Kauno apygardos teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje vyriausiajai specialistei S. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu randasi (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); nevedęs; pradinio išsilavinimo, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje bei mokytis arba dirbti. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę (bausmę atlikęs);

2) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės 2024 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė – 20 parų areštas, bausmę atlikęs 2024 m. balandžio 30 d.;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė – 10 parų areštas,

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 178 straipsnio 5 dalyje (11 veikų), ir paskiriant jam bausmes: pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą 20 (dvidešimt) parų; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą 20 (dvidešimt) parų; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą 20 (dvidešimt) parų; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą 20 (dvidešimt) parų; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą 20 (dvidešimt) parų; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą 20 (dvidešimt) parų; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą 20 (dvidešimt) parų; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą 20 (dvidešimt) parų; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą 20 (dvidešimt) parų; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą 20 (dvidešimt) parų; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą 20 (dvidešimt) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės, paskirtos, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu su visomis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir paskirta E. N. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto (a) papunkčiu, apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. N. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityta E. N. atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, paskiriant elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, E. N. įpareigojant per visą elgesio apribojimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnyje, 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvada dėl kaltinamojo E. N. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, grindžiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas E. N. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįstas.

BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Taigi aptartais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis E. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tai yra, kad jis 2024 m. vasario 26 d. prie savęs laikė nedidelį kiekį – 0,6030 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių).

Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 269 straipsnio 1-2 dalys). Medžiagos, kuriomis neteisėtai disponavo kaltinamasis įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 įsakymu patvirtintų „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ su vėlesniais pakeitimais, nuostatas, psichotropinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikomas kiekis iki 5 gramų. Nagrinėjamu atveju pas kaltinamąjį rasta 0,6030 g narkotinės medžiagos, tad kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 261 straipsnyje numatytos veikos

Teisiamojo posėdžio BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu metu perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus R. R. parodymus (2 t., b. l. 25-28), liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo nurodęs, kad 2024 m. vasario 17 d. dirbo su kolege E. I. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriuje. Tą pačią dieną gavo pranešimą apie K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri, kaip manoma, vartojo narkotines medžiagas. Atvykę į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, sužinojo, kad K. yra sąmoninga ir jai teikiama medicininė pagalba. K., bendraudama su socialine darbuotoja S. F., patvirtino, kad vartojo narkotines medžiagas savo noru, būdama vaikų globos namuose, ir nurodė, kad jas jai davė E. N.. Ligoninėje nepilnametei buvo atliktas greitasis narkotinių medžiagų testas, kurio rezultatai parodė teigiamą atsakymą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), su darbuotoja R. K. apžiūrėjo E. N. gyvenamąjį kambarį, tačiau narkotinių medžiagų nerado. Greitasis narkotikų testas, atliktas E. N. parodė teigiamą rezultatą dėl opioidinių medžiagų. E. patvirtino, kad apie 20 val. pasiūlė ir kartu rūkė kanapes su K.. Kaltinamasis nenurodė, iš kur gavo narkotines medžiagas.

Liudytojos R. K., (duomenys neskelbtini) darbuotojos, parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad 2024 m. vasario 17 d. jai atvykus į naktinę pamainą, globotiniai K. K. ir E. N. paprašė išleisti pasivaikščioti. Kai grįžo, K. skundėsi dėl blogos savijautos, buvo išbalusi, sakė, kad tirpsta kojos ir rankos. Ji nurodė, kad vartojo narkotines medžiagas – rūkė „žolę“, kurią jai davė E.. Buvo iškviesta Greitosios medicinos pagalba. Abu, E. N. ir K. K. anksčiau turėjo problemų su narkotikų vartojimu, o K. jau anksčiau buvo teikiama medicininė pagalba dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis.

