- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-329-372/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01203-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- G. Ž.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja V. Micevičienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01203-2012-5
2013 m. gegužės 21 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui G. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, priteisiant iš atsakovo G. Ž. nepilnamečių vaikų: V. Ž., gim.(duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, pavedant uzufrukto teise tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas A. Ž..
Ieškovė nurodė, kad vaikai auga, jiems reikalinga didesnė suma kas mėnesį, negu moka atsakovas, jų poreikiai yra iš esmės pasikeitę. Sūnus A. pradėjo lankyti pirmą klasę ir priteisto išlaikymo dydis neatitinka net minimaliausių vaikų poreikių ir interesų. Vaikų išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 000,00 litų, kuriuos sudaro maitinimas mokykloje, vaistai, higienos prekės, rūbai, avalynė, ugdymo priemonės, vitaminai. Ieškovės pajamos yra 1500,00 Lt per mėnesį, kurių nepakanka vaikams išlaikyti, pačiai pragyventi bei sumokėti mokesčius. Vien už šildymą žiemos sezonu ir komunalines paslaugas ieškovė kas mėnesį mokėjo 1 000,00 Lt. Ieškovei nuosavybės teise priklauso lengvasis automobilis, kurį įsigijo paėmusi vartojamąjį kreditą. Kredito grąžinimui kas mėnesį ieškovė moka po 174,00 Lt. Kurui į darbą ir atgal (50 km) kas mėnesį ieškovė išleidžia apie 300,00 Lt. Be to, ieškovė atsakovui yra skolinga 10 240,00 Lt už suteiktą paskolą studijoms aukštojoje mokykloje. Ieškovė kas mėnesį atsakovui moka po 80,00 litų, todėl mažėja jos lėšos vaikų išlaikymui. Atsakovas gali mokėti prašomo išlaikymo dydį, nes yra sveikas, dirba ir gyvena užsienyje.
Atsakovas G. Ž. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad neturi darbo, o negaudamas pajamų, neturi galimybės teikti didesnio materialinio išlaikymo. Lietuvoje neradęs darbo, atsakovas 2012 m. rugsėjo pabaigoje išvyko į (duomenys neskelbtini) ieškoti darbo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) užsiregistravo darbo biržoje, tačiau teigia, kad darbo nerado. Ieškovė vartojamojo kredito paėmimo dieną (2011-08-01) nuosavą automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo įsigijusi ir įregistravusi 2011-07-30, todėl ieškovės paimtas 2011-08-01 vartojamasis kreditas yra panaudotas, atsakovo nuomone, asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti. Atsakovas mano, kad ieškovė neįrodė, jog vaikų išlaikymui nepakanka priteistos ir mokomos po 250,00 litų kiekvienam vaikui sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 16 d. sprendimu pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir priteisė iš atsakovo G. Ž. nepilnamečiams vaikams: V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojant šią sumą įstatymų nustatyta tvarka, nuo 2012-10-17 iki vaikų pilnametystės. V. Ž. ir A. Ž. skiriamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavedė valdyti motinai A. Ž..
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad po išlaikymo priteisimo pasikeitė pragyvenimo lygis, vaikų poreikiai jiems augant padidėjo, į tai, kad nepilnametis sūnus A. pradėjo lankyti mokyklą ir dėl to jo poreikiai pasikeitė, sprendė, kad padidėjo išlaidos nepilnamečio A. išlaikymui.
Teismas, iš byloje esančių duomenų nustatęs, kad ieškovė dirba ir gauna pajamas, padarė išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių negalėtų teikti padidinto išlaikymo dviem vaikams, priteistą 250,00 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį padidino iki 400,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. Ž. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
1. Teismas neteisingai traktavo CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad tik nustačius, jog iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis yra galimas teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimas. Apeliantas pateiktais rašytiniais duomenimis įrodė, kad jo turtinė padėtis nėra pagerėjusi ir teismo padaryta išvada, jog atsakovas nenurodė, jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėtų teikti padidinto išlaikymo dviem nepilnamečiams vaikams, yra neteisinga.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, kad yra bedarbis, kad darbo paieškos tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), neturint specialybės ir tinkamo išsilavinimo, buvo bevaisės. Teismas, taip pat nevertino tai, kad atsakovas nuvykęs į (duomenys neskelbtini) iš karto registravosi (duomenys neskelbtini) darbo biržoje, kaip asmuo ieškantis darbo, t. y. stengėsi susirasti darbą. Byloje esantys atsakovo banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovas buvo remiamas brolio V. Ž.. Tuo tarpu ieškovė turi pastovias 1 500,00 Lt pajamas, jai priklauso trijų kambarių butas, automobilis, kurie buvo įgyti santuokos metu ir kuriuos atsakovas po santuokos nutraukimo paliko ieškovei, nes su ja liko gyventi nepilnamečiai vaikai.
3. Teismas neteisingai įvertino ieškovės 2011-08-01 gautą iš Ūkio banko 8 000,00 Lt vartojamąją paskolą sprendime nurodydamas, jog ieškovė šiuo prisiimtu įsipareigojimu grąžins G. Ž. 10 240,00 Lt skolą, kurią jis yra sumokėjęs už ieškovės mokslus. Ieškovė atsakovui yra grąžinusi tik 160,00 Lt. Ieškovės prisiimti įsipareigojimai, atsakovo nuomone, yra tik asmeninio pobūdžio, tenkinant asmeninius ieškovės poreikius, todėl periodiniai mokėjimai, kuriuos ieškovė turi atlikti kas mėnesį grąžinant savo asmenines prievoles negali būti laikytini kaip išlaidos susijusios su vaikų interesų tenkinimu.
