Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. M. ir jos atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui, institucijos, surašiusios administracinių nusižengimų protokolą - Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms Živilei Babrauskaitei, Gretai Genelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. M. pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką, t.y. ji, eidama UAB „Top Sport“ (toliau- bendrovė) lažybų tarpininkės - kasininkės pareigas pagal 2015 m. sausio 27 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 1407 ir veikdama pagal 2013 m. kovo 1 d. bendrovės direktoriaus D. G. patvirtintus bendrovės lažybų tarpininko- kasininko pareiginius nuostatus (toliau- pareiginiai nuostatai), privalėdama sekti ir žinoti naujai priimamus Lietuvos Respublikos įstatymus bei galiojančių įstatymų pataisas ir papildymus, reglamentuojančius pareigybių vykdymo tvarką ir terminus (pareiginių nuostatų 34 punktas), iš klientų reikalauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (pareiginių nuostatų 23 punktas), vykdyti kitus, susijusius su tiesioginėmis pareigomis, tiesioginio vadovo nurodymus (pareiginių nuostatų 25 punktas), tame tarpe vadovautis Lošėjų, ketinančių pateikti į lažybų punktą ir /ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 17/05/02 4 punktu, kuriame nurodoma, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis Registruose (Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių registre), o taip pat Lošėjų, ketinančių patekti į lošimo automatų saloną ir /ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 17/05/02 4 punktu, kuriame nurodoma, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių patekti į lošimų automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis Registruose (Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių registre), 2017 m. liepos 14 d. įleido A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) į bendrovės B kategorijos lošimų automatų saloną ir lažybų punktą, esančius Rygos g. 8-102, Vilniuje, nors A. B. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2017 m. gegužės 12 d. buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Šiais savo veiksmais B. M. pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama B. M. teismo posėdyje nurodė, kad kaltinimas jai aiškus, kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažįsta. Paaiškino, kad protokole nurodytame lošimų salone yra jos nuolatinė darbo vieta, o jos kolegė I. R. – T. minėtame salone pavadavo kitą darbuotoją. Pripažino, kad pagal darbo tvarką, reikia kiekvieną kartą tikrinti ateinantį lošti asmenį, tačiau būdavo taip, kad jei neseniai tą asmenį tikrinai, kitą kartą jam atėjus, jo netikrini. Ji buvo tikrinusi A. B. dokumentus, matė, kad jam buvo nėra uždrausta lošti, tačiau negali nurodyti, kada konkrečiai jį tikrino. Nurodė, kad yra duomenų bazė, į kurią įrašius asmens kodą, matosi ar asmuo gali lošti. Galėjo būti, kad asmens duomenų netikrino, jei neseniai asmuo buvo tikrintas. Lošimo namuose 70-80 procentų yra tie patys klientai, A. B. tikrai yra mačiusi 2-3 kartus, pažinojo jį iš veido, pavardės neįsiminė. Asmenys, ateinantys į žaidimų automatų saloną, privalo prieiti ir pateikti asmens dokumentus, tačiau šiuo konkrečiu atveju neprisimena, ar prašė pateikti A. B. dokumentus. Be to būna atvejų, kai lošėjas pateikia ne savo asmens dokumentus. Protokole nurodytą dieną, jos kolegė Inga atėjo į darbą 16 val., kartu dirbo tris valandas, ir kadangi ji kažkada buvo tikrinusi A. B., pasakė Ingai, kad jo tikrinti nereikia, o nuo 19 val. Inga dirbo viena ir pati sprendė ką tikrinti. Šiaip visada tikrina lošėjų dokumentus, tačiau kaip buvo šiuo atveju, nežino, nežinojo, kad jis buvo pateikęs prašymą neleisti lošti. Prašė bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. R.- T. parodė, kad jos atžvilgiu taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad į lošimų saloną buvo įleistas A. B., byla jos atžvilgiu dar nėra išnagrinėta. Parodė, kad kolegę B. M. pažįsta nuo 2011 metų. Protokole nurodytomis aplinkybėmis, ji minėtame salone su B. dirbo pirmą ar antrą dieną, A. B. iki tol nepažinojo, matė pirmą kartą. Jo asmens duomenų netikrino, nes B. pasakė, kad tai nuolatinis lankytojas, jam leidžiama lošti. Po 19 val., ji liko dirbti viena ir tikrino viena klientus. Taip pat nurodė, kad jos su B. pareigos vienodos, tik ji seniau dirba.