Liudytojos S. F., (duomenys neskelbtini), parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad 2024 m. vasario 17 d. K. K. buvo išvykusi pas mamą. Jai grįžus, ji su E. N. paprašė išeiti pasivaikščioti. Po 15 minučių grįžusi K. atrodė apsvaigusi, skundėsi tirpimu kojose. Prisipažino, kad rūkė „žolę“, kurią jai davė E.. S. F. nurodė, kad ji nuėjo pas E., kuris patvirtino, kad jie su K. vartojo narkotines medžiagas. Po to liudytoja iškvietė greitąją pagalbą ir K. buvo nuvežta į ligoninę. Buvo atliktas narkotikų testas, kuris patvirtino, kad K. vartojo marihuaną. Jai žinoma, kad praėjus kiek laiko, E. N. vėl įkliuvo policijai su „žole“.

Nepilnametės liudytojos K. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir E. N., su kuriuo santykiai draugiški. Liudytoja patvirtino, kad kaltinime nurodytą dieną viešėjo pas mamą, ten jokių narkotinių medžiagų nevartojo. Buvo rūkiusi tik elektroninę cigaretę, tačiau ji be narkotikų, legali, po jos parūkymo savijauta buvo gera. Grįžus į globos namus E. N. pasiūlė parūkyti „dūmų“. Liudytoja nurodė, kad „dūmais“ vadina narkotikus, „žolę“. E. N. pasiūlius parūkyti „dūmų“, jis suprato, kad jai siūloma parūkyti narkotinės medžiagos. Medžiaga buvo susukta į vieną suktinę ir jie paeiliui su E. N. ją rūkė. Kol rūkė lauke, jautėsi gerai, tačiau įėjus į globos namų patalpą, pasijuto blogai: kalba buvo nerišli, pynėsi liežuvis, stipriai plakė širdis, drebėjo kojos. Apie savijautą pranešė darbuotojai ir ją išvežė į ligoninę. Liudytoja nurodė, kad iki šios suktinės parūkymo apie du mėnesius buvo nevartojusi svaiginančių medžiagų.

Liudytojos A. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad ji yra K. K. motina. K. gyvena vaikų globos namuose, tačiau atvyksta pas ją paviešėti. Būdama pas ją, dukra narkotikų nevartoja, elektroninių cigarečių negarina. Įvykio dieną iš jos namų išvyko geros savijautos. Daugiau apie įvyki nieko nežino. K. jai minėjo, kad gulėjo ligoninėje, bet dėl kokios priežasties nesakė.

Teisiamojo posėdžio BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus nepilnamečio E. P. parodymus, nustatyta, kad K. K. yra jo sesuo, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Kai K. atvažiuoja pas mamą, jis ateina su K. pabendrauti. Jam nėra žinoma ar K. vartoja narkotines medžiagas. Prie jo akių K. K. nėra turėjusi elektroninės cigaretės. Pamena, kai jam paskambinusi K. K. pasakė, kad ji buvo apsinuodijusi ir gulėjo ligoninėje, nuo ko ji buvo apsinuodijusi, jam nėra žinoma. Prieš apsinuodijant ji buvo atvykusi pas mamą į (duomenys neskelbtini) ir jis su ja buvo susitikęs, nematė, kad ji turėtų kokią nors elektroninę cigaretę, kai su K. išsiskyrė, ji buvo linksma. Jos savijauta buvo gera, sveikata nesiskundė (2 t., b. l. 58-60).

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. B. 2024 m. vasario 20 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2024 m. vasario 17 d. adresu (duomenys neskelbtini)globotinis E. N., gim. (duomenys neskelbtini), davė vartoti galimai narkotines medžiagas (galimai augalinės kilmės) kitai globotinei K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po ko jai pablogėjo sveikatos būklė ir ji buvo pristatyta į Všį "Jonavos ligoninė" priėmimo skyrių. Iš gauto gydytojo išrašo ligos istorijos matyti, kad K. K. nustatytas apsinuodijimas nepatikslintais narkotikais. Atliktas greitasis narkotikų testas K. K. parodė, kad ji galimai vartojo - TCA (antidepresantai) ir opioidus. Greitasis narkotikų testas parodė, kad E. N. galimai vartojo opioidines medžiagas (1 t., b. l. 7-10).

