- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-17
- Bylos Nr.
- I3-1357-331/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03773-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – ir Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba) 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 9.4-7-2013 atsisakė grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) pripažinti neteisėtu Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2021 m. spalio 20 d. sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2021 m. spalio 14 d. prašymą; 2) įpareigoti Vilniaus priešgaisrinę gelbėjimo valdybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 14 d. prašymą ir nevilkinant spręsti klausimą dėl priėmimo į Vilniaus priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, vadovaujantis 2021 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu; 3) priteisti iš atsakovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ir galimas kitas teismo išlaidas.
2.1. Paaiškino, kad 2020 m. sausio 16 d. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko įsakymu buvo atleistas iš Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos dėl pareigūno vardo pažeminimo už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje. Policija pareiškėją nubaudė dėl ne tarnybos metu padaryto administracinio nusižengimo, o Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba paskyrė tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje už pareigūno vardo pažeminimą. Po nusižengimo praėjo dveji metai. 2021 m. liepos 23 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus priešgaisrinę gelbėjimo valdybą su prašymu grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą Vilniaus priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, kurioje dirbo statutinio pareigūno pareigose 22 metus.
2.2. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutarime Nr. KT58-A-N4/2021 nustatė, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nepaisoma iš konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kylančio reikalavimo nenustatyti didesnių konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimų, negu būtina valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumui užtikrinti. Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba praėjus šešiems mėnesiams po Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimo išaiškinimo paskelbimo vis dar vadovaujasi Statuto norma, pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2.3. Mano, kad tuo pažeidžiamos pareiškėjo konstitucinės teisės, jam sukliudyta naudotis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Atsisakymas tenkinti prašymą „kol nebus priimtas Vidaus tarnybos statuto pakeitimas“, galimai susijęs su siekimu eliminuoti jo galimybę būti priimtam į Vilniaus priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, sukūrus papildomas sąlygas Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatyme, todėl VPGV atsakymą vertina, kaip siekį vilkinti priėmimo į tarnybą klausimo sprendimą iš esmės. Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas vis dar rengiamas, todėl pareiškėjo konstitucinių teisių pažeidimas tęsis dar neapibrėžtą laiką.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Statuto 8 straipsnyje nustatyti pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims taikomi reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos. Statuto 9 straipsnyje pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis anksčiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas, <...> ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, <...>. Šiuo atveju, pareiškėjas iš vidaus tarnybos būtent ir buvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, dėl ko jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Statuto prasme.
3.1. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutarime Nr. KT58-A-N4/2021 pripažino, kad Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata „pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu buvo išspręstas klausimas būtent dėl neterminuoto draudimo būti statutiniu valstybės tarnautoju asmeniui, teistam dėl tyčinio nusikaltimo padarymo (Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas), šiame nutarime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo atveju, kilus ginčui dėl Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos taikymo ir atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarime buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ginčo atveju šis Konstitucinio Teismo nutarimas nėra aktualus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 9.4-7-2013, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2021 m. spalio 14 d. prašymą dėl priėmimo į ugniagesio – gelbėtojo pareigybę ar kitą laisvą pareigybę, teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
5. Nustatyta, kad pareiškėjas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. TE-7-26 „Dėl A. K. (A. K.) atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2020 m. sausio 16 d. atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą).
5.1. Pareiškėjas Vilniaus priešgaisrinei gelbėjimo valdybai 2021 m. liepos 22 d. pateikė prašymą dėl grąžinimo į tarnybą Vilniaus priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, kurį grindė Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. KT58-A-N4/2021.
5.2. Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. 9.4-7-1506 „Dėl grąžinimo“, informavo pareiškėją, kad jis nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, todėl jo grąžinimas į vidaus tarnybą nėra galimas.
5.3. Pareiškėjas 2021 m. spalio 14 d. Vilniaus priešgaisrinei gelbėjimo valdybai pateikė prašymą spręsti klausimą dėl jo priėmimo į Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesio gelbėtojo ar kitą laisvą pareigybę. Prašymą grindė Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. KT58-A-N4/2021 ir jame pateiktais išaiškinimais.
5.4. Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 9.4-7-2013 „Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai informavo pareiškėją, kad jis iš vidaus tarnybos atleistas pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą – savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą, todėl jis nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, dėl ko grąžinimas į vidaus tarnybą nėra galimas. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarime buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir pagal šiuo metu galiojančias Statuto nuostatas, pareiškėjo grąžinimas į vidaus tarnybą negalimas.
6. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčo sprendimu, argumentuoja, kad atsakovas po Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. KT58-A-N4/2021 paskelbimo vis dar vadovaujasi Statuto norma, pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Mano, kad tuo yra pažeidžiamos pareiškėjo konstitucinės teisės, jam kliudoma naudotis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise laisvai pasirinkti darbą bei verslą.
7. Atsakovas su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka, teigia, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarime buvo sprendžiamas klausimas dėl Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ginčo atveju šis Konstitucinio Teismo nutarimas nėra aktualus.
8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir tarnybos organizavimo taisyklės, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1V-645 (toliau – ir Taisyklės).
8.1. Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 23 d.) 80 straipsnis, reglamentuojantis grąžinimą į vidaus tarnybą, nustato, kad buvęs pareigūnas, atitinkantis šio statuto 8 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir neturintis šio statuto 16 straipsnyje nustatytų apribojimų, jo prašymu gali būti grąžinamas į vidaus tarnybą ir skiriamas į pareigūno pareigas šio statuto 28 straipsnyje nurodytu atrankos būdu. Šio statuto 29 straipsnio 7 dalyje nurodyti buvę pareigūnai į pareigūno pareigas skiriami be atrankos. Grąžinimo į vidaus tarnybą tvarką nustato ministras.
8.2. Buvusių pareigūnų grąžinimo į vidaus tarnybą tvarka detalizuota Taisyklėse, nustatančiose, kad buvę pareigūnai, atleisti iš vidaus tarnybos statutinėje įstaigoje (toliau – buvę pareigūnai), pageidaujantys grįžti į vidaus tarnybą, turi atitikti Vidaus tarnybos statuto 8 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir neturėti Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnyje nustatytų apribojimų (174 punktas); buvęs pareigūnas, pageidaujantis grįžti į vidaus tarnybą, su prašymu grąžinti jį į vidaus tarnybą (toliau – prašymas grąžinti) kreipiasi į atitinkamos statutinės įstaigos, kurioje norėtų tarnauti, vadovą. <...> (175 punktas); statutinės įstaigos vadovas, kuris, atsižvelgęs į statutinės įstaigos pareigūnų poreikį, nesutinka grąžinti buvusio pareigūno į vidaus tarnybą šioje statutinėje įstaigoje, apie tai motyvuotu raštu per 10 darbo dienų nuo prašymo grąžinti gavimo dienos praneša buvusiam pareigūnui (176 punktas).
8.3. Remiantis Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos.
8.4. Statuto 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys ir pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis anksčiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas, dirbo teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos ir profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančius teisės pažeidimus arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą.
8.5. Pagal Statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris neatitinka šiame statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
9. Aukščiau nurodytų ginčui aktualių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad asmens nepriekaištinga reputacija yra būtinoji sąlyga buvusių pareigūnų grąžinimui į vidaus tarnybą.
10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą. Vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją, teismas pažymi, kad pareiškėjo reputacija, kaip ji suprantama Statute, negali būti pripažįstama nepriekaištinga, nes pareiškėjas, atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, atitinka Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygą dėl asmens nelaikymo nepriekaištingos reputacijos.
11. Pareiškėjas tiek prašyme atsakovui, tiek skunde teismui remiasi Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. KT58-A-N4/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija; TAR, 2018-07-16, Nr. 12049) 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata „pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šioje konstitucinės justicijos byloje buvo tiriama Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurią asmuo, pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimo ir negali būti vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, atitiktis Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principams.
12. Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutarime Nr. KT58-A-N4/2021 nepasisakė dėl šiam ginčui aktualaus Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto konstitucingumo, todėl pareiškėjo argumentas, kad atsakovas vadovaujasi Statuto norma, pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra nepagrįstas. Būtent atitikimas minėtai sąlygai yra kliūtis pareiškėjui grįžti į vidaus tarnybą.
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovo 2021 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 9.4-7-2013, kuriuo atsisakyta pareiškėją grąžinti į vidaus tarnybą, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodomais argumentais, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
14. Netenkinus pareiškėjo pirmojo skundo reikalavimo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas įpareigoti Vilniaus priešgaisrinę gelbėjimo valdybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 14 d. prašymą ir nevilkinant spręsti klausimą dėl priėmimo į Vilniaus priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, vadovaujantis 2021 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu.
15. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
16. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.