo patvirtinimą iš bendro savivaldybės pašto dėl paraiškos užregistravimo. 2021 m. sausio 6 d. klausimas įtraukas į renginių komisijos posėdį, kuriame ji sudalyvavo, kūrinį pristatė, atsakė į klausimus. Komisijoje jau buvo priimtas sprendimas dėl paminklo nukėlimo, tačiau be datos. Jie po idėjos pristatymo išėjo iš komisijos posėdžio, nesužinoję galutinio atsakymo. Tą pačią dieną ji parašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos architekto skyriaus miestovaizdžio poskyrio vyr. specialistei I. B. ir paprašė informuoti apie komisijos sprendimą dėl leidimo išdavimo. Taip pat prašiau pagrindžiančių argumentų, dėl ko sprendimas bus ar nebus išduotas. Gavo atsakymą „Sveiki, žinoma, kad gausite atsakymą“. Kadangi 2021 m. rugsėjo 14 d. užklausą išsiuntė į bendrą savivaldybės elektroninį paštą, 2021 m. rugsėjo 15 d. gavo patvirtinimą, kad užklausa gauta ir kiekvienam dokumentui suteikiamas numeris, siekiant sekti dokumento eigą, šitos paraiškos terminas iki 2021 m. spalio 13 d.. Įdomi aplinkybė, dėl kurios paaiškinimo ji neturi, yra tai, kad yra dar vienas 2021 m. rugsėjo 24 d. registruotas kodas, tarsi ji dar kartą siuntė registraciją, nors ji pasitikrinau elektroninį paštą ir tikrai antros registracijos neteikė. Taip yra klaida dėl to, kad ji teikė paraišką sukurti meninę instaliaciją su gyvomis samanomis, o atsiliepime yra kalbama, neva ji siūlė uždengti paminklą P. Cvirkai dirbtinėmis samanomis. Atsakymą iš I. B. ji gavo 2021 m. spalio 27 d., nors jį turėjo pateikti iki 2021 m. spalio 13 d.. Negavusi ilgai atsakymo, I. B. paskatinta, kreipėsi į renginių komisiją, dar nesužinojusi komisijos atsakymo dėl ankstesnio renginio užklausos, tačiau žinodama, kad paminklą norima nukelti. Ji sugalvojo kitą projektą – „kasdienybės spektaklį“, kuris būtų nukreiptas labiau į visuomenės diskusiją ir prašymą leisti organizuoti renginį, kurį išsiuntė į bendrą Vilniaus savivaldybės elektroninį paštą. Jos pranešimas buvo nukreiptas į renginių skyrių, tai žino iš to, kad gavo G. M., renginių skyriaus specialistės, atsakymą, kurio turinys toks: tai yra spektaklis miesto kasdienybei, jis yra skirtas palydėti P. Cvirkos paminklą sąmoningos užmaršties link. Ši idėja buvo pasiūlyta todėl, kad paminklą jau buvo nuspręsta nukelti. Tai yra kitoks renginys, nes ir paraiška buvo nukreipta į kitą savivaldybės skyrių. Šis renginys sudarys sąlygas bendrauti viešoje erdvėje. Ji išdėstė renginio scenografiją, t. y imituojama, kad P. Cvirkos paminklas apauga samanomis, dirbtinių samanų audeklo uždanga. Ji pateikė prašymus rengti renginį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d., gavo G. M. atsakymą su palinkėjimu gražaus renginio. Kadangi tai yra dirbtinis samanų sluoksnis, juo sunku padengti ir reikia daugiau laiko pasiruošimui, ji kreipėsi į G. M. 2021 m. lapkričio 4 d. el. paštu, klausdama, ką reikėtu padaryti, nes norėtų pavėlinti renginio data. G. M. atrašė, kad reikia pateikti pranešimą apie planuojama rengti renginį. Jos pranešimą užregistravo ir ji gavo patvirtinimą. Pranešimus siuntė tiesiogiai G. M., taip pat ir bendru savivaldybės elektroniniu paštu. Taip pat G. M. atsakė, kad ji (E. G.) gali planuotis renginį, kliūčių renginiui nemato. 2021 m. lapkričio 5 d. yra gautas G. M. laiškas el. paštu, kad leidimas nereikalingas, galite organizuoti renginį. Gauti leidimą jai buvo ypatingai svarbu, nes renginys įtraukia didelį brangių specialistų kiekį, taip pat medžiagas, pastolius ir kt., ir, neturėdama patvirtinimo, ji negalėtų sau leisti tokių didelių išlaidų, todėl jai buvo svarbu turėti dokumentą iš savivaldybės, kurį ji ir gavo. Renginį pradėjo vykdyti 2021 m. lapkričio 10 d., vakare, tačiau 16.15 val. gavo laišką iš savivaldybės skyriaus vadovo G. L., kad ji renginio vykdyti negali ir leidimo neturi.

Vilniaus miesto savivaldybėje yra tokia tvarka, kuri numato tokią situaciją, kai renginiui leidimo nereikia, užtenka tik informuoti savivaldybę prieš tris darbo dienas ir užpildyti formą. Ji, žinodama, kad jos renginys truks ilgiau, užpildė formą leisti organizuoti renginį su nurodytomis datomis. Dėl leidimo organizuoti renginį ji turėjo pasitikėti savivaldybės darbuotoju, kuris parašė, kad leidimas nereikalingas, gali organizuoti renginį. Atsakymai į jos užklausas atėjo pavėluotai, o ji yra kaltinama, kad juos ignoravo ir apsimetė nežinojusi apie sprendimus. Ji nori paminėti, kad savivaldybė teigė, jog ji gavo atsakymą 2021 m. lapkričio 27 d. iš istorinės atminties komisijos atsakymą apie instaliaciją (kai paminklas padengiamas gyvomis samanomis), neva ji piktybiškai nereagavo, tačiau ji pateikė naują renginį ir nežino, kodėl komisijos nepritarimas vienam renginiui apriboja jos teises organizuoti ir/ar koreguoti bei teikti paraišką kitam renginiui. Renginių pobūdžiai skiriasi, pirmas renginys yra meninis projektas – interaktyvus renginys/meninė instaliacija, o antras buvo meninis renginys su dirbtinėmis samanomis ir skelbimų lenta, kuris įtraukia žmones į patį renginį su konkrečiomis valandomis ir datomis. Todėl ji nemano, kad tai rodo jos nepakusimą ar piktavališkumą, nes tai yra skirtingi renginiai. Ji gavo atsakymą, tačiau nemanė, kad tai apima abu renginius. Savivaldybės prašymuose yra daug painiavos. Be to, G. M. jai buvo atrašiusi, kad ji gali organizuoti renginį. Daugelyje vietų yra painiojama, kada pateikiamas informavimas apie renginį, o kada prašymas dėl leidimo organizuoti renginį, ir kada yra svarstoma instaliacija. Institucija, surašiusi nutarimą, teigia, kad 2021 m. spalio 19 d. G. M. išsiuntė standartinį elektroninį laišką E. G., kur nurodyta, kad leidimas renginiui nereikalingas jeigu atitinka švaros ir taisyklių punktą, bet žodžio „jeigu“ G. M. laiškuose nėra. Taip pat ji yra kaltinama, kad, gavusi laišką, nepasistiklinau, tačiau ji nesupranta, ką ji dar turėjo tikslintis, gavusi laišką, kad gali organizuoti renginį. Ji buvo labai suinteresuota dėl istorinės komisijos sprendimo ir jo laukė, bet jį gavo tik po 30 darbo dienų, kai visi terminai jau buvo praėję.

