Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-10-18 · Byla Nr. Ik-2551-95/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-18
Bylos Nr.
Ik-2551-95/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01709-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
Akmenės rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybai
Trečiasis asmuo
UAB „Affecto Lietuva“
Advokatai
Vaidotas Sviderskis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2551-95/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01709-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 34; 70.1; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, atsakovės atstovei Alvydai Jatulienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Akmenės rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Affecto Lietuva“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Akmenės rajono savivaldybės administracija (toliau – pareiškėja, Administracija) su prašymu (I t., b. l. 1-11) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2010-05-07 Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – atsakovė, Tarnyba) sprendimą Nr. 4S-1702 (toliau – Sprendimas).

Prašyme nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant pirkimo objekto skaidymo į atskiras dalis tikslingumą reikia ne formaliai vertinti pirkimo objekto dalumo galimybę, bet yra būtina atsižvelgti į perkamo objekto specifiką, prigimtį, esmę bei siekiamus viešojo pirkimo tikslus. Pirkimo konkurso sąlygų 5.2., 9.1. p. įtvirtintos nuostatos, kad perkamas į dalis neskaidomas vientisas pirkimo objektas, sudarytas iš kelių glaudžiai ir tiesiogiai susijusių elementų, yra nustatytos Administracijos interesams užtikrinti, nes garantuoja tiek ekonominį, tiek technologinį pirkimo efektyvumą. Serverių techninės įrangos išskyrimas į atskirą dalį didintų pirkimo rezultatų nepasiekiamumo riziką. Administracija, pirkdama tokio pobūdžio objektą, t. y. integruotą viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartams pritaikytą vieningą veiklos planavimo ir valdymo bei finansų valdymo ir apskaitos informacinę sistemą, pastarosios diegimo paslaugas kartu su serverine technine ir programine įranga ir jos operaciniu bei duomenų bazių valdymo sistema, siekė užtikrinti ne tik sklandžią pirkimo proceso etapo eigą, tačiau ir tokio sprendimo įdiegimą, pirkimo, kaip vieningos visumos, tikslų įgyvendinimą, numatant kuo mažesnius sistemos išlaikymo kaštus eksploatavimo metu.Paminėjo ir tai, kad integruotos veiklos valdymo ir apskaitos sistemos dažniausiai yra diegiamos išteklių valdymo sistemų, pritaikytų viešajam sektoriui, viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartams (VSAFAS), pagrindu. Tokio pobūdžio sistemų diegimo procesas tiek privataus, tiek ir viešojo sektoriaus organizacijose paprastai užtrunka nuo 6 iki 24 mėnesių. Per pastaruosius 2-3 metus, visuotinai pripažinti ir žinomi verslo valdymo sistemų gamintojai ir jų atstovai Lietuvoje pradėjo plėsti jau sukurtas, laiko patikrintas sistemas ir jas pritaikyti naujiesiems VSAFAS reikalavimams. Programinės įrangos gamintojų sprendimai yra pagrįsti įvairiais technologiniais sprendimais (Oracle, SAP, Microsoft bei kt.), todėl pareiškėja, paskelbusi pirkimą, galėjo sulaukti įvairių pasiūlymu. Kadangi pirkimas buvo vykdomas atviro konkurso būdu, Administracija neturėjo jokios galimybės iš anksto numatyti ar, juo labiau, žinoti, kuris konkretus programinės įrangos pasiūlymas geriausiai atitiks ekonominio naudingumo kriterijus ir su kuriuo sprendimo diegėju bus pasirašyta sutartis. Laiko, kad būtina atsižvelgti ir įvertinti aplinkybę, kad kiekviena minėto tipo programinė įranga gali būti tinkamai eksploatuojama tik tada, kai techninė įranga, aplinkų skaičius ir panašūs techniniai ir programiniai kriterijai atitinka programinės įrangos keliamus reikalavimus. Nors techninės įrangos kaštai, vertinant programinės įrangos ir jos diegimo kaštus, santykinai nėra dideli, tačiau šios įrangos suderinamumas su galima programine įranga yra glaudžiai susijęs. Perkant programinę ir techninę įrangą atskirai, būtų buvę praktiškai neįmanoma nustatyti tokių kriterijų, kurie užtikrintų minėtų pirkimo dalių suderinamumą, aukštą jų bendro darbo našumą ir pan. Pabrėžė, kad išskaidžius