- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-09
- Bylos Nr.
- eI-785-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00389-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė, Gintarė Demir
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Arūno Kaminsko, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Rusijos Federacijos pilietė A. Z. (toliau – pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2016 m. sausio 12 d. sprendimą ir išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodant, kad: 1) leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra keičiamas (o ne išduodamas); 2) keičiamo leidimo laikinai gyventi terminas yra 2 metai; 3) keičiamas leidimas laikinai gyventi galioja nuo 2015 m. gruodžio 14 d. Be to, pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Migracijos poskyriui 2015 m. lapkričio 13 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įstatymo „Dėl užsieniečių teisines padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 str. pagrindu, t. y. kaip užsiimanti ir ketinanti toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Kadangi turimas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2015 m. gruodžio 14 d., prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pareiškėja prašė nagrinėti skubos tvarka. Prašymą priėmęs migracijos tarnybos tarnautojas neturėjo jokių pastabų dėl pateikiamų dokumentų ir prašymą priėmė nagrinėti, tačiau iki turėto leidimo galiojimo termino pabaigos atsakovas sprendimo nepriėmė ir pareiškėja tik 2016 m. sausio 13 d. gavo 2016 m. sausio 12 d. pranešimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Pareiškėjos teigimu, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jai turėjo būti pakeistas, o ne išduotas naujas. Pabrėžė, kad likus kiek daugiau nei vienam mėnesiui iki jos turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo pabaigos, ji pateikė nustatytos formos prašymą atsakovui ir sumokėjo dvigubai didesnę valstybės rinkliavą už prašymo nagrinėjimą skubos tvarka. Pažymėjo, kad tik 2015 m. gruodžio 15 d., t. y. pasibaigus prašymo nagrinėjimo terminui, prašymą nagrinėjančiai atsakovo tarnautojai kilo neaiškumų dėl pareiškėjos turimoje įmonėje įdarbinto asmens statuso.
Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas sukėlė jai dideles neigiamas pasekmes. Migracijos departamentui laiku nepakeitus leidimo, iki laikino leidimo gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje ji gyveno neteisėtai, dėl ko jai 2015 m. gruodžio 22 d. buvo surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas ir ji turėjo sumokėti baudą. Taip pat ji patyrė išlaidų dėl nacionalinės (D) vizos išdavimo. Be to, nepakeitus leidimo, ji negalės daugiau nei metų teikti prašymo išduoti jai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes toks leidimas išduodamas tik užsienietis pragyvena Lietuvos respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimai laikinai gyventi. Pareiškėja taip pat pareiškėjo, kad užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams, o keičiamas 2 metams, todėl dėl atsakovo aplaidumo, kai nustatytu terminu nesugebėjo priimti sprendimo, ji gavo perpus trumpesnį – 1 metų leidimą gyventi Lietuvoje.
Pareiškėja akcentavo, kad prašymą pakeisti leidimą ji pateikė skubos tvarka ir buvo pakankamas terminas jį išnagrinėti bei priimti sprendimą, todėl nesutiko su atsakovo pozicija, jog toks prašymas iš karto buvo traktuojamas kaip prašymas išduoti (o ne pakeisti) leidimą gyventi. Pažymėjo, kad Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. IV-329 (toliau – ir Aprašas), 7 p. įtvirtinta tvarka, kad prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius, egzistuoja jau seniai, tačiau galimybė pagal UTPĮ 34¹ str. užsieniečiams prašymus pateikti nagrinėti skubos tvarka atsirado neseniai ir nėra suderinta su Aprašo 7 p. Niekur teisės aktuose nėra įtvirtinta, jog užsieniečiui, pateikus prašymą likus mažiau nei 2 mėnesiams iki leidimo gyventi galiojimo pabaigos, toks užsieniečio prašymas automatiškai nagrinėjamas ne kaip prašymas pakeisti, o kaip prašymas išduoti leidimą gyventi.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 30–33).
Nurodė, kad pagal Aprašo 7 p. prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius. Apraše nėra numatyta išlygų, kurioms esant užsienietis prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi galėtų pateikti, nesilaikydamas Aprašo 7 p. nustatytų terminų, taigi prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateiktas likus mažiau kaip 2 mėnesiams iki užsieniečio turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, neatitinka tokio prašymo pateikimo sąlygų, todėl turi būti nagrinėjamas pagal prašymui išduoti leidimą laikinai gyventi nustatytą tvarką. Pareiškėja skunde neneigia fakto, kad ji prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė nesilaikydama Aprašo 7 p. nustatytos tvarkos, todėl jos prašymas buvo nagrinėjamas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo nustatyta tvarka ir terminais.