2021 m. lapkričio 10 d., kai jau pradėjo vykti renginys, ir atvykę darbininkai statė pastolius scenografijos renginiui, ji atvyko į P. Cvirkos aikštę vakare, ir ten sutiko viešosios tvarkos pareigūnus, kurie pasakė jai, kad ji neturi leidimo vykdyti renginio. Viešosios tvarkos pareigūnai pasakė, kad ji gavo elektroninį laišką. Pasitikrinusi telefone, ji pamatė, kad iš tikrųjų 16.15 val. gavo elektroninį laišką iš G. L., kad vykdo renginį neturėdama leidimo. Savivaldybės atstovai viešojoje erdvėje komentuoja, kad susirašinėjimas elektroniniu paštu nėra laikoma komunikacija, bet iš G. L. pranešimą ji gavo būtent elektroniniu paštu ir atsakiau jam elektroniniu paštu, kad minėjo telefoninio pokalbio metu, kad renginys organizuojamas teisėtai, suderinus su savivaldybe 2021 m. lapkričio 9 d. ji G. M. išsiuntė pranešimą spaudai, žinodama, kad gali kilti klausimų žmonėms, tačiau atsakymo nesulaukė. Kitą dieną ji pasikvietė žmones, kad jie galėtų nudengti paminklą. Pasikonsultavo su teisininkais, kurie parašė atsakymą savivaldybei ir jai pasakė, kad ji turiu paklusti viešosios tvarkos pareigūnams ir viską demontuoti. Žinodama kad 2021 m. lapkričio 12 d., 8.00 val. ryto pastoliai bus demontuoti, ji iki jų demontavimo turėjo demontuoti samanas, nes kitaip būtų papildomos išlaidos. Meninei instaliacijai nurinkti ji atsiuntė skulptorius, negalėjo to leisti daryti kitiems žmonėms dėl galimų padarinių. Dėl viešosios tvarkos pareigūnų nekoordinuotų veiksmų ji to negalėjo įvykdyti dėl jų pačių pateikto reikalavimo. Lapkričio 12 d. rytą atvyko pastolininkai (montavimui ir išmontavimui yra dvi brigados), scenos meistrai, kurie pastolius montuoja ir išmontuoja tik tam tikru laiku, nes meistrai užsiėmę. Tačiau viešosios tvarkos pareigūnai neleido jiems dirbti. Kita brigada yra skulptoriai scenografai, kurie turi montuoti žalias samanas, ir tik jie gali tai padaryti, nes kitaip kiltų pavojus skulptūrai. Nuo 8 val. ryto ji atvyko pažiūrėti, kaip viskas demontuojama. Ji yra nufilmavusi, kaip viešosios tvarkos pareigūnai neleidžia darbininkams dirbti. G. L. ji klausė, kodėl šis neleidžia demontuoti, tai taip pat matosi ir vaizdo įrašuose. Darbininkai, kurie turėjo numontuoti samanas, buvo atėję dieną prieš, t.y. 11 d., nes ji juos kvietė, tačiau jie buvo išvaryti pareigūnų. Jei kiti žmonės išmontuos, ji negali prisiimti atsakomybės. Tačiau iš jos tik pasišaipė. Jokio rašto, kaip reikės demontuoti, kai bus pašalinti pastoliai, ji negavo, o scenos meistrai turėjo išvažiuoti. Ji paprašiau G. L. parašyti raštu, kad šis prisiima atsakomybę už demontavimo darbus ir saugumą, tačiau jokio rašto ir net žodinio komentaro negavo. Savivaldybės atstovai ją įstūmė į tokią padėti, kad ji turėjo ieškoti bokštelio, kurio pagalba galėtų demontuoti samanas. Ja nepatikėjo, kad nuvilkti samanas užtenka bokštelio, o uždėti reikia pastolių. Atvyko „Grindos“ atstovai ir išrašė baudą, kurioje minima, kad ji turi viską sutvarkyti iki 12 val., bet laikrodis rodė 12.06 val. Jie prašė pasirašyti, ji atsakė, kad jai reikia perskaityti ir pasitarti su teisininku, jie atsakė, kad ji gali ką nori rašyti ar komentuoti. Kadangi bauda buvo išrašyta po laiko, darbuotojai sakė, kad ji galiu demontuoti dabar, nes, anot jų, ji visą rytą nieko nedarė. Tačiau ji visą rytą aš ėmėsi įvairių darbų dėl demontavimo, tada ji ėmė skambinti telefonu ir vėl kviesti skulptorius ir pastolininkus, garso įrašytas filmuotoje medžiagoje. Jie pasakė, kad gali atvažiuoti valandos bėgyje. Tačiau „Grindos“ darbuotojai nesutiko palaukti valandos ir neleido jai demontuoti, jie patys pradėjo demontavimo darbus. Tuo metu vis dar buvo žurnalistai. Jos meno kūrinys buvo sugalintas. Ne tik, kad neįvyko renginys, tačiau buvo sugadinta ir jos reputacija, kuri jai yra labai svarbi, nes ji yra meninio lauko atstovė, dėsto studentams, visada jiems sako, kad labai svarbu derinti detales. Jei pareiškėjas turi nuobaudų, jis nebegali teikti meninių instaliacijų viešosiose erdvėse, o tai sukliudytų jos tolesnei veiklai.

Ji dalyvavo istorinės atminties komisijos posėdyje, pati pasiprašė dalyvauti, tačiau posėdžio protokole nėra parašyta, kad jos buvo išprašytos, kai buvo aptarinėjimas. Balsavimas jau joms nebuvo žinomas, tuo metu jos posėdyje nedalyvavo. Jos paraiškoje buvo nurodytos gyvas sluoksnis samanų, besikalbant buvo išreikštas klausimas, kad jau laiko nėra, jai kilo į galvą, kad yra tokia versija, kad galima negyvu sluoksniu dengti, tai ne tik renginys, jau buvo svarstoma ir instaliacija. Yra dar atvejis, kurį ji matė, kad galima padengti tikrų samanų sluoksniu, bet jau užaugintu. Komisija svarstė, kad jau laiko mažai, o ji vietoje siūlė variantus, kaip išspręsti tą laiko problemą.

Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas Ramūnas Sabaliauskas teismo posėdyje, nurodė, kad jie buvo užsiminę, kad buvo pateikę skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl Vilniaus miesto administracijos rašto, kuriuo nuspręsta neleisti vykdyti renginio. Ginčų komisija yra priėmusi sprendimą nutraukti ginčo nagrinėjimą, nes nėra jau dalykų, praėjo objektyvus terminas, per kurį buvo prašoma surengti renginį. Savivaldybė savo atsiliepime Lietuvos administracinių ginčų komisijai nurodė reikšmingą aplinkybę, nurodė, kad renginys dėl kurio buvo pateiktas skundas, neįvyko, jie patys parašė, kad renginys neįvyko, atsiranda toks keistas pozicijos nenuoseklumas.

Liudytoja I. B., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad ji nepažįsta pareiškėjos, su ja yra bendravusi telefonu, kiek prisimena, vienu klausimu. Galimai buvo ir vienas el. laiškas. Rugsėjo mėnesį jie buvo gavę prašymą instaliacijai P. Cvirkos aikštėje, šis klausimas buvo svarstytas istorinės atminties komisijos, kuri priėmė sprendimą, jis buvo išsiųstas. Tai buvo meninis projektas dengti P. Cvirkos paminklą samanomis, neatsimena, kokiomis, ar natūraliomis, ar dirbtinėmis. Ji pati nėra komisijos narė ir posėdyje nedalyvavo. Yra mačiusi prašymus, dokumentus. Ji neatsimena aplinkybės, kad buvo prašoma apdengti būtent gyvomis samanomis. Kiek vėliau sužinojo iš žiniasklaidos, buvo kažkoks konfliktas, negali tiksliai paaiškinti, koks, nes nėra įsigilinusi. Iš pokalbio su pareiškėja telefonu atsimena tai, kad jos buvo klausiama, kodėl jie kreipėsi į istorinės atminties komisiją, ji pareiškėjai išdėstė visas aplinkybes, kad komisija priima sprendimus, susijusius su paminklais. Berods laiške ar telefonu buvo šnekėta, kad anksčiau instaliacijai buvo išduotas leidimas renginiui, todėl pareiškėja klausė, kodėl šiai instaliacijai negali būti išduotas leidimas, kaip renginiui. Ji pareiškėją nukreipė į renginių komisiją, jeigu ta instaliacija atitinka renginio formatą, tai pareiškėja gali kreiptis. Ji pati nevertino, ar tas projektas atitinka renginio projektą. Ji iš komisijos protokolo žino, kad projektas buvo nepatvirtintas, siuntė raštą su komisijos protokolu. Į raštą pareiškėjai jie turi atsakyti per 20 darbo dienų. Kadangi tas atsakymas užtruko ilgiau nei 20 dienų, pareiškėja buvo tarpiniu raštu informuota, kad protokolas bus pateiktas po jo pasirašymo, nebuvo pasakyta, koks priimtas sprendimas, nurodyta, kad galutinis atsakymas bus pateiktas po protokolo pasirašymo. Ji nežino, ar istorinės atminties komisija sprendžia klausimus dėl renginių organizavimo. Negali tiksliai pasakyti, koks teisės aktas reglamentuoja istorinės atminties komisijos veiklą. Nežino, ar komisijos sprendimai yra privalomi savivaldybės tarybai. Ji negali tiksliai įvardinti skyriaus pavadinimo, kuris tuo metu sprendė renginių organizavimo klausimus, nes tie pavadinimai dažnai keičiasi. Dokumentų valdymo sistema yra, bet vienas skyrius kito skyriaus darbų neseka. Skyriaus vadovas konkrečiam asmeniui nukreipia darbus. Gavus E. G. prašymą, šis klausimas pagal turinį buvo nukreiptas į jų skyrių ir jie tapo atsakingi už jos prašymo sprendimą. Ji perdavė prašymą sprendimo priėmimui į istorinės atminties komisiją, nes pagal reglamentą yra numatyta, kad jie priima sprendimus, susijusius su paminklais. Ji gavo iš istorinės atminties komisijos sekretorės išrašą, kurį išsiuntė E. G.. Rašte ji E. G. atrašė, kad sprendimas priimtas tarybos sprendimu ir sprendimas priimtas istorinės atminties komisijos sprendimu.