pirkimą į atskiras dalis kiltų didžiulė nepateisinama rizika, kad visa atsakomybė dėl technologinio nesuderinamumo ir jo nulemtų nuostolių tektų ne atskirų pirkimo dalių tiekėjams, o pačiai pareiškėjai. būtų daug sudėtingiau turėti sutartis su atskirais teikėjais. Pastebėjo, kad praktikoje, ankščiau išvardinta veikla užsiima tik arba labai didelės kompanijos arba labai specializuoti ir dideli vartotojai. Tokiam subjektui kaip Administracija, užsiėmimas ankščiau minėta veikla būtų nei ekonomiškai, nei organizacine prasme nepateisinamas. pagal pirkimo sąlygų 3.4 p. nuostatas, pasiūlymą gali pateikti ir jungtinės veiklos pagrindu susivienijusi subjektų grupė, todėl savarankiški ir atskiri programinės ir techninės įrangos gamintojai turi galimybę susivienyti teikdami pirkimo pasiūlymą. Vadovaujantis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatomis, pareiškėja jau nuo 2010-01-01 privalo tvarkyti apskaitą pagal naujuosius viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, todėl minėta dviejų atskirų pirkimų skelbimo alternatyva dėl žymiai ilgesnės jos trukmės, didesnių finansinių sąnaudų poreikio, neefektyvaus projektui skirtų lėšų panaudojimo bei siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi buvo atmesta. Daro išvadą, kad pirkimo objekto neskaidymas į atskiras dalis neprieštarauja viešuosiuos pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams, atitinka Administracijos interesus, garantuoja tiek ekonominį, tiek technologinį pirkimo efektyvumą ir jokiu būdu ar forma nediskriminuoja tiekėjų bei neriboja konkurencijos, neužketa kelio tiekėjams dalyvauti konkurse. Pažymėjo, kad perkančioji organizacija, nustatydama sutarties trukmę, įvertino nenumatytų aplinkybių (paslaugų trūkumų, kurie nepatenka į garantinį aptarnavimą, šalinimo laiką; Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, dėl kurių reiktų keisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, pasikeitimą; ir kt.), turinčių įtakos sutarties trukmei, atsiradimo riziką. Taigi, Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir įstatymas) 24 str. 7 d. nuostata, įtvirtinanti taisyklę, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia, nebuvo pažeista. Bet kokiu atveju, jeigu ir būtų galima įžvelgti neatitikimą tarp skelbimo apie pirkimą ir konkurso dokumentų, toks neatitikimas dėl mažareikšmiškumo neturėtų būti laikomas kliūtimi pasiekti minėtoje teisės normoje nustatytus tikslus bei neturėtų būti laikomas esminiu imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, neigiamai įtakojančiu sąžiningą konkurenciją ar prieštaraujančiu viešųjų pirkimų principams. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato pareigos perkančiajai organizacijai reikalauti dalyvių atitikti pačios aktualiausios redakcijos standartus, o toks reikalavimas galėtų būti vertinamas kaip perteklinis ir nepagrįstai siaurinantis galimų konkurso dalyvių skaičių. Pareiškėja pirkimo sąlygose nustatydama kokybės vadybos standartus, atsižvelgė į pirkimo objekto specifiką ir tikslą užtikrinti aukštą konkurencingumo laipsnį, siekė kad jį būtų įsidiegęs kuo didesnis potencialių tiekėjų skaičius. Tokią rekomendaciją ne kartą yra akcentavusi ir pati atsakovė. Ne pačios aktualiausios standarto redakcijos nurodymas jokiu būdu negali būti kvalifikuojamas kaip Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimas. Tarnybos nurodytas LST EN ISO 9001:2008 standartas nenustato jokių naujų reikalavimų, nežymūs pasikeitimai apima tik esamų ISO 9001:2000 reikalavimų patikslinimus, atsižvelgiant į standarto taikymo patirtį. Todėl tiekėjui pateikus LST EN ISO 9001:2008 standarto sertifikatą, jis be jokios abejonės būtų buvęs įvertintas kaip lygiavertis pirkimo sąlygų 3.1. p. lentelės „Techniniai pajėgumai“ 6 p. nurodytiems standartams. Tarnyba visiškai neįvertino pirkimo sąlygų 13.1., 13.2. p. įtvirtintos aplinkybės, kad perkančioji organizacija atsako į kiekvieną tiekėjo rašytinį prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus ir tokį paaiškinimą pateikia visiems tiekėjams, kuriems yra teikusi pirkimo dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad nė vienas tiekėjas nesikreipė į pareiškėją dėl pirkimo sąlygų 3.1. p. lentelės „Techniniai pajėgumai“ 6 p. išaiškinimo. Kadangi, atsižvelgiant