Policijos registruojamų įvykių registru nustatyta, kad 2024 m. vasario 17 d., 19 val. 29 min. buvo gautas pranešimas, kad ką tik į globos namus grįžo globotinė K. K. (duomenys neskelbtini) metų, buvo rūkiusi marihuanos, dabar merginai tirpsta rankos ir kojos, gerklėje tarsi guzas. Praneša socialinė darbuotoja S. F., laukia (1 t., b. l. 23-27).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuotas pranešimas bendrajam pagalbos centrui. S. F. pranešė, kad į (duomenys neskelbtini) grįžo (duomenys neskelbtini) metų mergina K. K., kuri teigia, kad rūkė ką tik žolę, pajuto, kad pakirto kojas per kelius ir rankas. Ir gerklėj stovi kaip guzas ir išbalus guli. Reikalingi medikai (1 t., b. l. 28-32).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti pareigūnų „Body“ kameromis fiksuoti vaizdo įrašai. Užfiksuota, kad pareigūnai yra VŠĮ Jonavos ligoninė Vaikų priėmimo skyriuje ir bendrauja su K. K., kuri nurodo, kad E. N. davė jai parūkyti lauke „kaseką“ (žolės) (1 t., b. l. 33-37).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS tyrėjo R. R. tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad 2024 m. vasario 17 d. 19.32 val., buvo gautas Kauno OVS nurodymas vykti į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių kur pristatyta K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri galimai vartojo narkotines medžiagas, t. y marihuaną. Nuvykus į Jonavos ligoninės vaikų priėmimo skyrių, bendrauta su atsakinga gydytoja, kuri nurodė, kad K. K. sveikatai pavojaus nėra, sąmoninga, jai lašinama lašelinė. Bendrauta su K. K., gyvenančia (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad savo noru, suprasdama, kad tai narkotinės medžiagos, jas vartojo (2 t., b. l. 33-34). Buvo vykta į (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ir minėtų namų individualios priežiūros darbuotojos R. K. leidimu buvo apžiūrėtas E. N. gyvenamasis kambarys, narkotinių medžiagų ar kitų draudžiamų daiktų nerasta. Buvo atliktas greitasis narkotikų testas E. N., kuris parodė, kad E. N. vartojo opioidines medžiagas. Bendraujant su E. N., pastarasis nurodė, kad 2024 m. vasario 17 d. apie 20 val. pasiūlė ir kartu rūkė narkotines medžiagas kartu su K. K.. E. N. nenurodė kur ir iš ko pirko narkotines medžiagas (2 t., b. l. 29-30). K. K., gim. (duomenys neskelbtini), Jonavos ligoninėje atliktas narkotikų testas. K. K. šlapime nustatyta: teigiami TCA (antidepresantai) ir opioidai (2 t., b. l. 31-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N-674/2024 (01) nustatyta, kad K. K. šlapime, paimtame 2024 m. vasario 28 d., 15.55 val., rasta chlorpromazino. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (1 t., b. l. 132).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2024-05-08 rašto Nr. (1.8Mr) SD-120 matyti, kad specialiosios medicininės literatūros duomenimis, pavartojus kanabinoidų ne daugiau kaip vieną kartą, pagrindinį metabolitą šlapime galima aptikti iki 3 parų. Nurodyta, kad iš karto pavartojus opioidų pirmoji fazė trunka 1-2 val. Dažniausiai pasireiškia CNS slopinamasis poveikis, išoriškai nustatomi motorikos ir kalbėjimo sutrikimai (netvirta eisena ir neaiški kalba), paraudusios „stiklinės" akys, išsiplėtę, į šviesą nereaguojantys vyzdžiai, bendras lėtumas, gali sulėtėti suvokimas. Opioidų žmogaus organizme randama pavartojus opioidų. Opioidai pagal kilmę skirstomi į natūralius (išskiriamus iš opijaus – sauso neprinokusių aguonų ekstrakto-morfinas ir kodeinas), pusiau sintetinius (heroinas, buprenorfinas, butarfanolis, dekstrometorfanas, hydrokodamas, hydromorfonas, levarfanolis, nalbufinas, nalmefenas, naloksonas, naltreksonas, oksikodonas, oksimorfonas), sintetiniai opioidai (difenoksilatas, fentanilis, loperamidas, meperimidas, petidinas, metadonas, propoksifenas, tramadolis) (1 t., b. l. 138).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus rašto matyti, kad požymiai, kurie aprašyti VŠĮ Jonavos ligoninės gydytojų įraše (K. K. 2024 m. vasario 17 d.ligos istorija Nr. 2024-1/336) nėra būdingi narkotinių medžiagų – kanapių pavartojimui. Šį teiginį taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvada Nr. TN- 674/2024 (01), nes šlapime tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (nepaisant to, kad šlapimo ėminys tyrimui paimtas po 11 parų nuo apsilankymo ligoninėje, tyrimo metodas yra labai jautrus ir juo vartojimo faktas gali būti patvirtintas praėjus net mėnesiui). Ligoninėje gydytojai stebėjo ir aprašė simptomus, greičiausiai sukeltus „purkštos žolės“, t. y. nepatikslinta psichoaktyvia medžiaga ar medžiagų mišiniu apdoroto produkto surūkymu (1 t., b. l. 143).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024-07-05 Specialisto išvados Nr. T-N-1576/2024 (01) matyti, kad K. K. šlapime (paimtas 2024-02-28, 15.55 val.) sintetinių kanabinoidų (ADB-BUTANICA, MDMB-4en-PINACA) nerasta (1 t., b. l. 152).