Liudytoja G. M., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad ji yra iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyriaus. Ji E. G. iki įvykio asmeniškai nepažinojo, vėliau teko susitikti gyvai prie P. Cvirkos paminklo ir laiškus rašyti, ar kalbėjo telefonu, neatsimena. Jai buvo nukreiptas E. G. prašymas leisti organizuoti renginį. Leidimas nereikalingas renginiams, kurie vyksta ne ilgiau nei dvi darbo dienas. Jie, gavę prašymus, informaciją įtraukia į viešai skelbiamą renginių kalendorių, nes pirmenybė organizuoti renginį suteikiama tam, kas pirmas pateikia prašymą, todėl jie užfiksuoja tą skelbimą kalendoriuje ir išsiunčia tokio pobūdžio laišką, kuris nurodytas Švaros taisyklių 21 punkte, kuriame apibrėžiama, kuriems renginiams nėra reikalingas leidimas, o visiems kitiems renginiams leidimas yra reikalingas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas G. M. 2021 m. spalio 19 d. elektroninis laiškas E. G., kuriame nurodyta, jog institucija gavo jos pranešimą dėl nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki gruodžio 1 d. organizuojamo renginio. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija), 21 punktą leidimas šiam renginiui nereikalingas. Pranešimas apie planuojamą renginį įvestas į renginių kalendorių. Pagal pateiktą pranešimą jokių kitų veiksmų atlikti nereikia, leidimas nereikalingas, (E. G.) gali organizuoti renginį (b. l. 16).

Pagarsinus minėtą elektroninį laišką teismo posėdyje, liudytoja G. M. parodė, kad nuostata įdėta į laišką, kad asmenys galėtų susipažinti su teisiniu reglamentavimu, tokio nurodymo nėra, kažkokio teisinio reglamentavimo nėra. Tai daroma tam, kad žmogus žinotų, kad jie prašymą gavo. Prašymas susijęs su Švaros taisyklėmis. Jie visiems tą nurodo ir visiems išsiunčia tokį atsakymą. Laiško išsiuntimas nėra reglamentuotas skyriaus nuostatose. Ši informacija nėra išimtinis atvejis, jie taip dirba ir su kitais renginių organizatoriais, taip vadovas juos apmokino. Laiško tekstas tiesiog toks yra. Šioje situacijoje galimai toks laiškas galėjo sutrikdyti interesantą. Lapkričio 4 d. prašymo situacija buvo analogiška jau aptartai situacijai, ji taip pat pateikė analogišką standartinį laišką, tiesiog su kitomis datomis.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas E. G. 2021 m. lapkričio 4 d. elektroninis laiškas G. M., kuriame nurodyta „Sveiki, dėkoju už greitą atsakymą, siunčiu su koreguotomis datomis. Kartu išsiunčiau ir bendru VMS paštu. Maloniai prašyčiau patvirtinti, kad galima rengti renginį“ (b. l. 23).

Taip pat teismo posėdžio metu buvo pagarsintas G. M. 2021 m. lapkričio 4 d. elektroninis laiškas E. G., kuriame nurodyta „Puiku, kai tik bus užregistruotas Jūsų pranešimas, atsiųsime patvirtinimą, bet galite jau planuotis, kliūčių mes nematome perkėlimui“, bei jos 2021 m. lapkričio 5 d. elektroninis laiškas E. G., kuriame nurodyta, kad jog institucija gavo jos pranešimą dėl nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki gruodžio 13 d. organizuojamo renginio. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija), 21 punktą leidimas šiam renginiui nereikalingas. Pranešimas apie planuojamą renginį įvestas į renginių kalendorių. Pagal pateiktą pranešimą jokių kitų veiksmų atlikti nereikia, leidimas nereikalingas, (E. G.) gali organizuoti renginį (b. l. 24).

Pagarsinus minėtus laiškus, G. M. nurodė, kad ji kolegoms, kurie teikė atsiliepimą, pateikė visą turimą informaciją, kurią turėjo, pridėjo visus papildomus laiškus. Ji tikrai neatsimena, ką kalbėjo telefonu, nes per dieną kalba su dešimtimis interesantų. Ji parengė atsakymą dėl renginio organizavimo, jis buvo rengtas renginių komisijos sprendimu. Šios komisijos posėdžiai nėra protokoluojami. Gavus E. G. antrąjį prašymą, šis buvo svarstomas renginių komisijoje. Jie neinformuoja interesantų apie tai, jie tiesiog per 20 dienų turi išnagrinėti prašymą. Ji yra komisijos sekretorė, komisijos posėdis vyksta trečiadienį, 10 val. ryte, lapkričio 10 d. vyko nuotolinis posėdis, komisijos nariai susitinka, jie aptaria. Ji nepasisakė tame posėdyje. Nemano, kad turėjo visą komisiją informuoti apie elektroninius susirašinėjimus. Dėl jos atsakomybės turėtų spręsti vadovybė. Elektroniniam laiškui parašyti nereikia vadovo leidimo, tai nebuvo dokumentas, tiesiog elektroninis laiškas, kuris yra nepasirašytas, neregistruotas sistemoje. Jos laiškai yra informacinio pobūdžio, asmuo taip pat žinojo ir istorinės atminties komisijos sprendimą. Kai sužino, kad leidimas neišduotas, jie iš karto informuoja pareiškėjus. Apie komisijos sprendimus informuoja registruotu raštu, laišku nepraneša, nes tai yra oficialus komisijos sprendimas ir apie tai jie pagal nuostatas turi informuoti raštu. Jos supratimu, renginys įvyko, pasiruošimo veiksmas buvo vykdymas, buvo įgyvendinta pateikta idėja.

Komunikacijos tarp jų skyriaus ir istorinės atminties komisijos dėl šio renginio nebuvo, faktą jie sužinojo vėliau. Kai vyko renginių komisijos posėdis, kuriame dalyvauja ir kitų padalinių atstovai, juos informavo, kad E. G. buvo kreipusis į istorinės atminties komisiją, kuri nepritarė šio projekto įgyvendinimui – įrengti ilgalaikę arba trumpalaikę instaliaciją, P. Cvirkos paminklą apdengti dirbtinėmis samanomis, gal gyvomis samanomis. Apie tai, kad buvo gautas toks prašymas, jie sužinojo komisijos posėdyje lapkričio 10 d., kolegos juos informavo, komisija nebuvo pritarusi tokio projekto įgyvendinimui ir E. G. buvo informuota. E. G. niekur nenurodė, kad ji buvo kreipusis ir nebuvo gavusi leidimo apdengti Petro Cvirkos paminklą samanomis. To renginio organizavimas visiškai apima tą projektą, kuriam nebuvo pritarta. Į juos buvo kreiptasi leisti organizuoti gatvės spektaklius, kurių metu būtų apdengtas dirbtinėmis samanomis paminklas ir tokiu būdu vyktų renginys. Kaip tiksliai buvo parašyta kreipimasis į istorinės atminties komisiją, ji neatsimena ir tiksliai pasakyti negali. Tačiau, jos nuomone, tikslas ir intencija yra ta pati, ji supranta, kad gyvos ir dirbtinės samanos skiriasi, bet pats įgyvendinimas ir vaizdas toks pats, rezultatas tas pats.