Atsakovas paaiškino, kad UTPĮ 33 ir 34¹ str. yra nustatyta ne prašymo išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo tvarka, o šių prašymų nagrinėjimo terminai, t. y., vadovaujantis 34¹ str. 1 d., skubos tvarka gali būti nagrinėjamas tik toks prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuris buvo pateiktas prašymų išduoti ir pakeisti leidimus laikinai gyventi pateikimą ir nagrinėjimą reglamentuojančio Aprašo nustatyta tvarka.
Atsakydamas į pareiškėjos teiginius, kad dėl ginčijamo sprendimo ji patyrė neigiamas pasekmes, pažymėjo, kad pareiškėja, žinodama, jog jos turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikas baigiasi ir ji privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, šios savo pareigos neįvykdė ir laiku nesikreipė dėl nacionalinės (D) vizos išdavimo, dėl ko ir patyrė neigiamas pasekmes.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjos skundo argumentu, kad Aprašo nuostatos nėra suderintos su UTPĮ 34¹ str. Migracijos departamento teigimu, Aprašo 7 p. nurodytas 2 mėnesių terminas yra skirtas ne vien tik sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi priėmimui, bet visai leidimo laikinai gyventi pakeitimo procedūrai, siekiant užtikrinti, kad užsienietis netaptų neteisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje ir leidimas laikinai gyventi būtų keičiamas nepertraukiant teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje trukmės. Atsakovo nuomone, prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuris buvo pateiktas nesilaikant Aprašo 7 p. nustatytų reikalavimų, priėmimas ir nagrinėjimas pagal prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminus ir tvarką atitinka užsieniečio interesus, nes priešingu atveju toks prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi nebūtų priimamas, o užsienietis turėtų teikti naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, tačiau ne kaip prašymas pakeisti, o kaip prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. per 1 mėn. minėto prašymo nebuvo galimybės išnagrinėti, nes kilo abejonių dėl vieno pareiškėjos darbuotojo.
Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiškėjos prašymą nagrinėjusi Migracijos departamento darbuotoja J. T. nurodė, kad prašymais pakeisti leidimą laikomi tie prašymai, kurie pateikti ne vėliau kaip 2 mėn. Iki leidimo galiojimo pabaigos. Vėliau užsienietis turi pateikti prašymą dėl leidimo išdavimo, nes pasibaigus leidimo galiojimui, jo pakeisti nebegalima, o yra išduodamas naujas leidimas. Kadangi Migracijos departamentas negali atsisakyti nagrinėti prašymo, vėliau pateikti prašymai nagrinėjami kaip prašymai dėl leidimo išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2016 m. sausio 12 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjai A. Z. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 14 d. pareiškėjai tuo pagrindu, kad ji ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2015 m. gruodžio 14 d. (I t. b. l. 53).
Pareiškėja 2015 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su prašymu skubos tvarka pakeisti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimo laikinai gyventi keitimo pagrindu nurodė tai, kad užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Terminas, kuriam prašo pakeisti leidimą laikinai gyventi – 2 metai. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindą: UAB „Malekis“ steigimo aktą, įstatus, akcininkų sąrašą, metinę pelno deklaraciją, preliminaraus balanso kopiją, darbo sutarčių kopijas bei kitus dokumentu (I t., b. l. 35–118).
2015 m. gruodžio 14 d. pareiškėja pateikė Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriui papildomus dokumentus: leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kopiją ir paaiškinimą dėl veiklos UAB „EXX studio“ ir UAB „Malekis“ (I t. b. l. 140–143).
Pareiškėja su 2015 m. gruodžio 15 d. ir 2015 m. gruodžio 18 d. prašymais kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama išduoti leidimą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Prašymuose nurodė, kad jai išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas yra pasibaigęs, o sprendimo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas skubos tvarka yra vilkinamas (I t., b. l. 147–160).
Atsakovas 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (15/4-7-8A-510)10K-70677 atsakė pareiškėjai, kad ji per Aprašo 7 p. nustatytą terminą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nesikreipė, todėl jos prašymui taikytinos UTPĮ nuostatos, susijusios su laikino leidimo gyventi išdavimu. Pareiškėja informuota, kad jos prašymas nagrinėjamas skubos tvarka ir sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 13 d. Taip pat pareiškėjai paaiškinta, kad pagal Aprašo 63.10 p. prašymas skubos tvarka nenagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas bendra tvarka, jeigu nustatoma, kad nepakanka dokumentų ir duomenų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti (I t., b. l. 161–162).
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2015 m. lapkričio 13 d. prašymą, UTPĮ 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 1 p. pagrindu 2016 m. sausio 12 d. nusprendė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus. Apie šį sprendimą pareiškėja informuota 2016 m. sausio 12 d. pranešimu Nr. (15/4-7)10K-1746 (I t. b. l. 178, 42). Migracijos departamentas paaiškino, jog nepriėmė atskiro sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjai, tokiu sprendimu laikomas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi 14 eilutėje esantis įrašas (II t. b. l. 77–78).