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos, jas radus ir paėmus paprastai atliekami ekspertiniai tyrimai, šių tyrimų metu tiksliai nustatoma, kokios tai medžiagos ir koks yra grynų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos nerastos, negalimas ir jų tyrimas, pvz., kai medžiagos (jų dalis arba visos) jau būna išplatintos arba suvartotos, dalyko požymis taip pat gali būti konstatuojamas vadovaujantis kitais duomenimis. Ir vis tik, nagrinėjamu atveju ištirti įrodymai nėra pakankami, kad patvirtinti kaltinamojo E. N. kaltę, jam padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje.

Nagrinėjamoje byloje E. N. kaltinamas davęs rūkyti nepilnametei K. K. savo tuo metu rūkytą suktinę su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis). Taigi, kaltinamajam inkriminuotas disponavimas specifiniu BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku – narkotine medžiaga kanapėmis (antžeminėmis dalimis). Nusikalstamos veikos dalykas nagrinėjamu atveju įrodinėjamas išimtinai nepilnamečių E. N. ir K. K. parodymais, tuo tarpu kiti įrodymai, ne tik, kad nepatvirtina nepilnamečių parodymų, tačiau juos paneigia. E. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad Kaune buvo įgijęs „žolės“, kurią surūkė kartu su K.. Kaltinamasis E. N. nurodė, kad kaip „žolę“ įvardina kanapes. Apibūdindamas šią medžiagą, nurodė, kad tai yra „nupurkštos kanapės“, tačiau kokia chemine medžiaga nurodyti negalėjo.

Pas kaltinamąjį po nusikalstamos veikos padarymo, t.y. 2024 m. vasario 17 d. narkotinių medžiagų likučių, kurias būtų galima ištirti, rasta nebuvo. Tai patvirtina Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS tyrėjo R. R., apžiūrėjusio kaltinamojo gyvenamąjį kambarį tarnybinis pranešimas (2 t., b. l. 29-30). Kaltinamojo teigimu, jis visą turėtą medžiagą su K. surūkė.