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2017 m. liepos 14 d. buvo lošimų salone adresu Rygos g. 8, Vilniuje. Užėjus niekas nepatikrino jo asmens dokumento. Įėjęs į lošimo saloną, pasuki į kairę, kur yra lošimų automatai, išsikeitė pinigus. Visa tai matė B. M. ir I. T.. Jos nepriėjo ir nepaprašė jo asmens dokumento. Kai pralošė 150 eurų, priėjo prie B. M. ir I. T. ir paklausė, kodėl jos nepatikrino jo asmens dokumentų, į ką jos atsakė, kad neprivalo tikrinti ir pasiūlė paskaityti, kas parašyta ant sienos. Ten buvo parašyta, kad atėjus į saloną, reikia pateikti asmens dokumentą. Jis asmens dokumento niekam nepateikė, nes niekas neprašė, toliau keitė pinigus, žaidė. Du kartus ėjau į bankomatą nusiimti pinigų, po ko grįždavo į lošimų saloną, po to ėjo į lažybų punktą, pasirinko statymus, bet jo vis tiek neprašė asmens dokumento. Statymą priėmė I. R., B. M. sėdėjo šalia. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad prieš tai šiame salone lankėsi kelis kartus. Žinojo, kad jame netikrina asmens dokumentų. Lankymąsi lošimo salonuose apribojo 2018 m. gegužės 12 d. Šiame salone, iki gegužės 12 d. lankėsi kelis kartus, vieną kartą buvau su draugu (2017 m. liepos 8 d.), tačiau 2017 m. liepos14 d. lankėsi vienas. Po gegužės 12 d. minėtame lošimų salone lankėsi dar 2-3 kartus. Taip pat nurodė, kad anksčiau lankėsi ir kituose lošimų salonuose, ir po t, kai apribojo savo galimybę lošti, tačiau ir kituose salonuose jo asmens dokumentų taip pat niekas netikrino. Taip pat nurodė, kad po apsilankymo lošimų salone kreipėsi į policiją pasiaiškinti ar nebuvo vagystės, nes paskaičiavo pinigus, ir jam pasirodė, kad trūksta, todėl norėjo išsiaiškinti ar juos pametė, ar kas juos pavogė, o tai turėjo matytis vaizdo įraše iš lošimų salono. Eidamas į lošimų saloną, žinojo, kad negali lošti, bet žinodamas, kad salone netikrina asmens dokumentų ir neprašo išeiti, ėjo lošti. Lošimo salonas tuo gal piktnaudžiavo, norėdamas iš jo išvilioti pinigus. B. M. puikiai jį pažinojo, nes ten ne kartą lankėsi anksčiau. Jo nuomone, kita darbuotoja I. T. taip pat apie jį žinojo, nes, mano, kad jos jį aptarinėjo.

Institucijos atstovė G.Genelienė teismo posėdyje nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad A. B., 2017 m. gegužės 12 d. pateikęs prašymą Lošimų priežiūros tarnybai neleisti žaisti, 2017 m. liepos 14 d. buvo įleistas į lošimo automatų saloną. Byloje pateiktas minėtos dienos vaizdo įrašas, ir tiek A. B., tiek salone dirbusios B. M. ir I. R.- T. jį atpažino, pripažino, kad minėtą dieną jis nebuvo tikrintas. Institucijos nuomone, byloje surinkta pakakamai įrodymų, patvirtinančių B. M. kaltei nustatyti ir prašo skirti nuobaudą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalies ribose.

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas adv.Mekionis prašė bylą B. M. atžvilgiu nutraukti, o jei teismas nuspręs, kad pažeidimas padarytas, prašė atsižvelgti į B. M. finansinę padėtį, bei tai, kad sankcijoje numatytas baudos minimumas yra didelis.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė – t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Dėl to sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnyje numatytą nusižengimą, reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė arba kurių lošimo reglamento nuostatų nesilaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-2014). Šio pažeidimo objektas yra azartinių lošimų organizavimo tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti kažkokius veiksmus arba atvirkščiai – nuo jų susilaikyti priešingi veiksmai yra vertinami kaip tvarkos, kartu ir administracinis pažeidimas. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas bet kuria kaltės forma, t. y. tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-400/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-2014).

