Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio, V. V., nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje 2016 m. kovo 14 d. nutarimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., a/k (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo buvo nuteitas 4 metų laisvės atėmimo bausme, už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., padarymą.

Bausmės pradžia -2015-07-09, bausmės pabaiga -2017-11-21.

2016 m. kovo 14d. nutarimu Nr. 93-167 Komisija nutarė taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi išvadai, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo.

M. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį ir prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą. Nurodė, kad teismas nepaisydamas lygtinio paleidimo tikslų nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų, kad, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais, nes priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Teismas skundžiamoje nutartyje neatsakė į skundo argumentus, kodėl turėtų būti netaikytas lygtinis paleidimas, juolab, kad komisija nutarimu nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o tik apsiribojo formaliu teiginiu, kad elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama. Teismas neatsižvelgė į dabartinį nuteistojo elgesį, pasiryžimą gyventi visavertį gyvenimą. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra padarytos daugiau negu prieš septynerius metus. Realaus laisvės atėmimo vykdymas po tokio itin ilgo laiko praranda bet kokią prasmę, arba tampa tiesiog kerštu. Per šį laiką nepadarė naujų nusikalstamų veikų, taigi įrodė, kad praradęs bet kokį pavojingumą, neturi polinkio nusikalsti, jo asmenybei nėra būdingos antivisuomeninės nuostatos. Bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų nėra pažeidęs, už aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje vieną kartą yra skatintas. Pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas naudojant OASys metodiką – 31 balas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad yra atlikęs nemažą dalį bausmės. Turi du nepilnamečius vaikus, kuriems turi būti užtikrinta teisė bendrauti su abiem tėvais ir išlaikyti vaikus.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. skundas atmetamas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisija, išnagrinėjo ne visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis M. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą M. S. įvykdė, t.y. 2015-09-28 jam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas (programa), kuriame buvo numatyta: laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų; ieškoti galimybių įsidarbinti arba mokytis pataisos namuose; užsitikrinti gyvenamąją vietą; palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (b.l. 10). Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-03-07 išvadoje Nr. 62-997 nurodyta, jog nuteistasis vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (b.l.10). Nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Bausmės atlikimo metu buvo skatintas 1 kartą. Aktyviai dalyvavo įvairiose nuteistųjų visuomeniniuose ir pozityvaus užimtumo renginiuose, ką patvirtina byloje pateiktos padėkos bei diplomai (b.l. 30-33). Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. S. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 31 balas (2015-09-28 buvo 48 balai). Nors rizikos vertinimo rezultatas ir ženkliai sumažėjo, tačiau tai nėra vieninteliu kriterijumi, vertinant ar yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo M. S. kriminogeniniais veiksniais išlieka ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis bei mąstymas ir elgesys (apgalvodavo kai kurias veiksmų pasekmes, tačiau ne visas) (b.l. 9).

Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: pozityvų elgesį, dalyvavimą įvairiose programose. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenys parodo, kad M. S. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau, nors baustas bausmės atlikimo metu nebuvo, tačiau skatintas tik vieną kartą, kaip matyti iš socialinės tyrimo išvados, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes bet ne visas, todėl nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – šiuo metu nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas nesuformuoja teismo manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo M. S. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.