Nepilnametė K. K. taip pat patvirtino, kad E. jai pasiūlė parūkyti „dūmų“ nurodė, kad „dūmais“ vadindavo būtent narkotines medžiagas – „žolę“. Nepilnametė patvirtino, kad rūkant užuodė būtent narkotikų kvapą. Po kelių dūmų įtraukimo K. K. pasijuto blogai, išvežus ją į gydymo įstaigą, buvo nustatytas tyčinis apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais. Išraše nurodyta, kad šlapime buvo nustatyti teigiami TCA (antidepresantai) ir opioidai.

Kad greitajame šlapimo teste buvo rasti opioidai tiek kaltinamojo E. N. šlapime, tiek ir K. K. šlapime, patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas R. R. bei prie bylos pridėtas kaltinamojo greitasis narkotikų testas. Tačiau vis tik, atlikus detalų K. K. šlapimo, paimto 2024 m. vasario 28 d., 15.55 val., tyrimą, jame nerasta nei opioidų, nei sintetinių kanabinoidų (ADB-BUTANICA, MDMB-4en-PINACA), nei kitų narkotinių ar psichotropinių medžiagų skilimo produktų. Nepilnametės šlapime rasta tik chlorpromazino pėdsakų, kuris pagal medicinos įstaigos gydyto išrašą K. K. buvo skirtas gydymui.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos raštas patvirtina, kad K. K. būklės požymiai, aprašyti VŠĮ Jonavos ligoninės gydytojų įraše, nėra būdingi narkotinių medžiagų kanapių pavartojimui. Šį teiginį taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvada, nes šlapime tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (nepaisant to, kad šlapimo ėminys tyrimui paimtas po 11 parų nuo apsilankymo ligoninėje, tyrimo metodas yra labai jautrus ir juo vartojimo faktas gali būti patvirtintas praėjus net mėnesiui). Ligoninėje gydytojai stebėjo ir aprašė simptomus, greičiausiai sukeltus „purkštos žolės“, t. y. nepatikslinta psichoaktyvia medžiaga ar medžiagų mišiniu apdoroto produkto surūkymu (1 t., b. l. 143). Taigi, akivaizdu, kad konkreti medžiaga, kurią rūkyti nepilnametei K. K. davė rūkyti kaltinamasis E. N., nenustatyta. Nagrinėjamu atveju teismas neturi galimybės tyrimo veiksmais patikrinti ar iš tiesų kaltinamasis E. N. nepilnametei K. K. perdavė rūkyti jam inkriminuojamą nusikaltimo dalyką t.y. narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurios yra įtrauktos į I-ąjį sąrašą narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais. Nenustačius, kokia medžiaga disponavo kaltinamasis, procesiniais veiksmais nėra galimybės patikrinti, ar ši medžiaga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“), t.y. ar yra draudžiama vartoti narkotinė, ar psichotropinė medžiaga.

Tai, kad greitieji šlapimo testai parodė, jog įvykio dieną tiek kaltinamojo E. N., tiek nepilnametės K. K. organizme aptikti opioidai, teismas nelaiko pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, kad E. N. nepilnametei perdavė rūkyti būtent inkriminuojamą narkotinę medžiagą – kanapes (jų antžemines dalis), nes atlikti vėlesni detalūs šlapimo tyrimai šios narkotinės medžiagos skilimo produktų K. K. organizme, neaptiko.

Taigi, E. N. inkriminuotas padavimas vartoti nepilnametei K. K., rūkytos suktinės su narkotine medžiaga kanapėmis (antžeminėmis dalimis) pripažįstamas neįrodytu, nes ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šis kaltinimas yra pagrįstas tik prielaidomis, todėl vadovaujantis in dubio pro reo principu E. N. dėl kaltinimo padarius BK 261 straipsnyje aprašytą nusikaltimą išteisinamas jo veikoje nenustačius šio nusikaltimo sudėties požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas

Teismas, spręsdamas kaltinamojo E. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą, t.y. bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimą, įvertina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kilusius realius padarinius, motyvus, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei visas kitas svarbias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis davė nuoseklius parodymus apie jam inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, priskirtina baudžiamųjų nusižengimų rūšiai. Individualizuodamas bausmę teismas taip pat privalo įvertinti kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis, šiuo metu jis yra 17 metų amžiaus, taigi taip pat nepilnametis. Jis šiuo metu teisiamas penktą kartą, nusikalto jau būdamas teistas. Iš Administracinių nusižengimų išrašo, esančio byloje, matyti, kad buvo fiksuoti pakartotiniai kaltinamojo turtinio pobūdžio smulkių vagysčių, kitų veikų, atitinkančių ANK numatytus administracinius nusižengimus, atvejai (3 t., b. l. 65-97).

E. N. (duomenys neskelbtini) centro atstovės charakterizuojamas kaip nelankantis mokyklos, pasiduodantis kitų asmenų įtakai, vartojantis ir platinantis kitiems narkotines medžiagas. Nurodoma, kad vaikinas dažnai savavališkai pasišalina iš globos namų. Su globos įstaigos darbuotojais ir kitais auklėtiniais kaltinamasis bendraudamas būna suirzęs, piktas, vartoja necenzūrinius žodžius (2 t., b.l.66).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis konsultuotas pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre, taip pat gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Psichiatrijos skyriuje. E. N. 2020 m. lapkričio 5 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) (2t b.l.66). Taip pat nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl žalingo kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. VTMT prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. birželio 13 d. specialisto išvada patvirtina, kad E. N. šioje byloje skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (4 t., b. l. 51).

E. N. nustatyta nuolatinė rūpyba bei rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini) (2 t.,b.l.89). Šiuo metu 2024 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi jam pritaikyta vaiko vidutinės priežiūros priemonė – patalpinimas į socializacijos centrą vienerių metų laikotarpiui ir jis randasi (duomenys neskelbtini) (2t b.l.68 - 85).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad E. N. padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis, jis sistemingai, pakartotinai vykdo nusikalstamas veikas, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimo, švelnesnės rūšies bausmės – viešieji darbai, bauda ar laisvės apribojimas, nebus pakankamos sulaikyti kaltinamąjį nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo bei neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl už baudžiamojo nusižengimo padarymą jam skirtina vidutinio dydžio – 25 parų – arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam E. N. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskiriama galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

E. N. yra nepilnametis, globos įstaigos atstovės teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo elgesyje matomi teigiami pokyčiai. 2024 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, o nusižengimą, už kurį teisiamas, kaltinamasis padarė iki šio nuosprendžio priėmimo, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam nėra efektyvus. Duomenų, kad kaltinamasis po paskutinio nuosprendžio priėmimo būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant. Teismo vertinimu, realus bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltinamojo socialinius ryšius, apsunkintų sąlygas mokytis bei gyventi visavertį gyvenimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas 2 (dviem) metams, paskiriant elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, E. N. įpareigojant per visą elgesio apribojimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti bei uždrausti elgesio apribojimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamajam Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 27-30), paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kartu su bylos medžiaga į teismą perduotos 6 CD laikmenos su: liudytojos K. K. apklausos garso ir vaizdo įrašu; liudytojo E. P. apklausos garso ir vaizdo įrašu; liudytojos S. F. skambučio į BPC garso įrašu; (3 vnt.) su policijos pareigūnų BODY kamerų įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

E. N. 2024 m. vasario 17 d. atliktas greitasis narkotinių medžiagų testas nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam E. N. paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti E. N. visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 3 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. N. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, E. N. įpareigojant per visą elgesio apribojimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti bei uždrausti elgesio apribojimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

E. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnį išteisinti, jo veikoje nenustačius šio nusikaltimo sudėties požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. N. prokuroro 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - nepilnamečio atidavimą prižiūrėti (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 6 CD laikmenas su įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, E. N. atliktą greitąjį narkotinių medžiagų testą nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.