Pareiškėja nesutinka su tokio Migracijos departamento sprendimu, nes buvo pateikusi prašymą skubos tvarka pakeisti turimą, o ne išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai nustatyti UTPĮ 40 str. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja atitiko UTPĮ 40 str. nustatytas sąlygas, kadangi pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Šiuo atveju ginčas iš esmės kilęs dėl tokio leidimo išdavimo ir pakeitimo procedūros.
UTPĮ 51 str. 5 d. nustatyta, kad prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarką, taip pat tvarką, kaip įvertinama, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir tvarką, kaip įvertinama, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru. Nagrinėjamu atveju tokia tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintame Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos apraše (nagrinėjamu atveju taikytina Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.). UTPĮ nustato tik tokių prašymų išnagrinėjimo terminus, t. y. užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 2¹ p. numatytus atvejus, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos (UTPĮ 33 str. 1 d. 1 p.) ir šis terminas gali būti pratęsti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu to reikia dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo (UTPĮ 33 str. 2 d.), o užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi keitimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos (UTPĮ 33 str. 1 d. 4 p.). UTPĮ 33 str. 4 d. nustato šių terminų sustabdymo pagrindus ir tvarką, t. y., jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 d. nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos. Vadovaujantis UTPĮ 34¹ str. 1 d., užsieniečio prašymu prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gali būti nagrinėjamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka, šio įstatymo 33 str. 1 d. nustatyti terminai, t. y. užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjimo terminai trumpinami per pusę. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo skubos tvarka turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo, o prašymas dėl leidimo laikinai gyventi keitimo skubos tvarka – ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo. Analogiški prašymų išnagrinėjimo terminai nustatyti ir Apraše.
Pažymėtina, kad UTPĮ nenustato prašymų dėl leidimų išdavimo ar pakeitimo padavimo tvarkos ir terminų, tačiau toks reglamentavimas įtvirtintas Apraše. Pagal Aprašo 6 p. užsienietis, kuris pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nustatytos formos prašymą išduoti leidimą lietuvių ar anglų (Aprašo 1 priedas) arba lietuvių ar rusų kalbomis (Aprašo 2 priedas) pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, – teritorinės policijos įstaigos migracijos padaliniui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje jis ketina deklaruoti gyvenamąją vietą. Pagal Aprašo 7 p. užsienietis, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, nustatytos formos prašymą pakeisti leidimą lietuvių ar anglų (Aprašo 3 priedas) arba lietuvių ar rusų kalbomis (Aprašo 4 priedas) pateikia migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Prašymas pakeisti leidimą pateikiamas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius. Taigi nors Aprašas išskiria prašymų dėl leidimo pakeitimo nagrinėjimą įprastine ir skubos tvarka, tačiau tokiems prašymams pateikti nustato bendrą 2 mėnesių iki leidimo galiojimo pabaigos pateikimo terminą. Pažymėtina, kad toks terminų neatitikimas buvo ištaisytas Aprašo 7³ p., įsigaliojusiu nuo 2016 m. lapkričio 30 d., kuriame įtvirtinta, kad prašymas pakeisti leidimą bendra tvarka pateikiamas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams, o prašymas pakeisti leidimą skubos tvarka – likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl leidimo pakeitimo (Aprašo 4 priedas) likus 1 mėnesiui ir 1 dienai iki jos turėto leidimo galiojimo pabaigos. Taigi, vertinant formaliai, pareiškėja prašymą pateikė praleidusi tuo metu galiojusiame Apraše įtvirtintą terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Aprašas, nei UTPĮ nenustato šio termino praleidimo pasekmių, tačiau, teismo vertinimu, tuo atveju, jei atsakovas visgi prisiima nagrinėti tokį prašymą (kaip kad buvo nagrinėjamu atveju), tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip praleisto termino atnaujinimas, todėl pareiškėjos prašymas privalėjo būti nagrinėjimas kaip prašymas pakeisti leidimą skubos tvarka ir atitinkamai sprendimas dėl jo turėjo būti priimtas per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo. Teismas atkreipia dėmesį, jog jokie teisės aktai nesuteikia atsakovui savo nuožiūra perkvalifikuoti prašymo pakeisti į leidimą į prašymą išduoti leidimą, ypač iš anksto neaptarus tokių veiksmų su besikreipiančiu asmeniu, todėl Migracijos departamento veiksmai nagrinėjant pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą kaip prašymą išduoti naują leidimai nesuderinami su gero viešojo administravimo principu. Be to, toks atsakovo sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 str. reikalavimų, nes yra visiškai nemotyvuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aprašo 108 p. tik sprendimai išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi įforminami įrašu prašymo 14 eilutėje. Tuo tarpu šiuo atveju, nors atsakovas ir išdavė pareiškėjai naują leidimą, tačiau netenkino prašymo pakeisti pareiškėjos turėtą leidimą, todėl tokiu atveju turėjo būti priimtas motyvuotas sprendimas (Aprašo 108.3 p.).
