Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas E. Z. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui prašymą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui J. Z., jo palikimą priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė M. Z., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; 2) (duomenys neskelbtini) mirus M. Z., jos palikimą priėmė pareiškėjas E. Z., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškime nurodė, kad J. Z. ir M. Z. yra jo tėvai. Tėvas J. Z. mirė (duomenys neskelbtini), motina M. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties J. Z. ir M. Z. gyveno ((duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), kurią sudaro formuojami: gyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Mirus J. Z., jo sutuoktinė M. Z. toliau liko gyventi sodyboje, kur gyveno iki mirties. Po M. Z. mirties sodyboje apsigyveno, likusį palikimą priėmė pareiškėjas, gyvena iki šiol. Žemės sklypas, kuriame randasi formuojami statiniai, asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Po pareiškėjo tėvo mirties jį pergyvenusi sutuoktinė M. Z. įstatymų nustatytais terminais nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo palikimo priėmimo, tačiau likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti. Mirus pareiškėjo motinai, likusį palikimą priėmė pareiškėjas faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, apsigyveno sodyboje, kur gyveno jo tėvai, likusį turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas yra pirmos eilės įstatyminis paveldėtojas, sesuo A. Ž. į palikimą nepretenduoja, ginčo nėra. Pareiškėjo abu tėvai kartu ir kiekvienas atskirai testamento sudarę nebuvo, nei vienas įpėdinis į notarų biurą dėl paveldėjimo niekuomet nesikreipė. Pareiškėjas siekia įregistruoti nuosavybės teises į formuojamus nekilnojamo turto objektus. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalinga paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. Z. ir M. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atsiliepime nurodė, kad iki atsiliepimo rengimo dienos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. Z. ir M. Z. palikimo perėjimą valstybei ir nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jų palikimo, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus.

Suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turinčius faktus, kad mirus jos tėvui J. Z., jo palikimą faktiniu valdymu priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė M. Z., mirus M. Z., likusį palikimą faktiniu valdymu priėmė jos brolis (pareiškėjas) E. Z.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu (duomenys neskelbtini) paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt ir išsiunčiant jiems teismo pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. Z. mirė (duomenys neskelbtini) su M. Z.. Kartu susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjo E. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini).

J. Z. mirė (duomenys neskelbtini), M. Z. – (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktais duomenimis, J. Z. nuo (duomenys neskelbtini), M. Z. nuo (duomenys neskelbtini) iki pat savo mirties deklaravo gyvenamąją vieta adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jo tėvai J. Z. ir M. Z. santuokos metu adresu (duomenys neskelbtini) pasistatė šiuo metu formuojamus: gyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurie randasi pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), minėtų statinių teisinė registracija iki šiol nėra atlikta. Mirus J. Z., sodybą valdė, prižiūrėjo ir joje gyveno jį pragyvenusi sutuoktinė M. Z., jai mirus, apsigyveno ir iki šiol gyvena pareiškėjas. Testamento registro išrašai patvirtina, kad po J. Z. ir M. Z. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. M. Z. po sutuoktinio J. Z. mirties perėmė į savo valdymą sutuoktinio turėtus kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus, likusiu turtu rūpinosi, jai mirus, likusį palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti priėmė pareiškėjas.

Pareiškėjo paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. Z. aktyviais savo veiksmais priėmė sutuoktinio J. Z. palikimą ir po palikimo priėmimo atitinkamu turtu naudojosi kaip savu, jį prižiūrėjo, visu turtu rūpinosi kaip savu. Mirus M. Z., jos palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas, kuris apsigyveno tėvų sodyboje, rūpinosi likusiu turtu, mokėjo mokesčius, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Kiti įstatyminiai įpėdiniai, pareiškėjas dėl palikėjų palikimo priėmimo nesikreipė. Byloje pateiktais Testamentų registro išrašų duomenimis palikėjų palikimo priėmimo faktų neregistruota, niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nepradėjo jo valdyti faktiniu valdymu, ginčo dėl paveldimo turto nėra.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (žr., Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti pareiškėjo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po sutuoktinio J. Z. mirties, M. Z. priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – turtą prižiūrėjo, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo M. Z. nesikreipė. Po motinos M. Z. mirties, pareiškėjas priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – turtą prižiūrėjo, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. Z., po sutuoktinio J. Z. mirties, priėmė jo likusį palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, o pareiškėjas po savo motinos M. Z. mirties, priėmė jos likusį palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jo motina M. Z. po sutuoktinio J. Z. mirties atsiradusį palikimą priėmė, o jis priėmė savo motinos M. Z. palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, prašomi faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Byloje nėra patirtų procesinių dokumentų siuntimų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė jos sūnus E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.