Administracinės veiklos skyrius sprendžia klausimus, susijusius su renginių organizavimu. Jos žiniomis, Istorinės atminties komisija klausimų dėl renginių organizavimų nesprendžia. Kokie yra pilni komisijos įgaliojimai ir kokius sprendimus komisija gali priimti, ji nežino, nes nėra susipažinusi su jos tvarka ir nuostatais. Dėl sprendimų persipynimo, gali būti, kad taip nutinka, nes renginių organizavimas yra labai plati sąvoka ir dažnai apima įvairias veiklas. Jos siųsti laiškai nebuvo išskirtinis atvejis, tokie laiškai siunčiami praktiškai visiems renginių organizatoriams, ji juos siunčia gavusi prašymą, neinformuoja savo vedėjo. Kai prašymas siunčiamas bendruoju paštu, klientų informavimo skyrius perduoda prašymus skyriams, atsakingiems už atitinkamus klausimus, šiuo atveju administracinės veiklos skyriui, ir tada skyriaus vedėjas ar pavaduotojas užduotis paskirsto konkrečiam darbuotojui, taip ji gavo šį prašymą. Vedėjas prašymų nenagrinėja, ji tokius klausimus sprendžia savarankiškai. Ji skaitė prašymą, prieš siųsdama laišką turėjo atsidaryti laišką ir su juo susipažinti. Tokių renginių, kurie trunka iki dviejų dienų, būna šimtai ir jie siunčia tokius automatinius atsakymus, kad renginiams, kurie atitinka šią nuostatą, jie atskirai jokių leidimų neišduoda. O kai renginio trukmė yra ilgesnė už dvi dienas, tą prašymą svarsto renginių komisija. Jie iš pradžių atsako automatiškai, kad žmogus žinotų, jog jie gavo prašymą ir ta data iki prašymo išnagrinėjimo rezervuojama jam, įvedama į renginių kalendorių. Tačiau leidimas renginiui nebuvo duotas, renginių komisijai priėmus sprendimą. Ji priima sprendimą, ar renginiui reikalingas leidimas, ar bus kreiptasi į renginių komisiją, šį sprendimą priima per dvidešimt darbo dienų. Ji neatsimena, kuriuo metu jai skambino ar rašė pareiškėja, kad bus pakeista data. Tokiu atveju yra skubiai nukreipiamas prašymas, kai yra žinoma, kad keisis aplinkybės. Kažkur buvo jų susirašinėjimas ar pokalbis dėl datos perkėlimo. Ji mano, kad šiuo atveju galėjo būti žmogus suklaidintas tokiu jos parašymu elektroniniame laiške. Asmenys į renginių komisijos posėdį kviečiami ne visais atvejais, jie reikalingi, kai jiems trūksta informacijos, tokia yra nusistovėjusi tvarka. Ji nemano, kad buvo padarytas pažeidimas, nes jie taip įprastai dirba. Oficialūs dokumentai būna pasirašyti elektroniniu parašu, su registracijos numeriu. Ji nežino teisinio reglamentavimo, kuriame būtų nurodyta, kad elektroniniu laišku nereikėtų vadovautis.

Renginių organizavimo komisijos posėdis įvyko lapkričio 10 d., buvo svarstoma ir daugiau prašymų tame posėdyje, bet konkrečiai negali pasakyti. Renginių komisijos posėdyje dalyvavo atstovai iš miesto eismo organizavimo skyriaus, iš miesto tvarkymo ir apsaugos skyriaus, iš miestovaizdžio skyriaus, policijos, komisijos pirmininkas arba jį pavaduojantis, asmenų pavardžių neatsimenu. Pirmininkavo G. L.. Posėdis buvo nuotolinis, jis nebuvo įrašomas, neprotokoluojami posėdžiai, nes vasaros sezonu gali būti ir 15 klausimų, tas sugaišdavo daug laiko. Komisija priėmė tokį sprendimą, atsižvelgdama į vietos netinkamumą, paminklas dėl P. Cvirkos sukėlė daug nesutarimų, vieni pritarė jo nukėlimui, kiti ne, vyko piketas, ir komisija priėmė tokį sprendimą, aišku, atsižvelgdama ir istorinės atminties komisijos sprendimą. Komisija priėmė tokį sprendimą, be kita ko, ir todėl, kad tokie veiksmai gali sukelti visuomenės nesutarimą, nepasitenkinimą. Renginių komisija priėmė savo sprendimą, kiekvienas pagal kompetenciją išreiškia savo nuomonę ir, jeigu reikia, balsuoja. Ji nepasakys, kuria renginių komisijos derinimo nuostata vadovaujantis buvo priimtas toks sprendimas. Rašte nepaminėta istorinės atminties komisijos sprendimas, mes jie nematė tikslo jo įrašyti, kažkokių užslėptų motyvų tikrai nebuvo. Ji nepamena, ar renginio metu buvo gautas el. laiškas iš E. G. dėl pranešimo spaudai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojai buvo parodytas E. G. 2021 m. lapkričio 9 d. elektroninis laiškas G. M., kuriame nurodyta „Sveiki, G., kaip tarėmės, siunčiu pranešimą spaudai. Kol kas jo neplatiname, pasiliekame galimybę reaguoti su pradžios valanda, jei prireiktų. Kaip kalbėjome, mes montuodami interesantams sakome, kad ruošiama scenografija renginiui, spektakliui, su savivaldybe suderinta. Projektą vykdo menininkai. Visos detalės bus praneštos spaudai, prieš renginio pradžią. Daugiau informacijos nepateikia (b. l. 99).

Parodžius liudytojai minėtą el. laišką, liudytoja G. M. nurodė, kad tai jos elektroninis paštas, ji neatsimena šio laiško, niekaip į jį nereagavo. Sunku pasakyti, kaip ji tą dieną pažiūrėjo į laišką. Tvarkymo ir švaros taisyklėse sąvokos „renginio organizavimas“ ir „gatvės artistų pasirodymas“ atskirtas ir taisyklėse parašyta, kad galima skvere, neparašyta, kad galima ant paminklų. Kalba apie gatvės artistų pasirodymus atsirado tik po 10 dienos, tai patapo artistų pasirodymais, nes tame prašyme, kiek atsimena, buvo miesto spektakliai. Ji neatsimena, kad prieš tai būtų minėti gatvės artistai. Jie tai traktavo kaip renginį, o ne kaip gatvės artistų pasirodymą, tai atsispindėjo pagal turinį. Ji priėmė sprendimą, kad reikia spręsti dėl leidimo, nes renginys trunka ilgiau nei dvi dienas ir jie nori apdengti paminklą. Kada konkrečiai tai nusprendė, negali pasakyti, turbūt tai turėjo įvykti pirmadienį, žiūrint duomenis, kokius klausimus reikės svarstyti komisijoje. Ji nenori pasakyti netiesos, kaip įvyko, kad priėmė tokį sprendimą. Tai, kada ji priima sprendimą, priklauso nuo renginio datos, ne visada ji viską atideda vėlesniam laikui. Pirmiausia jie atsako automatiniu būdu, paskui paprastai nepraneša, kad bus reikalingas leidimas, tai priklauso nuo atvejo. Jei žmogus paskambina, pasako, kad reikalingas leidimas. Šiuo atveju, kiek pamena, ji nesakė, kad bus reikalingas leidimas renginiui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens atstovas advokatas D. Butvilavičius liudytojai parodė el. laišką, siųstą dėl kito renginio, vykusio 2018 m., dėl leidimo Salomėjos Nėries instaliacijai, iš kurio, anot atstovo, matyti, kad tokio pobūdžio susirašinėjimas vyko visada, nebuvo jokių nesusipratimų, renginys įvyko, mėnesio trukmės.

Parodžius liudytojai minėtą laišką, liudytoja G. M. nurodė, kad tvarkos dėl susirašinėjimo, jos žiniomis, nėra, o renginių organizavimo tvarka keitėsi ne vieną kartą. Ji tikrai neatsimena 2018 metų, nei ką ten organizavo, nei koks tai renginys buvo. Ji išsiuntė patvirtinimą 2018 m. įvertinusi prašymą, kad E. G. gali organizuoti renginį, jeigu nebuvo priimtas sprendimas ir apie jį nebuvo informuota, reiškia užteko jo. Šiuo atveju priežastis komisijai svarstyti prašymą buvo ta, kad jo terminas ilgesnis, nei dvi dienos. Pirmas prašymas gal irgi buvo planuojamas duoti komisijai svarstyti. Jai atrodo, kad dvidešimt darbo dienų dar nebuvo pasibaigę, dabar datų neatsimena. Iki antro pranešimo pateikimo nebuvo spėta pirmo prašymo įtraukti į komisijos posėdį, nors, atsižvelgiant į pirmo prašymo turinį, jie turėjo jį svarstyti komisijos posėdyje. Dabar ji supranta, kad reikėjo pareiškėją informuoti, kad tai dar bus svarstoma. Komisijos posėdžio išvakarėse ji turėjo žinoti, kad bus perduotas prašymas svarstymui, todėl turbūt turėjo E. G. pasakyti, kad ji neitų ir nemontuotų.