B. M. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatas (įsigaliojusio nuo 2017 m. gegužės 1 d.), kurios numato, kad „Asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad B. M. kaltė įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga. Nors atsakomybėn traukiama B. M. kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino, duodama paaiškinimus pripažino faktą, jog protokole nurodytomis aplinkybėmis netikrino atėjusio lošti į lošimo namus A. B. asmens dokumentų, nes buvo jį tikrinusi anksčiau, ir žinojo, kad jam leidžiama lošti. Taip pat ji pripažino ir faktą, jog kitai salono darbuotojai I. R. – T. nurodė, kad šio asmens nereikia tikrinti, nes jis tikrintas anksčiau. Apklaustas liudytojas A. B. nurodė, kad 2017 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą neleisti lošti, tačiau nepaisant šio prašymo, jis ne kartą lankėsi lošimų salone Rygos g. 8, kur patekdavo be jokių apribojimų, niekas netikrino jo dokumentų, nesidomėjo, ar jis gali lošti. Net pasiteiravus lošimo salono darbuotojų kodėl jos netikrina jo dokumentų, jam buvo atsakyta, kad jos neprivalo tikrinti jo dokumentų. Taip pat jis nurodė, kad kreipėsi į policiją su pareiškimu prašydamas nustatyti, ar nebuvo lošimo namuose apvogtas. Tai, kad 2017 m. liepos 14 d. A. B. buvo įleistas į lošimo namus ir minėtą dieną nebuvo patikrinta A. B. asmenybė, t.y. ar minėtas asmuo nėra apribojęs savo galimybės lošti, patvirtino ir byloje apklausta liudytoja I. R. – T., kuri parodė, kad minėta dieną ji dirbo salone ir B. M. jai pasakė, kad minėto asmens tikrinti nereikia, nes jis tikrintas anksčiau. Iš Lošimų priežiūros tarnybos Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų išrašo matyti, jog A. B. šiame registre įregistruotas nuo 2017 m. gegužės 12 d. 14.34 val., terminas, per kurį neleidžiama lošti nurodytas iki 2116 m. gegužės 12 d. (t.1, b.l. 37). Iš fizinio asmens tikrinimo ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 14 d. 00.00 val. iki 2017 m. liepos 14 d. 24.00 val. A. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nebuvo tikrinamas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre (t.1, b.l. 82-84). Iš fizinio asmens tikrinimo ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 12 d. 00.00 val. iki 2017 m. liepos 14 d. 24.00 val. A. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nebuvo tikrinamas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre (t.2, b.l. 20, 21). Faktą, kad A. B., būdamas įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, buvo įleistas į lošimo namus patvirtina ir byloje pateiktas vaizdo įrašas (b.l. 193), šios aplinkybės iš esmės byloje nėra ginčijamos. Nors atsakomybėn traukiamos B. M. atstovas prašė bylą jos atžvilgiu nutraukti, nurodydamas, kad Azartinių lošimų įstatymas nenumato, kad privaloma tikrinti einančių į lošimų saloną visų lankytojų tapatybes, kad pareiga tikrinti asmens tapatybę kyla esant abejonių dėl lankytojo amžiaus (Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), ar kai išlošiama 1000 eurų (Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostata), tačiau tokie argumentai atmestini, nes vien tik jau bendrovės patvirtintų lažybų tarpininko kasininko pareiginiuose nuostatose įtvirtinta pareiga iš klientų reikalauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (25 punktas), nepatarnauti nepilnamečių asmenų ir asmenų, nepateikiančių asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (27 punktas), bei vykdyti kitus, susijusius su tiesioginėmis pareigomis, tiesioginio vadovo nurodymus (23 punktas). Tai tik patvirtina, kad B. M., nereikalaudama iš A. B. asmens dokumento, bei nevykdydama kitų, susijusių su tiesioginėmis jos pareigomis, tiesioginio vadovo nurodymų (bendrovėje patvirtintų aprašų) netinkamai vykdė savo, kaip lažybų tarpininkės - kasininkės, pareigas, dėl ko A. B. buvo įleistas į lošimų saloną, nepaisant to, kad dėl pateikto prašymo jis buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Minėta Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalis taip pat nenumato jokių išimčių ar lošimų organizatoriaus nuožiūros užtikrinant joje įtvirtintos pareigos neįleisti į lošimo organizavimo vietą ar leisti lošti asmenims, kurie yra apriboję savo teisę lošti.

Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai patvirtinta, jog B. M. pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką, nes 2017 m. liepos 14 d. neužtikrino, kad į lošimų automatų saloną nepatektų asmuo, kuris yra apribojęs savo galimybę lošti ir leido jam lošti, tuo pažeisdama ALĮ 10 straipsnio 21 dalies reikalavimus ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje, todėl jam skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, nusižengimo padarymo aplinkybes, į B. M. asmenybę: 24 metų amžiaus, dirbanti, ištekėjusi, bei tai, kad byloje nėra duomenų apie patraukimą administracinėn atsakomybėn bei teistumą. Nors atsakomybėn traukiama B. M. kaltės nepripažino, tačiau iš esmės pripažino faktines nusižengimo aplinkybes, todėl teismas tai laiko jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad teisės pažeidimas žymesnių neigiamų pasekmių nesukėlė, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ANK 134 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos net minimalios nuobaudos paskyrimas būtų per griežtas ir neteisingas, todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, B. M. skirtina mažesnė bauda nei numatyta minėto straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 134 straipsnio 3 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 3 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1000 € (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 18083557845). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.