į tai, kad analizuojamas pirkimo sąlygų netikslumas nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių neigiamų pasekmių, nesukliudė ir negalėjo sukliudyti potencialiems teikėjams pateikti pasiūlymus, sutrukdyti perkančiajai organizacijai nusipirkti tai, ko reikia, todėl šis netikslumas vertintinas kaip grynai formalaus pobūdžio, mažareikšmis ir negali būti pagrindas konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. pažeidimo. Minimo įstatymo 32 str. 2 d. nustato, kad minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai turi būti proporcingi pirkimo sutarties sudėtingumui. Ši nuostata. perkančiajai organizacijai suponuoja ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, kad nekiltų abejonių dėl jų pajėgumo įvykdyti sutartį. Nustatydama konkurso sąlygų 3.7. p. nuostatas, perkančioji organizacija atsižvelgė ir įvertino pirkimo objekto specifiką, išskirtinai didelę projekto apimtį, jo elementų sudėtingumą, trumpus projekto įgyvendinimo terminus, didelę jo ekonominę vertę, pirkimo sutarties įgyvendinimo reikšmę viešajam interesui ir nustatė, kad kiekvienas jungtinės veiklos pagrindu veikiantis grupės narys inter alia turi atitikti ir pirkimo sąlygų dalies „Techniniai pajėgumai“ 6 p. reikalavimą, kad kokybės vadybos sistema atitiktų ISO 9001:1994 (arba LST EN ISO 9001:1995) arba ISO 9001:2000 (arba LST EN ISO 9001:2001) standartų ar lygiaverčių standartų reikalavimus. Toks reikalavimas nustatytas atsižvelgiat į Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintą pagrindinį viešojo pirkimo tikslą sudaryti pirkimo sutartį, leisiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikiamų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pareiškėja, nustatydama nurodytus kvalifikacinius reikalavimus kiekvienam jungtinės veiklos pagrindu veikiančiam subjektui siekia užtikrinti, kad tiekėjas bus pakankamai patyręs ir kvalifikuotas įvykdyti pirkimo sutartį, pirkimo rezultatas bus pasiektas tinkamai ir nustatytais terminais. Siekiama išvengiant praktikoje galinčių susiklostyti situacijų, kai konkurse jungtinės veiklos sutarties pagrindu imasi dalyvauti keli, neproporcingai keliamus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys subjektai, t. y. išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai subjektas, atitinkantis pirkimo objekto specifikos nulemtus kvalifikacinius reikalavimus, pirkime dalyvautų tik formaliai, o pirkimo sutartį realiai vykdytų nepatyręs, reikiamos patirties neturintis subjektas. Tokia rizika, atsižvelgiant į pirkimo objekto sudėtingumą, svarbą, įgyvendinimo terminus bei reikšmę viešajam interesui, pasaulinę panašaus pobūdžio projektų neįgyvendinamumo statistiką būtų nepateisinama ir todėl negalima. Konkurso sąlygų 3.5. p. nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu viena jungtinės veiklos sutarties šalis nevykdys sutartinių įsipareigojimų, tokią pareigą turės kitas jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantis dalyvis. Ginčo atveju, atsižvelgiant į pirkimo objektą, yra būtina užtikrinti, kad kiekvienas dalyvis turėtų teisę, kompetenciją ir patirtį verstis su pirkimo objektu susijusia veikla ir realias galimybes sėkmingai pasiekti pirkimo rezultatą. Tokie Administracijos veiksmai atitinka ir formuojamą aktualią administracinių teismų praktiką. Analogiškos pozicijos laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai. Būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar atitinkamų kvalifikacinių reikalavimų nustatymas yra pagrįstas, atsižvelgti į perkančiosios organizacijos vykdomą veiklą, jos tikslus, o taip pat į specialius reikalavimus keliamus perkamai paslaugai ar prekei yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2007-11-27 nutartyje. Todėl, pareiškėjos nuomone, pirkimo sąlygų 3.7. p. yra proporcingas pirkimo objektui, nepažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų. Pažymėjo, kad pirkimo sąlygų 4.1 p., įsivėlus korektūros klaidai, buvo pateikta nuoroda į Ūkio ministro įsakymą, nenurodant 2008-08-21 įsakymu Nr. 4-373 padarytų pakeitimų, tačiau pirkimo sąlygų 3 priede, kuriame pateikiama pati tiekėjo sąžiningumo deklaracijos forma, buvo įtraukti pirkimo vykdymo metu aktualūs, Ūkio ministro 2008-08-21 įsakymu Nr. 4-373 priimti pakeitimai. Toks pirkimo sąlygų netikslumas vertinamas kaip itin formalus ir neesminis niekaip negalėjęs apsunkinti ar sutrukdyti tiekėjams pateikti pasiūlymų, o perkančiajai organizacijai pasiekti pirkimo tikslų. programinė įranga yra labai plataus pritaikomumo, todėl reikalavimų techninei įrangai nustatymas negali būti vertinamas kaip ribojantis programinės įrangos pasirinkimą ar mažinantis informacinių sistemų konkurenciją. Apribojimus techninėje specifikacijoje nurodomiems reikalavimams nustato Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 8 d., pagal kurią negali būti nurodomas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Pirkimo Techninėje specifikacijoje tokių įstatymo reikalavimams prieštaraujančių nuostatų nėra. Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 3 d. nustatyta, kad techninė specifikacija gali būti parengta šiame straipsnyje nurodytais 4 būdais arba šių būdų deriniu. Įstatymo 25 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad techninė specifikacija gali būti parengta apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Ginčo atveju ir buvo pasirinktas būdas nurodant konkrečius reikalavimus pirkimo objektui bei atsižvelgiant į siekiamą rezultatą. Rengiant technines specifikacijas pareiškėja atsižvelgė į aplinkybę, kad integruotos veiklos valdymo ir apskaitos sistemos dažniausiai yra diegiamos išteklių valdymo sistemų pritaikytų viešajam sektoriui, viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartams (VSAFAS), pagrindu, siekė įsigyti kokybišką, aukštus technologinius parametrus tenkinantį produktą ir atitinkamai nurodė kriterijus. Vienas iš pirkimo tikslų yra įsigyti visuotinai pripažįstamais atvirais standartais grįstą sistemą. Techninėje specifikacijoje išvardinti reikalavimai yra atviri standartai arba platformos, atvirais standartais grįstoms sistemoms, kas užtikrina galimybę rinktis iš daugelio tiekėjų ir tuo būdu gauti naudingiausią pasiūlymą. Tačiau šio tikslo siekimas jokiu būdu neriboja konkurencijos ir nediskriminuoja tiekėjų, nes šiuos reikalavimus gali tenkinti labai platus subjektų ratas. Tarnyba nepateikė jokių argumentų ir įrodymų dėl konkrečių techninės specifikacijos reikalavimų prieštaravimo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Perkančioji organizacija, siekdama nusipirkti labiausiai jos poreikius atitinkantį produktą, neapsiribojo įmonėmis veikiančiomis tik Lietuvoje. Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus gali atitikti labai platus tiekėjų ratas, reikalavimai nėra diskriminacinio pobūdžio, o Tarnyba nepateikė jokių argumentų įrodymų, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Tarnyba nepagrįstai Sprendime nurodė, kad pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 2.1.2. lentelės „Techninės specifikacijos 19, 40, 61, 82 p. nustatyti reikalavimai įrangos gamintojui turėti sertifikuotą gamintojo aptarnavimo centrą Lietuvoje, nemokamai tiekti dalis ir remonto darbus garantinės techninės priežiūros laikotarpio metu ir nustatytas reakcijos laikas – ne vėliau kaip sekančią dieną, pažeidžia įstatymo 25 str. 2 d., 32 str. 2 ir 3 d. ir neužtikrina 3 str. 1 d. nuostatų laikymosi. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintas pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas, t. y. nepažeidžiant įstatymo nuostatų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikiamų prekių ar paslaugų. Pirkimu siekiama įsigyti specifinį didelės apimties sudėtinį ir sudėtingą objektą, tiesiogiai susijusį su viešųjų interesų tenkinimu nepertraukiamu, tinkamu ir sklandžiu pareiškėjos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijų vykdymu. Labai svarbu, kad objekto eksploatavimo metu kylantys trukdžiai būtų pašalinami nedelsiant, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, garantinio aptarnavimo paslaugos būtų suteiktos kokybiškai ir kvalifikuotai. Todėl. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 3 str. nuostatomis, buvo nustatyti minėti techninės specifikacijos reikalavimai, kad gamintojas turėtų sertifikuoto gamintojo aptarnavimo centrą Lietuvos Respublikoje. Reikalavimas turėti tokį centrą Lietuvos Respublikoje pateisinamas, atsižvelgiant į objekto specifiką, tiesiogines jo sąsajas su viešuoju interesu – garantinio aptarnavimo paslaugos turi būti teikiamos nedelsiant, o techninė specifikacija nustato tik aukštutinę, t. y. vėliausią galimą reakcijos laiką: turi reaguojama nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą dieną. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad techninės specifikacijos 2.1.2. lentelės „Techninės specifikacijos 19, 40, 61, 82 p. reikalavimai neapribojo tiekėjų teisės vadovautis įstatymo 32 str. 3 d. nuostatomis ir remtis kito ūkio subjekto, turinčio tokį centrą Lietuvoje pajėgumais bei pateikti perkančiajai organizacijai atitinkamus įrodymus. Eksperto, atlikusio konkurso metu pateiktų pasiūlymų atitikimo bendriesiems ir kvalifikaciniams reikalavimams vertinimą, paslaugos buvo perkamos atskiru „Strateginio planavimo priežiūros ir finansų valdymo apskaitos sistemos kūrimo, diegimo bei priežiūros paslaugoms pirkti“ pateiktų pasiūlymų vertinimo eksperto konsultavimo paslaugų pirkimu. Eksperto konfidencialumo pasižadėjimas ir nešališkumo deklaracija buvo pridėti prie pirkimo dokumentų. Be kita ko, nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ne tik dėl anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių, bet taip pat priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ). Remiantis VAĮ nuostatomis, Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, savo funkcijas įgyvendinantis priimamų administracinių sprendimų pagalba. Reikalavimus administraciniam sprendimui nustato VAĮ 8 str., pagal kurio 1 d., administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Sprendimo apskundimo tvarka Sprendime nėra numatyta, taip pažeidžiant VAĮ 3 str. 2 d. nuostatas. Tvirtino, kad Tarnyba Sprendime nurodė, kad perkančiajai organizacijai nenutraukus sutarties, bus sprendžiamas klausimas dėl viešojo intereso gynimo, kaip tai numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 3 d. 9 p. Pažymėjo, kad ginčo atveju Tarnyba neturi teisės kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo ar kitų alternatyvių sankcijų taikymo dėl teisinių viešųjų pirkimų santykių, kylančių iš pirkimo. Pareiškėjo nuomone, Sprendimo įgyvendinimas prieštarautų ekonomiškumo, proporcingumo bei kitiems teisės principams ir Administracijai sukeltų neigiamas pasekmes.Kiltų teisminių ginčų ir ilgo bylinėjimosi grėsmė. Pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 36 str. 2 d., perkančioji organizacija nuo 2010-01-01 apskaitą turi tvarkyti pagal naujuosius viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS). Nutraukus sutartį pareiškėja dar labiau vėluotų vykdyti Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo reikalavimus, o praradus ES fondų lėšas apskritai iškiltų grėsmė, kad Administracija įstatymo reikalavimus sugebėtų įgyvendinti tik po eilės metų, o gal ir apskritai niekada.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino prašyme išdėstytus argumentus, prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsiliepimas

Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjos Akmenės rajono savivaldybės administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į prašymą (II t., b. l. 34-35) nurodė, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatė, kad pirkimo objektas susideda iš atskirų dalių: viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartams pritaikytos vieningos veiklos planavimo ir valdymo bei finansų valdymo ir apskaitos sistemos sukūrimo ir diegimo bei serverių įrangos ir jų operacinių bei duomenų bazių valdymo sistemos. Pažymėjo, kad Tarnyba sprendime išsakė poziciją, kad perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tiekėjų konkurencingumą, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymąsi, turėjo pirkimo objektą suskirstyti į atskiras dalis pagal tiekėjų suinteresuotumą, kas sudarytų galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pateikti konkurencingus pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai – racionaliau naudoti pirkimui skirtas lėšas. Tarnybos nuomone, skirtingo pobūdžio paslaugų reikalavimas viename pirkimo objekte, t. y. neskaidant pirkimo objekto į atskiras pirkimo objekto dalis, turėjo tiesioginės įtakos įstatymo 3 str. 2 d. nustatytam pirkimo tikslui racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas pirkti perkančiajai organizacijai reikalingas prekes bei paslaugas. Įvertinus šiam pirkimui reikalingų paslaugų aprašymą, pirkimo objektas galėjo būti sėkmingai suskirstytas į dvi ar net tris atskiras dalis: pirmiausia būtų perkama informacinės sistemos programinė įranga, o po sutarčių sudarymo būtų organizuojamas serverių įrangos pirkimas, kadangi jau būtų žinomi informacinė sistemos taikomosios programinės įrangos keliami reikalavimai techninei įrangai. Tai neabejotinai sudarytų galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pateikti konkurencingus pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai racionaliau naudoti pirkimui skirtas lėšas. Įstatyme įtvirtintą viešojo pirkimo tikslą įmanoma pasiekti tik gavus kuo daugiau konkurencingų pasiūlymų. Tuo tarpu neskaidant pirkimo objekto į atskiras dalis, kai reikalaujama skirtingo pobūdžio paslaugų, eliminuojami tiekėjai, kurie galėtų pateikti konkurencingą pasiūlymą teikti dalį perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų. siekis gauti kuo daugiau konkurencingų pasiūlymų taip užtikrinant viešųjų pirkimų tikslo pasiekimą, negali būti pateisinamas perkančiosios organizacijos argumentais, kad būtų sudėtingiau turėti sutartis su atskirais tiekėjais, kad tai būtų nenaudinga organizacine prasme. Pažymėjo, kad tiek skelbime, tiek techninėje specifikacijoje pateikiama informacija apie perkamą objektą bei pirkimo sąlygas turi būti tiksli ir vienoda, neturi klaidinti tiekėjų. Atmestinu laikė pareiškėjos argumentą, kad perkančioji organizacija, nustatydama sutarties trukmę, įvertino nenumatytų aplinkybių atsiradimo riziką. Pabrėžė, kad perkančioji organizacija, dar prieš rengdama pirkimo dokumentus, spręsdama dėl pirkimo sutarties trukmės, privalėjo įvertinti, pirkimo sutarties trukmę galinčias įtakoti aplinkybes bei rizikas, o tai padariusi, nustatyti protingą terminą pirkimo sutarčiai įvykdyti, kuris būtų vienodas tiek pateikiant informaciją skelbime apie pirkimą, tiek ir pirkimo dokumentuose. Ginčo atveju, neaišku, per kokį terminą tiekėjas privalės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nes skelbime apie pirkimą ir pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 2.8 p. nurodoma skirtinga sutarties trukmė. Laiko, kad netikslios ir skirtingos informacijos pirkimo dokumentuose nurodymas ne tik pažeidžia įstatymo 24 str. 7 d. reikalavimus, bet ir neužtikrina skaidrumo principo laikymosi. Toks reikalavimas neproporcingas Civilinio kodekso 6.969 str. nustatytai jungtinės veiklos sutarties sampratai, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar daugiau asmenų, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, nes bet kuris jungtinės veiklos partneris, neatitinkantis šio kvalifikacinio reikalavimo, negali prisidėti prie sutarties sąlygų įgyvendinimo tik finansiniais resursais, profesiniais atestatais ar kvalifikuotais specialistais. Tarnyba ginčijamame vertinime laikėsi pozicijos, kad toks perkančiosios organizacijos reikalavimas pažeidžia įstatymo 32 str. 3 d. nuostatą, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, bei neužtikrina įstatymo 3 str. 1 d. nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų laikymosi. Tarnyba, vykdydama įstatymu jai nustatytą kontrolės funkciją, vertinimo išvadose ne tik konstatavo įstatymo nuostatų pažeidimus, perkančiajai organizacijai rengiant pirkimo dokumentus ir/ar vykdant pirkimo procedūras, bet ir pateikė pastabas dėl pirkimo dokumentų ir/ar vykdomų pirkimo procedūrų trūkumų. Skirtingai nuo Tarnybos vertinimo 2, 4, 6 ir 7 p. nurodytų pažeidimu, kas sąlygojo, kad perkančiosios organizacijos sudarytas sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl turėtų būti nutrauktas, minėto vertinimo 5 p. pateikė tik pastabą dėl pirkimo dokumentų netikslumų. Pateikta pastaba dėl pirkimo dokumentų netikslumų neturėjo įtakos Tarnybos pozicijai, kad perkančiosios organizacijos sudarytas sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl negali būti šio ginčo dalyku. Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ nustatyti reikalavimai tiek perkamai techninei įrangai, tiek perkamai programinei įrangai. Reikalavimai įsigyjamai techninei įrangai neturėtų riboti programinės įrangos pasirinkimo, nebent programinės įrangos dalis viešajame pirkime sudaro nežymią kainos dalį. Perkama programinė įranga yra ženkli pirkimo dalis, todėl tikslus techninės įrangos specifikavimas įtakoja siūlomų skirtingų informacinių sistemų skaičių bei eliminuoja lygiaverčius, tačiau kitos techninės įrangos reikalaujančius informacinių sistemų sprendimus. Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ detalizuotas ne tik pirkimo objektas, bet ir jo realizavimo priemonės, nurodytos techninės charakteristikos, diktuoja technologijų detales, o ne funkcinius reikalavimus. Tokios sąlygos, kuriomis nustatomas ne tik pirkimo objektas, bet ir jo realizavimo būdas, dirbtinai riboja tiekėjų, galinčių pasiūlyti lygiavertėmis technologijomis pagrįstus sprendimus, galimybę dalyvauti pirkime. Tai pažeidžia įstatymo 25 str. 2 d. nuostatą, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, bei neužtikrina įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintų pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymosi bei minėto straipsnio 2 d. nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo. Techninės specifikacijos dalyje minimi reikalavimai, kad įrangos gamintojas turi turėti sertifikuotą gamintojo aptarnavimo centrą Lietuvoje; gamintojo garantuojamas nemokamas detalių tiekimas ir nemokami remonto darbai; reakcijos laikas ne vėliau kaip sekančią darbo dieną, dirbtinai riboja konkurenciją ir diskriminuoja tiekėjus, nes apriboja tiekėjų, neturinčių sertifikuoto gamintojo aptarnavimo centro Lietuvos Respublikoje, bet galinčių užtikrinti kokybišką ir savalaikį pirkimo sutarties vykdymą, galimybes dalyvauti pirkime. Tai pažeidžia įstatymo 25 str. 2 d., 32 str. 2 ir 3 d. nuostatas ir neužtikrina įstatymo 3 str. 1 d. nustatyto nediskriminavimo principo laikymosi. Akcentavo, kad perkančioji organizacija nustatė techninio aptarnavimo reagavimo terminus, per kuriuos tiekėjas privalės užtikrinti savalaikį siūlomos įrangos techninį aptarnavimą. Įstatymo 32 str. 3 d. imperatyviai nustatyta, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio ryšiai su jais, todėl perkančioji organizacija negalėjo reikalauti tokio centro turėjimo konkrečiame regione. Be kita ko, teigė, kad pareiškėja Tarnybos vertinimą įvardija kaip sprendimą ir nurodo, kad jis neatitinka VAĮ ir kitiems teisės aktams. Tvirtino, kad pareiškėjos teigimas, kad Tarnybos vertinimas yra sprendimas VAĮ 8 str. prasme atmestinas, nes minėtas vertinimas, Tarnybos nuomone, nėra administracinis sprendimas. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis VAĮ 2 str. 11 d., ginčijamu vertinimu Tarnyba konstatavo, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymo reikalavimus, tačiau joks valdingo pobūdžio sprendimas priimtas nebuvo. Kadangi nebuvo priimtas sprendimas, nustatantis konkrečius įpareigojimus ar pareigas perkančiajai organizacijai, nebuvo nurodyta ir vertinimo apskundimo tvarka. Tarnyba negalėjo perkančiajai organizacijai duoti valdingo pobūdžio įpareigojimų, nes, sudarius pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su prašymu nesutiko ir prašė j atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su pareiškėjos prašymu sutiko, palaikė pareiškėjos prašyme ir teismo posėdyje jos atstovo išdėstytą poziciją bei prašė pareiškėjos prašymą tenkinti visiškai. Nurodė, kad konkursas įvykdytas buvo skaidriai, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Byloje ginčas kilo dėl 2010-05-07 Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – atsakovė, Tarnyba) rašto Nr. 4S-1702 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo“ (toliau – raštas, Sprendimas), kuriame Tarnyba konstatavo, kad 2010-01-14 sudaryta pirkimo sutartis pažeidžia įstatymo reikalavimus. Todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. nuostatomis, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, bei teigė, kad perkančioji organizacija turėtų nutraukti sutartį ir organizuoti naują viešąjį pirkimą, nedelsiant Tarnybą raštu informuoti apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dėl sutarties nutraukimo, nes perkančiajai organizacijai jos nenutraukus, bus sprendžiamas klausimas dėl viešojo intereso gynimo, kaip tai numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 3 d. 9 p. (I t., b. l. 12-14).

Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvada, kad vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

ABTĮ 15 str. įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.

Pareiškėja nesutinka su minėtu atsakovės raštu ir, remdamasi VAĮ, laiko jį individualiu administraciniu aktu, bei prašo jį panaikinti.

Ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą (ABTĮ 57 str.) bei remdamasi aptartų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas raštas (Sprendimas) plačiąja prasme yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet atlikus šį veiksmą pareiškėjos teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Kolegijos nuomone, dėl tokio veiksmo negali būti iškelta administracinė byla. Teisminis nagrinėjimas nekeliant konkretaus materialinio pobūdžio reikalavimo yra teisiškai beprasmis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Jei aiškinama suinteresuotam subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-7-121/2004, Nr. AS-6-322/2006, Nr. A-556-1007/2007, Nr. A-556-151/2008, Nr. A-556-308/2009).

Pagal ABTĮ 2 str. 14 d., individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Teisėjų kolegija pastebi, kad individualūs teisės taikymo aktai išreiškia ne tik valstybės valią, bet ir atskirų piliečių valią, jie skirti reguliuoti konkrečius gyvenimo atvejus, skirti konkrečiam asmeniui, nustatančiam konkrečiam asmeniui santykius su konkrečia institucija. Individualus teisės aktas išreiškia kompetentingos institucijos valią administracinių teisinių santykių srityje, išreiškia valią kito asmens atžvilgiu.

Skundžiamo rašto (Sprendimo) turinio analizė teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad jame pareiškėjos atžvilgiu nėra viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, todėl toks dokumentas negali būti ginčijamas teisme. Raštas (Sprendimas) nėra administracinis aktas, kuriame aiškiai ir imperatyviai būtų suformuluotos pareiškėjai privalomos elgesio taisyklės, jos teisės ir pareigos.

Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad raštas (Sprendimas) negali būti laikomos nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu ABTĮ 2 str. 15 d. ir VAĮ 3 str. 11 d. prasme, nes juo nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjos teisių ar pareigų. Kolegija pažymi, kad panaikintas gali būti tik administracinis aktas. Ginčo atveju pareiškėja skundžia raštą, kuriame Tarnyba išdėstė savo vertinimą ir poziciją, tačiau jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai pareiškėjai nėra nustatyti. Raštas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. ABTĮ 15 str. 1 d. pateiktas konkretus sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į jį nepatenka pareiškėjos reikalavimas dėl rašto (Sprendimo) panaikinimo. Administraciniai teismai nėra įstatymų leidėjo įgalinti tirti ginčų dėl viešojo administravimo subjektų aiškinamojo pobūdžio raštų. Kaip minėta, teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikyti teisės aktai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti raštą (Sprendimą), kuris pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Atsakovės Sprendimo turinio teisėtumas ankščiau išdėstytų teisės aktų pagrindu nevertintinas.

Pareiškėjai išaiškintina LR ABTĮ 102 str. 3 d. nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 101 str. 1 p., 102 str. 2 d. ir 149 str.,

nutarė:

administracinę bylą pagal pareiškėjos Akmenės rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Affecto Lietuva“ dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka, paduodant atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėRaimondas BlauzdžiusMefodija Povilaitienė