Liudytojas G. L., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jis yra Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas. Buvo gautas E. G. prašymas leisti organizuoti renginį, tam yra reikalingas leidimas, tačiau ji, nesulaukusi savivaldybės sprendimo, pradėjo paruošiamuosius darbus. Jie, tai matydami, bandė ją informuoti ir telefonu, ir raštu, kad nutrauktų darbus, tai tęsėsi nuo lapkričio 10 dienos, lapkričio 11 dieną. Nepaisant jų prašymo nutraukti tuos veiksmus, lapkričio 12 dieną ir toliau buvo vykdoma, tada savivaldybės darbuotojams neliko kito pasirinkimo, kaip patraukti asmenį atsakomybėn. Prašymus dėl renginio organizavimo nagrinėja komisija, šiuo atveju buvo nuspręsta, kad tokiam renginiui leidimo išduoti negali. Jis kalbėjo su E. G. telefonu, išsiuntė el. laišką, kai buvo parengtas raštas, išsiuntė juos elektroniniu paštu, jo elektroniniai laiškai byloje turbūt yra. G. M. yra jo skyriaus darbuotoja, vyriausioji specialistė, atsakinga už duomenų suvedimą į kalendorių, bendravimą su renginių organizatoriais, papildomos informacijos surinkimą, prašymų pateikimą komisijai ir atitinkamai priimtų sprendimų įforminimą, visų raštų parengimą, kuriuos jis pasirašo. Tvarkymo ir švaros taisyklėse 21 punkte numatyta, kokiam renginiui leidimo nereikia. Asmeniui apie tokį renginį pakanka pranešti. Tik tais atvejais, kurie neišvardinti 21 punkte, leidimas yra reikalingas. To leidimo duoti G. M. negali, tai niekaip neįeina į jos funkcijas. Tai, ar prašymas atitinka Taisyklių 21 punktą, įvertina ne tarnautoja, žiūrima į teisės aktų reikalavimus. Jeigu jie mato, kad renginys trunka ilgiau, nei dvi dienas, tai neatitinka reikalavimų, tokiu atveju visada reikia leidimo. Tą žino renginių organizatoriai, kurie mato 21 punktą ir žino, kad gali eiti be leidimo, tokia galimybė yra sudaryta, kad nereikėtų laukti sprendimo, nes tokių renginių vyksta daug. Kai reikia leidimų, tuomet jau posėdyje svarstomi įvairūs aspektai ir priimami sprendimai.

Teismo posėdžio metu buvo pakartotinai pagarsintas G. M. 2021 m. spalio 19 d. elektroninis laiškas E. G. (b. l. 16).

Pagarsinus minėtą elektroninį laišką, liudytojas G. L. nurodė, kad šį pranešimą jie siunčia visiems, kurie pateikia prašymą, kad tie asmenys žinotų, jog jie gavo dokumentus, bet yra nurodytas taisyklių 21 punktas, kuriame yra išlygos, kam reikia leidimo. Jeigu renginiui reikia leidimo, prašymas teikiamas renginių derinimo komisijai, jį pateikia G. M.. Atsakymas turi būti parengtas per 20 darbo dienų. Dėl realaus prašymo išnagrinėjimo laiko viskas priklauso nuo to, kiek konkrečiai yra prašymų, kaip fiziškai įmanoma juos išnagrinėti, taip jie ir stengiasi padaryti. Būna ir taip, kad prašymo nagrinėjimas rengiamas renginio pradžios dieną. Nors galima tokio el. laiško dalį skaityti ir interpretuoti, kad tai buvo leidimas renginiui, bet galima matyti 21 punktą ir suprasti, kad reikalingas leidimas, nes jie ne be reikalo įrašo 21 punktą. Jis yra nurodomas tam, kad žmonės žinotų, kada gali būti organizuojamas jų renginys ir kad šiuo atveju bus reikalingas leidimas, jei neatitinka šio punkto. Elektroninis laiškas nėra joks aktas, aktas yra oficialus sprendimas, kuris yra pasirašytas, o elektroninis laiškas yra tiesiog standartinė informacija. Laiškas jokių teisinių pasekmių nesukelia, tai tik informacija, pasekmes sukelia pareigūnų priimti sprendimai. Tokie laiškai nėra teisės aktų įforminti, bet niekada jokių neaiškumų nekildavo, žmonės visada žinodavo, kad reikalingas leidimas. Kaip minėjo, pagal prašymą renginys turėjo trukti ilgiau, negu dvi dienas, todėl jam buvo reikalingas leidimas. Kiek jam žinoma, E. G. bendravo su jo darbuotoja ir buvo pasakyta, kad bus kitas prašymas, todėl pirminis prašymas neteko reikšmės. Ta informacija turbūt telefonu buvo teikiama, kaip numato teisės aktai. Asmuo turi būti informuojamas, kad reikalingas leidimas. Jis telefoninių pokalbių negirdi, nežino, ar šiuo atveju E. G. buvo dėl to informuota. Sprendimą priėmė renginių derinimo komisija, dėl to yra jo pasirašytas raštas. Jų nuomone, sprendimas buvo priimtas laiku. Kai buvo parengtas raštas, jie išsiuntė visus dokumentus papildomai el. paštu. Jau po komisijos posėdžio jis paskambino E. G. telefonu, kad pasakytų, jog leidimas neišduotas, bei kad visi pradėti veiksmai turi būti nutraukti. E. G. sakė, kad turi kitą nuomonę, kad pateikė dokumentus, kad gali pradėti vykdyti renginį, minėjo jo darbuotojos elektroninius laiškus, bet visai nenorėjo girdėti to, ką jis sakė. Jo nenustebino tai, kad E. G. sakė, jog yra G. M. elektroniniai laiškai, tai yra standartiniai laiškai. Jis mano, kad jie nesuklaidino pareiškėjos tais elektroniniais pranešimais, jie yra standartiniai, siunčiami visais atvejais, ir juose jie pateikė nuorodą į 21 punktą, kur aiškiai viskas nurodyta. Jo nuomone, pareiškėja neturėjo turėti iliuzijų, kad leidimas šiuo atveju nereikalingas. Šiuo atveju renginys iki galo neįvyko, buvo nutrauktas, bet jį buvo siekiama padaryti, parošiamieji darbai įvyko, jie buvo viena iš renginio dalių, tik neįvyko renginys ilgesnį laiką.

Jis dirba skyriaus vedėjo pareigose 4 metus. Renginių derinimo komisija priima sprendimus dėl renginių. Prašymai patenka pas juos į skyrių, kada reikia informacijos, jie susirenka ir teikia komisijai tuos prašymus. Jis yra atsakingas už darbo organizavimą kaip skyriaus vedėjas. Visi prašymai eina į savivaldybę dviem būdais. Prašymai, kurie pateikti per elektronines paslaugas, tiesiogiai nukreipiami E. M. ar kitam darbuotojui, kuris ją pavaduoja, o kiti prašymai patenka pas jį ir jis juos paveda nagrinėti G. M. ar kitai darbuotojai. Dėl šio prašymo nepamena, kaip jis pateko. G. M., gavusi prašymą, tikriausiai įveda informaciją į renginių kalendorių, tada, jeigu reikia, žiūri, kada kuo greičiau teikti tą prašymą renginių derinimo komisijai, jeigu nereikia tada tas prašymas lieka, nes sprendimo nėra, žmonės žino, išsiunčia visiems asmenims standartinį pranešimą, kuris buvo minėtas ne kartą. Kai reikia svarstyti ir jeigu yra būtinybė, susisiekia su renginių organizatoriais patiksinti aplinkybes, kad pateiktų papildomą medžiagą, nes kartais prašymas labai formalus būna, ir po komisijos posėdžio priimamas sprendimas. Po komisijos posėdžio rengia visus dokumentus, susijusius su prašymu, arba leidimus, arba atsakymus, arba papildomos informacijos užsiklausia, jeigu reikia kažką patikslinti. Turbūt pati G. M. atsakytų, kaip informuoja žmones, kad klausimas bus svarstomas posėdyje, kad reikalinga sušaukti posėdžius, jis mano, kad arba telefonu, arba elektroniniu paštu.

Šito prašymo svarstymas vyko lapkričio 10 dieną. Renginių organizavimo komisijos posėdžiai dažniausia įvyksta trečiadieniais, bet tai priklauso ir nuo to, kiek jie turi tų prašymų. Šitas posėdis buvo organizuotas lapkričio 10 dieną. Posėdžių sekretorė yra G. M., ji atsakinga už tų posėdžių organizavimą, ji kviečia asmenis į posėdį, jis asmenų į posėdį nekviečia ir visų prašymų nemato. Jis nežino, ar buvo E. G. buvo pranešta apie komisijos posėdį, sekretorė tuos klausimus sprendžia. Komisijos posėdis nėra teismo posėdis, taip detaliai jie visos procedūros nevykdom, jis neklausė, ar tinkamai E. G. informuota apie posėdį. Interesantai į posėdį kviečiami ne visada, pagal poreikį, o jeigu neaiškumų nėra, tai asmuo nekviečiamas. Sprendimą, ar kviesti asmenį, ar nekviesti, priima sekretorė. Šis posėdis vyko nuotoliniu būdu, neatsimena, kas dalyvavo posėdyje, protokolas nebuvo rašomas, garso ir vaizdo įrašas nebuvo daromas. Jo pasirašytame rašte yra išdėstytas pagrindas, kodėl negalima organizuoti renginio, motyvas yra vietos unikalumas, kiek buvo visuomenėje diskusijų dėl tos vietos, tai nėra įprasta vieta. Kalbant apie gatvės artistų spektaklį, jie apie tai sužinojo tik jau po protokolo surašymo. Pradžioje, teikiant prašymus, apie gatvės artistus jokios kalbos nebuvo, pareiškėja visą laiką sakė, kad ketina daryti renginį. Negalima į vieną sudėti gatvės artistų ir renginių organizavimų, todėl taisyklėse jie atskirti. Nors pati aikštė yra vieša vieta, bet paminklas turi kitokią vertę. Gatvės artistų pasirodymas skvere leidžiamas taip, kaip numato taisyklės, tačiau darymas kažko su paminklu visai kita sąvoka, pasirodymai ant paminklo nėra tapatu pasirodymams skvere. Gatvės artistams organizuoti jų pasirodymus nėra jokio reglamentavimo, nereikia jokio leidimo, net į kalendorių nereikia įtraukti. Dėl gatvės artistų veiklos jie nieko nesprendė, jie buvo gavę prašymą leisti organizuoti renginį. Per tas tris dienas jie nematė, kad pareiškėja būtų rodžiusi gatvės artistus, matė tik pastolius ir pasiruošimą renginiui. Šitam renginiui buvo reikalingas leidimas pagal tą prašymą, kuris buvo pateiktas.

