Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2011-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-404-134-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-01
Bylos Nr.
1A-404-134-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
V. Ž., I. P.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-404-134/2011

Teisėjas Saulius Vanagas Procesinio sprendimo kategorija:1.2.26.2.1

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskuigynėjui advokatui Alfonsui Mašalui,nuteistajam V. Ž.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. nuteistas pagal BK 284str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, V. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas I. P. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su I. P., 2010 m. gruodžio 19 d. apie 19 val., veikdami kaip bendrininkai, K. K. g. 28, viešoje vietoje, I. P. tyčia įžūliais veiksmais nesunkiai sutrikdžius E. J. sveikatą, ir V. Ž. tyčia įžūliais veiksmais sukėlus fizinį skausmą E. J., o būtent- I. P. tyčia kumščiu smogė nukentėjusiajam E. J. į veidą, tuo padarydamas E. J. apatinio žandikaulio lūžį, po ko šiam nugriuvus, kartu su V. Ž. spardė į įvairias kūno vietas, suduodami ne mažiau 10 smūgių- šiais savo veiksmais I. P. dėl apatinio žandikaulio lūžio ir poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje nesunkiai sutrikdė E. J. sveikatą, o V. Ž. sukėlė fizinį skausmą, bei abu (I. P. su V. Ž.) tyčia pažeidė viešąją tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

Skunde teigia, kad ne jis, o kitas nuteistasis pradėjo muštynes. Liudytojos D. M., L. Š., M. P. parodė nematę vykusio konflikto, aplink nebuvę kitų asmenų, o tai reiškia, kad viešoji tvarka nebuvo pažeista. Teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Jis yra jauno amžiaus, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą, charakterizuojama gerai, todėl teismas turėjo skirti švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas skunde, neginčydamas skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, kad spardė nukentėjusįjį, nurodo dvi aplinkybes dėl kurių jis turėtų būti išteisintas, t.y. kad muštynes pradėjo ne jis, o liudytojos D. M., L. Š., M. P. nematė vykusio konflikto, aplink nebuvę kitų asmenų, o tai reiškia, kad viešoji tvarka nebuvo pažeista. Apeliantas pirmos instancijos teisme pripažino spardęs nuo kito nuteistojo suduotų smūgių parkritusį nukentėjusįjį E. J., o tai, kad muštynes pradėjo ne jis, o kitas nuteistasis neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Pagrindinis BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka. Teismų praktikoje viešoji vieta suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis bet kurie asmenys. Nusikalstama veika buvo padaryta Kupiškio ligoninės patalpose – rūsyje, kur bet kuriuo metu gali lankytis bet kokie asmenys, todėl laikytina viešąja vieta, nepriklausomai nuo, ar patalpoje buvo pašalinių asmenų, ar buvusios liudytojos matė incidentą ar ne. Teismas teisingai įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tiksliai nustatė bylos aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. Ž. padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, teisingai taikė laisvės atėmimo bausmės skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas teisingai nurodė, kad apeliantas nusikalto antrą kartą, nesunkų nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl teisingai skyrė jam laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.), o skirdamas artimą minimaliai - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. išdėstytų bausmių skyrimo reikalavimų. Pažymėtina, kad apeliantui skirtos galutinės 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės trukmę lėmė bausmės dydis, paskirtas ankstesniu nuosprendžiu, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, nes teismas, subendrindamas bausmes, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik 3 mėnesius iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl paskirta bausmė nėra per griežta. Tačiau teismas, įvertinęs apelianto elgesį ir jį charakterizuojančius duomenis teigiamai, padarė išvadą kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, net nesvarstęs galimybės dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia asmeniui padariusiam nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu, išimtiniais atvejais (AT nutartis Nr.2k-271/2010) dar kartą taikyti baudžiamąjį įstatymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Remiantis teisės doktrina ir praktika, vyrauja nuomonė, kad bausmės atidėjimas yra efektyvi pataisymo ir perauklėjimo priemonė, kuriuo siekiama pataisyti asmenis neizoliuojant nuo visuomenės, o paskyrus baudžiamojo pobūdžio priemones kontroliuoti jų elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmąjį nusikaltimą, už kurį nuteistas 2009-12-11 nuosprendžiu, V. Ž. padarė būdamas nepilnametis, nusikaltimas už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė, būdamas 19 metų, t.y. būdamas jauno amžiaus, kai jo gyvenimiškos nuostatos pilnai nesusiformavusios. Svarstant, ar nėra galimybės taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t.y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymo atidėjimą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visais atvejais turi būti atsižvelgta į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį, būtina atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, jo elgesį šeimoje, visuomenėje, nusikaltimo priežastis. Ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusįjį ir atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes. Vertinant byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į tai, kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks jo teigiamus socialinius ryšius. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas tuoj po nusikaltimo įvykdymo atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos, o dėl likusios dalies žalos atlyginimo susitarė (b.l.13), nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kuris truko beveik 1 metus nepadarė pažeidimų, įpareigojimus vykdė, negauta nuteistąjį blogai apibūdinančių duomenų, nusikaltimas padarytas spontaniškai, nes jis tik prisijungė prie kito nuteistojo daromo nusikaltimo, jo veiksmais sukeltos pasekmės yra daug mažesnės negu kito nuteistojo, padarytas nesunkus nusikaltimas. Apeliantas įsidarbino UAB “Melioracijos sprendimai“, artimiausiu metu planuoja sukurti šeimą, yra jauno amžiaus, todėl realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neigiamai paveiks jo socialinius ryšius, todėl įvertinus jo elgesį ir nusikaltimo pavojingumą nurodytos aplinkybės pripažintinos išimtinėmis, kurių visuma duoda pagrindą manyti, kad dar kartą atidėjus bausmės vykdymą, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, V. Ž. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo.

Esant tokioms aplinkybėms nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p.,328 str. 1 p.,

nusprendė:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti: pritaikius V. Ž. BK 75 str. 1 d., 2 d.7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 7 p., per bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai : Bronė VidzėnienėEligijus GladutisEvaldas Vanagas