4. Teismas visiškai neįvertino įrodymų, susijusių su jaunesniojo sūnaus A. terminuoto indėlio uždarymu aplinkybių. Ieškovė uždarydama šią nepilnamečio vaiko terminuoto indėlio sąskaitą 2012-12-05 į savo asmeninę sąskaitą pervedė atsakovo sukauptus vaiko pinigus, sumoje 5 307, 33 Lt, motyvuodama tuo, kad pirko planšetinį kompiuterį, kėdę. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad šie pinigai buvo išleisti būtent tenkinant nepilnamečių vaikų poreikius.
5. Ieškovės argumentas, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį ir kad ši norma taikytina ir vaiko išlaikymo institutui, nepagrįsti. Vaiko išlaikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl įstatymo analogija negalima. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. Ž. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-01-16 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.
Apeliantas G. Ž., apeliaciniame skunde išreikšdamas savo poziciją dėl proceso apeliacinės instancijos teisme, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Savo prašymui pagrįsti nurodė įrodymų vertinimo taisyklių netinkamą taikymą, procesinių ir materialinės teisės normų pažeidimą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija netenkina apelianto G. Ž. prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir argumentus konstatuotina, kad apeliantas nenurodė svarių ir pakankamai pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti šios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti apeliacinio skundo ribose priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.
Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų priteistino išlaikymo dydžio. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų – vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Nagrinėdamas klausimą dėl to, kokio dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti priteistas, teismas nurodytas aplinkybes privalo įvertinti išsamiai ir visapusiškai. Tai sąlygoja tiek CPK 270 str. 4 d. nuostata, jog savo išvadą teismas privalo pagrįsti išsamia byloje esančių įrodymų analize, tiek ir CPK 376 str. 2 d. įtvirtinta teismo pareiga aktyviai ginti nepilnamečių vaikų interesus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
Byloje nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas po 250,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas atsakovo nepilnamečiams vaikams iki ieškinio dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo teismui padavimo dienos (2012-10-17) praėjo daugiau nei metai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Atsižvelgiant į tai, kad šalių jaunesnysis sūnus A. Ž. 2012 m. pradėjo lankyti ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), o vyresnysis sūnus V. Ž. yra paauglys, besimokantis gimnazijos antroje klasėje, kolegija sprendžia, kad padidėjo vaikų poreikiai, o tuo pačiu – tėvų pareiga šiuo poreikius tenkinti.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, išanalizavę ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra geresnė nei atsakovo, tačiau priteisė iš atsakovo po 400,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo priteistu iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu nesutinka ir mano, kad jis turi būti mažinamas. Iš atsakovo pateiktos Darbo ieškančio asmens atmintinės (29 b. l.) matyti, kad atsakovas G. Ž. nuo 2012-04-11 iki 2012-10-03 registruotas kaip ieškantis darbo. Iš 2012-10-01 (duomenys neskelbtini) pranešimo dėl darbo ieškančio asmens (55 b. l.) matyti, kad G. Ž. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) institucijas, ieškodamas darbo. Iš valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo pažymos (57 b. l.) matyti, kad atsakovo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nėra įregistruotos. Iš Valstybinės įmonės „Regitra“ pažymos (42 b. l.) matyti, kad atsakovo vardu įregistruota viena 1999 m. gamybos transporto priemonė. Iš Kauno teritorinės darbo biržos Raseinių skyriaus pažymos (134 b. l.) matyti, kad G. Ž. 2013-03-15 yra registruotas darbo biržoje. Byloje nustatyti faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad iš atsakovo priteistas po 400,00 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui nėra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir protingų vaikų poreikių pusiausvyrai. Kolegija pripažįsta, kad įvertinus pagal amžių išaugusius vaikų poreikius ir atsakovo galimybes teikti papildomą išlaikymą, priteistinas išlaikymas didinamas po 50 Lt ir sudaro po 300 Lt kiekvienam vaikui, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Darydama tokią išvadą, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad apeliantas papildomai vaikams perka prekes, vedasi į renginius. Tai patvirtina liudytojas V. Ž. ir rašytiniai įrodymai - pateikti kvitai. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaikų išlaikymui būtina 1000-1200 Lt kas mėnesį. Abu tėvai privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo ir tam skirtos lėšos negali būti labai skirtingo dydžio. Šiuo atveju nėra surinkta įrodymų, kad ieškovės turtinė padėtis blogesnė nei apelianto. Priteisiant iš atsakovo po 300 Lt kiekvienam iš vaikų, ieškovei turėtų tekti tokia pat suma. Jos turimos išlaidos kurui, asmeninių paskolų apmokėjimui, komunaliniams mokesčiams apmokėti neturi būti dengiamos vaikams skirtų lėšų sąskaita. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ji yra priversta apriboti vaikų poreikius (3 b. l.). Apie savo asmeninių poreikių ribojimus ieškovė nenurodo. Esant tokiai jos pozicijai, apeliantas turi teisę reikalauti iš ieškovės pateikti įrodymus, patvirtinančius jo išmokėtų lėšų, skirtų vaikų išlaikymui, tinkamą panaudojimą. Kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad apeliantas išlaikymui skirtas lėšas moka periodiškai (38-41 b. l.), todėl ieškovė turi galimybę iš anksto planuoti išlaidas vaikams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio ir ją išdėstyti taip: „Pakeisti 2011 m. liepos 5 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir priteisti iš G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kiekvienam vaikui, indeksuojant šią sumą įstatymų nustatyta tvarka, nuo 2012-10-17 iki V. Ž. ir A. Ž. pilnametystės“. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.