Jo nuomone, laiškas, gautas iš savivaldybinės elektroninio pašto, nėra oficialus dokumentas, tai tik laiškas. Oficialus atsakymas yra dokumentas, pasirašytas atsakingo asmens, registruotas, turintis numerį ir visus reikalingus duomenis. Jis nežino, kur valstybinėse institucijose elektroniniai laiškai yra oficialus dokumentas, tai negali būti dokumentas, jis nepasirašytas, neregistruotas. Tokios tvarkos, kad neturėtų interesantai vadovautis elektroniniais laiškais, jis nežino. G. M. elektroninio laiško tikslas yra informuoti žmogų, kad gautas prašymas įtrauktas į kalendorių, informuoti apie taisykles. Jis nesako, kad G. M. turėjo kitaip informuoti, niekur nėra numatyta, kad gavę prašymą, jie turi pateikti atsakymą, pasirašytą institucijos asmens, užregistruotą.

Teismo posėdžio metu liudytojui G. L. buvo parodytas 2018 m. rašytas elektroninis laiškas, kurį pateikė pareiškėjos atstovas dėl leidimo Salomėjos Nėries instaliacijai. .

Parodžius minėtą dokumentą, liudytojas G. L. nurodė, kad mato kiek kitokį atsakymą, renginio laiką, pranešimo numerį, čia konkretus. Nagrinėjamu atveju jis buvo tuo metu, kai buvo surašomas nutarimas. Jis informavo pareigūną apie daromą administracinį nusižengimą ir pareigūnas sprendė, ar surašyti protokolą. Jis lapkričio 10 dieną, tuo metu, kai jau buvo įvykęs komisijos posėdis, parašė E. G. elektroninį laišką, ar kalbėjo su ja telefonu. Tačiau ji nelabai klausė to, ką jis jai sakė. Sprendimas dėl renginio organizavimo buvo tik lapkričio 10 d. Suprasdamas, kad oficialaus dokumento parengimas užtrunka, jis skubėjo pareiškėją informuoti bent jau telefonu, o paskui jau institucija informavo oficialiai. Jis pasirašė atsakymą jai su visais argumentais, o elektroniniu laišku tik trumpai parašė. Jo el. laiško pareiškėja nepaisė, pasiruošimo darbai buvo tęsiami. Jo laiškas taip pat buvo neoficialus pranešimas, informacija, jis nesukelia teisinių pasekmių, tam ir buvo rengtas oficialus atsakymas.

II. Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje byloje E. G. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).

ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Ši norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija), kai netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius atitinkamą sritį, pažeidimus.

E. G. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2021 m. lapkričio 12 d., apie 08.15 val., Vilniuje, prie P. Cvirkos paminklo organizavo ir vykdė renginį, neturėdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo organizuoti renginį bei už tai, kad Petro Cvirkos paminklą apvilko samanas imituojančia medžiaga ir demonstravo visuomenei, tuo pažeidė Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 24 punktą, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326 patvirtintos Tvarkymo ir švaros taisyklės (aktuali 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 24 punkte nustatyta, jog Taisyklių 21 ir 23 punktuose nenumatytais atvejais renginio organizatorius privalo gauti ir rengdamasis renginiui bei viso renginio metu jo vietoje turėti leidimą organizuoti renginį. Taisyklių 21 punkte nustatyta, jog leidimo organizuoti renginį nereikia, jei renginio organizatorius ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki renginio pradžios pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos pranešimą apie organizuojamą renginį ir: ... kaip nustatyta 21.13 papunktyje pasiruošimas renginiui (palapinių, kėdžių, scenos, meninės ar kitokios instaliacijos, konstrukcijos ar kitos renginiui organizuoti reikalingos įrangos pastatymas), renginys ir teritorijos pasibaigus renginiui sutvarkymas trunka ne ilgiau kaip 2 kalendorines dienas, o renginio organizatorius užtikrina renginio teritorijos ir joje esančios įrangos apsaugą;

Byloje buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės:

· pareiškėja 2021 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir VMSA) elektroniniu paštu pateikė 2021 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1098/20 patvirtintos formos „Prašymą leisti organizuoti renginį“ (b. l. 12-15), kuriame nurodyta renginio pradžia: 2021 m. lapkričio 5 d, renginio pabaiga: 2021 m. gruodžio 1 d., vieta: Petro Cvirkos skveras Vilniuje, forma: gatvės artistų spektaklis ir kiti duomenys. Laiške pareiškėja nurodė „ Kaip kalbėjome telefonu, siunčiu užpildytą prašymo formą. Nors , kaip supratau, leidimo nereikia, prašau ją laikyti pranešimu apie planuojamą rengti renginį ir įtraukti į vykstančių renginių Vilniuje sąrašą“. Laiško pavadinimas „ Pranešimas apie planuojamą renginį“.

Žemesnės instancijos teismas

· Tą pačią dieną pareiškėja iš VMSA Klientų aptarnavimo skyriaus elektroniniu paštu gavo pranešimą, kuriuo ji buvo informuota, kad „laiškas gautas, užregistruotas ir persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją“, nurodytas registracijos numeris: A34-387/21, registracijos data: 2021-10-14, dokumento antraštė: Dėl prašymo leisti organizuoti renginį.

· 2021 m. spalio 19 d. E. G. iš VMSA Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. elektroniniu paštu gavo parnešimą, kuriame nurodyta: „ Jūsų pranešimą dėl nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki gruodžio 1 d. organizuojamo renginio gavome. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija), 21 punktą leidimas šiam renginiui nereikalingas. Pranešimas apie planuojamą renginį įvestas į renginių kalendorių. Pagal pateiktą pranešimą jokių kitų veiksmų atlikti nereikia, leidimas nereikalingas, galite organizuoti renginį“ (b. l. 16).

· Pareiškėja, nusprendusi pavėlinti spektaklio datą, elektroniniu paštu 2021 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į VMSA Administracinės veiklos skyriaus vyriausiąją specialistę G. M. su paklausimu, ką reikėtų padaryti norint pavėlinti renginio datą. G. M. 2021 m. lapkričio 4 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad riekia iš naujo pateikti pranešimą apie renginį ( b. l. 20-21).

· E. G. 2021 m. lapkričio 4 d. elektroniniu paštu VMSA pateikė naują prašymą leisti organizuoti renginį (renginio trukmė nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 13 d) ( b. l. 17-20). Laiško pavadinimas „ Pranešimas apie planuojamą renginį“.

· 2021 m. lapkričio 4 d. E. G. apie naujo prašymo ( pranešimo) pateikimą informavo ir vyr. specialistę G. M. su prašymu patvirtinti, ką galima rengti renginį, į ką G. M. elektroniniu paštu 2021 m. lapkričio 4 d. pateikė atsakymą „Puiku, kai tik bus užregistruotas Jūsų pranešimas, atsiųsime patvirtinimą, bet galite jau planuotis, kliūčių mes nematome perkėlimui“ ( b. l. 23-24) .

· 2021 m. lapkričio 5 d. E. G. iš VMSA Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. elektroniniu paštu gavo pranešimą, kuriame nurodoma: „Jūsų pranešimą dėl nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki gruodžio 13 d. organizuojamo renginio gavome. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-70 redakcija), 21 punktą leidimas šiam renginiui nereikalingas. Pranešimas apie planuojamą renginį įvestas į renginių kalendorių. Pagal pateiktą pranešimą jokių kitų veiksmų atlikti nereikia, leidimas nereikalingas, galite organizuoti renginį (b. l. 24).“

Žemesnės instancijos teismas

· 2021 m. lapkričio 10 d. 14.11 min. VMSA Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G. L. pareiškėjai atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad renginys trunka ilgiau nei 2 kalendorines dienas, todėl pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 21.13 papunkčio reikalavimus tokiam renginiui reikalingas Savivaldybės administracijos leidimas, kurio ji neturi, dėl šios priežasties turėtų nedelsiant nutraukti bet kokius pasiruošimo darbus, išmontuoti konstrukcijas ir atlaisvinti teritoriją prie P. Cvirkos paminklo ( b.l. 26).

