Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 1 d. 21.30 val. iki 2020 m. birželio 2 d. 15.55 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu L. B. įpareigota gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios G. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. B. nuteista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu už tai, kad 2020 m. birželio 1 d. apie 21.00 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto su savo šeimos nare – motina G. B. metu, tyčia sudavė G. B. į dešinį skruostą, tokiu būdu mušdama sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą. Veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

1.1. kaltinimas L. B. dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos narei – motinai G. B. pasitvirtino. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą ir norėjo taip veikti.

1.2. L. B. teisiama pirmą kartą, tačiau neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, nesutiko atlikti viešųjų darbų, todėl manytina, kad laisvės apribojimas yra adekvati bausmės rūšis ir bus pakankamas sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios L. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Šioje byloje apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl nuteistosios L. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

8. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltininkei susitaikius su nukentėjusiąja. Byloje yra pateiktas nuteistosios L. B. susitaikymo su nukentėjusiąja G. B. susitarimas.

9. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Pažymėtina, jog BK 38 straipsnio 1 dalis, net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikia teisę rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis byloje Nr. 2K-206-697/2015). Tai, kad nukentėjusioji atleido nuteistajai, taip pat tai, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Tokiu atveju turi būti įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2K-52-942/2020).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. B. neatitinka visų BK 38 straipsnyje nurodytų sąlygų, todėl negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

12. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis susideda iš dviejų būtinųjų elementų: 1) kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką; 2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką siejamas su faktinių aplinkybių pripažinimu, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tai reiškia, kad vien kaltininko pareiškimo, kad jis yra kaltas, nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, kaltininkas turi ne tik visiškai prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką pareikšdamas, kad jis yra kaltas, bet jis turi pripažinti faktines aplinkybes, kai jis ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Taip pat kaip kaltininko nuoširdus gailėjimasis negali būti suprantamas kaip formalaus pobūdžio pareiškimas apie nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos ar formalaus pobūdžio pareiškimas dėl kaltės pripažinimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis turi pasireikšti kaltininko elgesyje, objektyvioje tikrovėje taip, kad sudarytų pagrindą teismui manyti, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimąsi tik deklaruoja.

13. Nors nuteistoji L. B. ir jos gynėja tvirtina, kad L. B. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir gailisi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji nepripažino savo kaltės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teisiamajame posėdyje nuteistoji L. B. kalta neprisipažino ir teigė, kad ji tik švystelėjo pinigus nukentėjusiajai G. B. prie veido, tačiau rankomis nukentėjusiosios veido nelietė, o įdrėskimas nukentėjusiosios paakyje galėjo atsirasti nuo kupiūros. Akivaizdu, kad L. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu neigė smurto panaudojimą prieš nukentėjusiąją faktą.

14. Apeliacinės instancijos teisme L. B. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo taip pat pripažino tik formaliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistosios nurodomi argumentai, jog metė į nukentėjusiąją G. B. piniginę kupiūrą, kuri galėjo sužaloti nukentėjusiąją bei konflikto metu galėjo netyčia suduoti smūgį nukentėjusiajai, nesuteikia pagrindo išvadai, jog L. B. visiškai pripažįsta kaltę dėl jai inkriminuoto kaltinimo ir tikrai nuoširdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimąsi deklaruoja turėdama tikslą būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, kaip matyti iš nuteistosios paaiškinimų, ji viso proceso metu nepripažino veikusi tyčia, o tai reiškia, kad ji iš esmės nepripažino jai pateiktų kaltinimų, kad ji tyčia mušdama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei.

15. Įvertinus visas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos tam, kad apeliantę būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir šią baudžiamąją bylą nutraukti. Naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. vasario 4 d. patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajai L. B. susidarė 64,44 Eur išlaidų suma.

17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. vykusį posėdį buvo atvykęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuteistajai L. B. iš anksto parinktas gynėjas advokatas G. P. Tačiau nuteistoji L. B. dar prieš apeliacinio teismo posėdį pasirinko kitą gynėją - advokatę E. G. (pagrindas: 2021 m. sausio 12 d. advokato orderis). Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš nuteistosios L. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.