Teismo vertinimu, atsakovo 2015 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (15/4-7-8A-510)10K-70677 pateiktas išaiškinimas, kad pagal Aprašo 63.10 p. prašymas skubos tvarka nenagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas bendra tvarka, jeigu nustatoma, kad nepakanka dokumentų ir duomenų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pateisinti atsakovo delsimo skubos tvarka priimti sprendimo dėl pareiškėjai išduoto leidimo pakeitimo. Nors Migracijos departamento teigimu, pareiškėjos prašymo nagrinėjimo procedūra užtruko, nes jis tikrino duomenis apie tai, ar D. L. įdarbinimas pareiškėjos įmonėje nėra fiktyvus, tačiau iš byloje esančių duomenų apie Migracijos departamento rinktą informaciją minėtu klausimu matyti, kad atsakovas rinkos informaciją apie minėto asmens darbą UAB „Arvinco“, o ne pareiškėjos įmonėje UAB „Milekis“, todėl atsakovo nuoroda į Aprašo 63.10 p. vertintina kritiškai.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad pareiškėja atitiko UTPĮ 40 str. nustatytas sąlygas (skundžiamu sprendimu pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 1 p. pagrindu), darytina išvada, kad skundžiamas Migracijos departamento 2016 m. sausio 12 d. sprendimas išduoti, o ne pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tačiau teismas negali prisiimti viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju Migracijos departamento) įgaliojimų ir pats išduoti / pakeisti pareiškėjos prašomo leidimą, todėl atsakovas įpareigojamas pakeisti savo 2016 m. sausio 12 d. sprendimą, nurodant, kad pareiškėjai nuo 2015 m. gruodžio 14 d. pakeičiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio galiojimo terminas yra 2 metai. Taigi pareiškėjos skundas tenkinamas visiškai.
Pareiškėja taip pat prašo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 5 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, pareiškėja patyrė 500 Eur išlaidų už advokato padėjėjos Gintarės Demir skundo surašymą bei atstovavimą teisme (II t., b. l. 3, 4) bei 300 Eur išlaidų už advokatės Aurelijos Puzinienės apeliacinio skundo surašymą bei 150 Eur už minėtos advokatės atstovavimą teisme.
Visų pirma teismas pažymi, kad dėl teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas pirmosios instancijos teismas nesprendžia. Tuo tarpu dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas pažymi, kad CPK 98 str. 1 d. nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 str. 2 d. nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pagal Rekomendacijų 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 5 p. už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Skundas teismui buvo surašytas 2016 m. sausio 25 d. 2015 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 735,10 Eur, todėl maksimali už advokato padėjėjos surašytą skundą priteistina suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 p., sudaro 1 470,20 Eur (735,10 Eur x 2,5 x 0,8). Pareiškėjos išleista 500 Eur suma neviršija nustatyto maksimumo, todėl gali būti priteista.
Advokatė Aurelija Puzinienė pareiškėją atstovavo 2016 m. spalio 31 d. tesimo posėdyje, trukusiame 29 min. (II t., b. l. 97–99) bei 2016 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje, trukusiame 39 min. Taigi atstovavimo teisme laikas pagal Rekomendacijų 9 p. prilyginamas 1 val. 2016 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 771,90 Eur, todėl maksimali už atstovavimą teismo posėdžiuose priteistina suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 p., sudaro 77,19 Eur (771,90 Eur x 0,1), todėl pareiškėjos prašoma priteisti 150 Eur suma mažintina iki 77,19 Eur.
Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti ir sumokėtą žyminį mokestį. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja už skundą sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio (I t. b. l. 13), todėl ši suma taip pat priteistina pareiškėjai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjai A. Z. iš atsakovo Migracijos departamento iš viso priteistina 598,19 Eur (500 Eur + 77,19 Eur + 21 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str., 84 str., 86–87 str., 88 str. 2 p., 133 str., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 str. 4 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. Z. skundą tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakeisti jo 2016 m. sausio 12 d. sprendimą ir išduoti pareiškėjai A. Z. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodant, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra keičiamas nuo 2015 m. gruodžio 14 d., o jo galiojimo terminas – 2 metai.
Priteisti pareiškėjai A. Z. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 598,19 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir devyniolika centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.