· Byloje yra ir 2020 m. lapkričio 10 d. VMSA Administracinės veiklos skyriaus vedėjo G. L. elektroniniu parašu 16:02:54 val. pasirašytas raštas ( rengėjas G. M.) Dėl renginio organizavimo, kuriuo pareiškėja informuojama apie tai, kad vadovaujantis Tvarkymo ir švaros taisyklių 26 punktu, organizatorių prašymus leisti organizuoti renginius, kurie trunka ilgiau nei dvi dienas, nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Renginių derinimo komisija (toliau –Komisija), vadovaudamasi Renginių derinimo komisijos nuostatais, patvirtintais Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 40-189 „Dėl Renginių derinimo komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Komisija nagrinėdama prašymus organizuoti renginius, vertina vietos tinkamumo, renginio laiko, atitikimo teisės aktų reikalavimams ir kitus su renginio eiga susijusius klausimus. Komisija atsižvelgdama į vietos unikalumą ir istorinę reikšmę, priėmė sprendimą nepritarti pareiškėjos renginio organizavimui nurodytoje vietoje ir E. G. renginio organizuoti negali ( b. l. 29).

Pareiškėja ir jos atstovas teisme teigė, jog E. G. VMSA teikė prašymus leisti organizuoti renginį ir gavo atsakymus, kad ji gali organizuoti renginį, leidimas nereikalingas, jokių kitų veiksmų atlikti nereikia, todėl jos veiksmai negali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas, pareiškėja buvo įsitikinusi tuo, kad gatvės artistų spektakliui dėl kurio ji teikė prašymus leisti organizuoti renginį, nurodydama, kad šie prašymai turėtų būti laikomi pranešimais, leidimas nereikalingas, ką vienareikšmiškai patvirtino ir pateiktais raštais VMSA Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė G. M..

Institucijos atsiliepime nurodyta, kad 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. VMSA Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. pareiškėjai elektroniniu paštu išsiųsti pranešimai, kuriuose nurodyta, jog jokių kitų veiksmų atlikti nereikia, leidimas nereikalingas, pareiškėja gali organizuoti renginį, nėra ir negali būti laikomas oficialia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija. Tai tvirtino apklausta teisme G. M., nurodydama, kad šie pranešimai tėra standartiniai automatiniai pranešimai. Tokių renginių, kurie trunka iki dviejų dienų, būna šimtai ir jie siunčia tokius automatinius atsakymus, kad renginiams, kurie atitinka šią nuostatą, jie atskirai jokių leidimų neišduoda. O kai renginio trukmė yra ilgesnė už dvi dienas, tą prašymą svarsto renginių komisija. Ji mano, kad šiuo atveju galėjo būti žmogus suklaidintas tokiu jos parašymu elektroniniame laiške. Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G. L. apklaustas teisme nurodė, kad laiškas, gautas iš savivaldybinės elektroninio pašto, nėra oficialus dokumentas, tai tik laiškas. Oficialus atsakymas yra dokumentas, pasirašytas atsakingo asmens, registruotas, turintis numerį ir visus reikalingus duomenis.

Su tokiais Institucijos atstovų paaiškinimais teismas nesutinka. Visų pirma, minėtina tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 21d. įsakymu Nr. 40-190/20 yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo standartas (toliau – Standartas), kuriame nurodyta, jog šis Standartas – tai VMSA vidinis teisės aktas, kuriame nustatomi VMSA darbo aptarnaujant klientus principai ir klientų bei įstaigos įsipareigojimai. VMSA darbuotojai šių principų ir įsipareigojimų laikosi teikdami visas administracines paslaugas / atsakydami į pateiktus klausimus / spręsdami konfliktus ir kitose su klientų aptarnavimu susijusiose situacijose. Standarte nurodyta ir tai, kad aptarnaudami klientus, VMSA darbuotojai: prioritetą teikia nuotoliniams bendravimo būdams (telefonu / el. paštu / informacinėse sistemose). Standarto 3.3 skyrius nustato klientų aptarnavimo elektroniniu paštu nuostatas. 3.3.5. punkte nustatyta, jog prieš išsiųsdamas el. laišką, darbuotojas atidžiai perskaito visą tekstą; prireikus, peržiūri ankstesnę korespondenciją su klientu, taip įsitikindamas, kad atsakė į visus aktualius klausimus. 3.3.6. punkte nustatyta, jog klientui paprašius atsakymo raštu, darbuotojas parengia dalykišką ir išsamų raštą. Rašytiniai atsakymai į kliento paklausimus turi būti pakankamai detalūs ir pagarbūs, aiškiai apibūdinantys kliento situaciją ir, jei įmanoma ir aktualu, siūlantys galimus klausimo sprendimo būdus. Darbuotojas užtikrina, kad atsakymas nėra dviprasmis; prireikus, pateikia nuorodas į ankstesnę korespondenciją ar klientui prieinamą aktualią informaciją. 3.3.7. punkte nustatyta, kad į klientų el. laiškus, gautus į asmeninę el. pašto dėžutę, VMSA darbuotojai atsako artimiausiu metu, bet ne vėliau, kaip per 3 darbo dienas . Šios nuostatos patvirtina, jog 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. VMSA Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. pareiškėjai elektroniniu paštu išsiųsti pranešimai yra ne kas kita, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojos pateiktas oficialus atsakymas pareiškėjai. Teismo vertinimu pareiškėja, gavusi šiuos atsakymus, neturėjo jokio pagrindo abejoti jų teisingumu, nes tiek 2021 m. spalio 14 d., tiek 2021 m. lapkričio 4 d. pareiškėjos teiktuose prašymuose buvo nurodyta konkreti renginio trukmė, renginio vieta: Petro Cvirkos skveras Vilniuje, forma: gatvės artistų spektaklis, o Tvarkymo ir švaros taisyklių 23¹ punkte numatyta, kad gatvės artistai turi teisę be pranešimo ir leidimo nustatytose miesto viešose vietose rengti ir atlikti meninius pasirodymus, Taisyklių 23² punkte nurodoma, jog gatvės artistai turi teisę rengti ir atlikti pasirodymus šiose Vilniaus miesto viešose vietose: F. Zappos parkelyje, P. Cvirkos, Kalnų, Vingio, Geležinkelio stoties, Operos ir baleto teatro (Taisyklių 23².2. punktas), Taisyklių 5.3. punkte įtvirtinta, kad gatvės artistas – tai asmuo, kuris nustatytose viešose miesto vietose rengia ir atlieka meninius pasirodymus. Meninė gatvės artistų veikla apima teatro, muzikos, šokio, cirko, dailės, amatų ar kitus meninio pobūdžio pasirodymus tiesioginių pareigų aptarnaujant klientus vykdymas. 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. VMSA Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. pareiškėjai elektroniniu paštu išsiųstuose pranešimuose nurodyta, kad atsakymas pateikiamas, gavus konkretų pareiškėjos pranešimą dėl organizuojamo renginio, juose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad leidimas šiam renginiui nereikalingas, o pranešimas apie planuojamą renginį įvestas į renginių kalendorių. Nurodyta ir tai, kad pagal pateiktą pranešimą jokių kitų veiksmų pareiškėjai atlikti nereikia, leidimas nereikalingas, pareiškėja gali organizuoti renginį.

Institucija savo atsiliepime teigė, be to tokią pat poziciją išsakė ir teisme apklaustas G. L., jog pareiškėjos veiksmai pateikiant prašymus organizuoti miesto kasdienybės spektaklius, kurių metų Petro Cvirkos paminklas būtų uždengtas dirbtinėmis samanomis, buvo nesąžiningi, nes ji jau žinojo VMSA poziciją, kad Petro Cvirkos paminklo uždengimui dirbtinėmis samanomis jau yra nepritarusi Vilniaus miesto istorinės atminties komisija. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja iš tiesų, tarpininkaujant Vilniaus m. savivaldybės istorinės atminties komisijos pirmininkui G. J. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos architekto skyriaus miestovaizdžio poskyrio vyr. specialistei I. B., pateikė 2021 m. rugsėjo 15 d. VMSA prašymą išduoti leidimą meninei instaliacijai ( b.l. 90-99), kuris buvo svarstomas Vilniaus m. savivaldybės istorinės atminties komisijos posėdyje, kuris vyko 2021 m. spalio 6 d. ( b.l. 127-128), pranešimas pareiškėjai apie tai, kad meniniam projektui P. Cvirkos skvere nėra pritarta buvo pateiktas pareiškėjai 2021 m. spalio 27 d. Kaip paaiškino pati pareiškėja teismo posėdžio metu, ji, sužinojusi, kad P. Cvirkos paminklas bus nukeliamas, nesulaukusi atsakymo per 20 darbo dienų, kaip tai numato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, sugalvojo kitą projektą – gatvės artistų „kasdienybės spektaklį“, kuris būtų nukreiptas labiau į visuomenės diskusiją ir 2021 m. spalio 19 d. prašymą leisti organizuoti renginį, išsiuntė į bendrą Vilniaus savivaldybės elektroninį paštą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir byloje esantys dokumentai.

