Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. A. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimus, prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo 2014-01-01 iki pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad jai sunku vienai išlaikyti dukras, nes yra socialiai remtina ir gauna 540,31 Lt socialinę pašalpą, iš kurios išlaiko dukras. Nurodė, jog su dukromis gyvena nuomojamame bute, išlaikyti dukras jai padeda jos mama. Teigė, jog išlaidų paskaičiavime nenurodė mokesčių už butą taip pat pateikta pažyma apie mokestį už K. A. lankomą darželį.

A. V. Andrėkui procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą įteikti asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-08-19 gimė K. A. ir 2012-10-29 gimė T. A., kurių tėvai gimimo liudijime įrašyti ieškovė ir atsakovas (4-5 b. l.), ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 540,31 Lt socialinė pašalpa (7 b. l.), atsakovas prie dukrų išlaikymo materialiai neprisideda. Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. K. A. lanko Mažeikių lopšelį darželį „Linelis‘, už kurio lankymą paskaičiuotas mokestis per mėnesį vidutiniškai yra 144 Lt. Atsakovas nuo 2007-07-16 dirba UAB „H. S.“, jam per mėnesį vidutiniškai priskaičiuota 3021 Lt darbo užmokesčio (20 b. l.), atsakovo vardu nekilnojamojo turto neįregistruota (22 b. l.).

Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Lietuvos A. T. praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos A. T. 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs jog, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos A. T. 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Ieškovė nurodė, jog vaikams išleidžia apie 1740 Lt per mėnesį, neįskaičiuodama mokesčių už buto komunalines paslaugas bei darželį. Iš pateiktų dokumentų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad didžiąją išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui, higienos priemonėms, ikimokykliniam ugdymui.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės gaunamos pajamos nepakankamos išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus, užtikrinti jų kasdieninių poreikių tenkinimą. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nėra neprotingai didelis, pagrįstas, kad galima būtų patenkinti vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Duomenų apie savo materialinę padėtį atsakovas teismui nepateikė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos apie atsakovo darbo užmokestį matyti, kad atsakovas gauna pakankamas pajamas, kad galėtų skirti ieškovės prašomą išlaikymą jų nepilnametėms dukroms. Atsakovas ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio sumos neginčijo, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo galimybę mokėti po 500 Lt nepilnamečių vaikų išlaikymui. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametėms K. A. ir T. A. po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Teismas taip pat tenkina ieškovės prašymą uzufrukto teise paskirti dukrų K. A. ir T. A. išlaikymui priteistų lėšų, tvarkytoja.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovei, vadovaujantis 2014-01-17 Šiaulių VGTPT sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. SP-126-(7.0118), teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo vaikams priteisimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (10 b. l.).

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro : 360,00 Lt žyminio mokesčio už vaikų išlaikymui priteistas išmokas (500,00 Lt x 2 x 12 mėn. x 3 proc.) ir 400,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (24 b. l.), kurios priteistinos iš atsakovo V. A. į valstybės biudžetą.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 269, 270, 282, 392, straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) jo dukrų K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-01 iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. G. vaikų K. A. ir T. A. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei: 360,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų 00 ct) žyminio mokesčio, kuris mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei: 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.