Aplinkybes, jog pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jos veiksmai organizuojant renginį yra teisėti, patvirtina ir pareiškėjos 2021 m. lapkričio 10 d. 15.17 val. išsiųstas G. L. elektroninis laiškas, kurį ji siuntė, reaguodama į 2021 m. lapkričio 10 d. VMSA Administracinės veiklos skyriaus vedėjo G. L. skambutį, kurio metu buvo pareikalauta nutraukti renginį, bei G. L. 2021 m. lapkričio 10 d. 14.11 val. atsiųstą elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad jos renginys trunka ilgiau nei 2 kalendorines dienas, todėl pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 21.13 papunkčio reikalavimus tokiam renginiui reikalingas Savivaldybės administracijos leidimas, kurio ji neturi, dėl šios priežasties turėtų nedelsiant nutraukti bet kokius pasiruošimo darbus, išmontuoti konstrukcijas ir atlaisvinti teritoriją prie P. Cvirkos paminklo ( b.l. 26), kuriame pareiškėja nurodė, kad prašymas organizuoti renginį buvo pateiktas savivaldybei, užregistruotas, gautas atsakymas iš savivaldybės, kurį pareiškėja persiuntė kartu su šiuo laišku. Šiame laiške pareiškėja nurodė: „ Todėl, renginys organizuojamas teisėtai, suderinus su savivaldybe“( b. l. 26-27) .

Reaguojant į tokius G. L. veiksmus, E. G. atstovas advokato padėjėjas Jaroslav Simarev 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė atsakymą į G. L. 2021 m. lapkričio 10 d. raštą, kuriame nurodė, kad teisine prasme yra akivaizdu, kad toks VMSA elgesys, kai du kartus iš eilės prašymą leisti organizuoti renginį pateikusiai pareiškėjai yra atsakoma ir patvirtinama, kad „ji gali organizuoti renginį, leidimas nereikalingas, jokių kitų veiksmų atlikti nereikia“, o vėliau, renginio pradžios dieną, be jokių teisinių pagrindų, aiškių bei objektyvių teisinių motyvų imama reikšti poziciją, kad renginys negali vykti, nes jam reikalingas VMSA leidimas, kurio E. G. neva neturi, laikytina neteisėta. ( b.l. 41-42).

Teismo įsitikinimą tuo, kad pareiškėja neturėjo tikslo organizuoti renginį be leidimo, patvirtina ir tai, kad pareiškėja 2021 m. lapkričio 9 d. ( likus dienai iki renginio pradžios) G. M. elektroniniu paštu pateikė pranešimą spaudai ir laiške nurodė: „ Kaip kalbėjome, mes montuodami interesantams sakome, kad ruošiama scenografija renginiui, spektakliui, su savivaldybe suderinta“.( b.l.99). G. M. gavusi tokio turinio laišką, neinformavo pareiškėjos, kad klausimas dėl leidimo dar tik bus svarstomas 2021 m. lapkričio 10 d. Renginių derinimo komisijos posėdyje, ir kad su savivaldybe iki šiol šio renginio organizavimas nėra suderintas, todėl pareiškėja neturėjo jokio pagrindo netikėti minėtais 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. VMSA Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. pareiškėjai elektroniniu paštu išsiųstais pranešimus, kuriuose nurodyta, jog jokių kitų veiksmų atlikti nereikia, leidimas nereikalingas, pareiškėja gali organizuoti renginį.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų arba nekylant abejonių, jog veika padaryta dėl neatsargumo. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Šioje byloje nustačius, kad 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. VMSA Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė G. M. pareiškėjai elektroniniu paštu išsiuntė pranešimus, kuriuose nurodyta, jog jokių kitų veiksmų atlikti nereikia, leidimas nereikalingas, pareiškėja gali organizuoti renginį, o 2020 m. lapkričio 10 d. ( renginio pradžios dieną) VMSA Administracinės veiklos skyriaus vedėjui G. L. elektroniniu parašu 16:02:54 val. pasirašius raštą, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad renginio organizuoti negali, konstatuotina, kad tokie VMSA veiksmai suklaidino pareiškėją, dėl ko ji ėmėsi veiksmų, susijusių su pasirengimu renginiui. Teismo vertinimu, E. G. elgėsi sąžiningai, ji neturėjo tyčios organizuoti renginį neturėdama jam leidimo, o tai, kad ji vis tik formaliai atliko veiksmus, sudarančius ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį laikytina ne natūralia jos pačios elgesio pasekme, o būtent klaidinančių VMSA darbuotojos pranešimų išdava. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir ta aplinkybė, kad jau po byloje analizuojamo įvykio viešoje erdvėje buvo skelbiama, kad „Sostinės savivaldybės taryba svarsto viešų renginių tvarkos pakeitimus, kuriais numatoma, kad meniniams renginiams reikėtų gauti savivaldybės Istorinės atminties komisijos pritarimą, jeigu planuojama kaip nors naudoti viešąsias skulptūras, paminklus ar atminimo lentas“ (https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1613421/pasak-menotyrininkes-einama-renginiu-laisviu-suvarzymo-link-savivaldybes-teigimu-problema-lauzta-is-pirsto). Šiame straipsnyje nurodyta, jog Istorinės atminties komisijos pirmininkas G. J. sako, kad šis sprendimas atsirado siekiant išvengti dviprasmybių ir gauti leidimą netaps kebliau, negu būdavo. Svarstomi pakeitimai parodo, kad renginio, kurį siekė organizuoti pareiškėja, organizavimo tvarka iki šiol buvo paini ir klaidinanti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje D. K.prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34911/06; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Xheraj prieš Albaniją, peticijos Nr. 37959/02). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, pagal kurią administracinė atsakomybė neturi būti taikoma asmeniui, kuris sąžiningai stengėsi išvengti neteisėto elgesio, tačiau nenuoseklų teisinį reguliavimą suprato kitaip nei atskiras valstybės institucijos pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-44-976/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-35-788/2017, 2AT-6-788/2020).

Taigi, visuma teismo aptartų aplinkybių rodo, kad E. G. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, ir ji negali būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį. Bylos aplinkybės nepagrindžia neabejotinos išvados, kad E. G. susiklosčiusioje situacijoje suvokė, kad renginį organizuoja, neturėdama VMSA leidimo, arba kad ji turėjo ir galėjo tai suvokti, todėl jos skundas yra tenkinamas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto A. K. 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-16360-2021 (ROIK: 21149323145) yra naikintinas.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

E. G. byloje pateikė 2022 m. sausio 5 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodė, kad, vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyse administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 suformuota praktika dėl administracinių nusižengimų bylų nagrinėjime teisme išlaidų atlyginimo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. prašo iš jos atžvilgiu nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos/valstybės priteisti 1452 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Prašyme nurodoma, kad užmokestis advokatui buvo sumokėtas už šias teisines paslaugas, susijusias su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla: bylos medžiagos analizę (3 val.); teisinę konsultaciją (2 val.); skundo Vilniaus miesto apylinkės teismui parengimą (8 val.); prašymo priteisti išlaidas už advokato pagalbą byloje parengimą (1 val.); atstovavimą teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme (2 val.) (b. l. 103). Kartu su prašymu yra pateikta advokatų profesinės bendrijos „Constitus“ sąskaita faktūra Nr. CON-22-001, išrašyta E. G. už teisines paslaugas šioje administracinio nusižengimo byloje: bylos medžiagos analizė, teisinė konsultacija, skundo Vilniaus miesto apylinkės teismui parengimas; prašymo priteisti išlaidas už advokato pagalbą byloje parengimas; atstovavimas teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme. Suma su PVM: 1452 Eur (b. l. 104). Taip pat pateiktas mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad E. G. advokatų profesinei bendrijai „Constitus“ 2021 m. sausio 4 d. pervedė 1452 Eur (b. l. 105).

Taigi, iš byloje pateiktų dokumentų (advokatų profesinės bendrijos „Constitus“ sąskaitos faktūros Nr. CON-22-001, mokėjimo nurodymo) matyti, kad pareiškėja E. G. patyrė 1452 eurų dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas E. G. atstovas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš valstybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu bei naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021), teismas daro išvadą, kad E. G. atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas, todėl E. G. iš valstybės priteistinos jo patirtos 1452 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos E. G. atstovo advokato dr. Dariaus Butvilavičiaus skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto A. K. 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-16360-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną E. G. atžvilgiu nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Priteisti E. G. iš valstybės 1452 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 00 ct) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė