Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. J. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 5 d.

2. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, daug kartų skatintas, dirba, nusikalstamo elgesio rizika žemėjanti, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatytų apribojimų nepažeidė, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti 2023 m. birželio 13 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo pradžios atsiliepimai, prašymai negauti, nušalimai nepareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi lygtinis paleidimas gali būti taikomas esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, o tokiu atveju, kai rizika nėra žema – būtina nustatyti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Būtina pažymėti ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartos BVK normos suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės.

8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

9. Nuteistasis V. J. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą ją mažindami.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę V. J. stengiasi elgtis tinkamai, drausmine tvarka nebaustas, skatintas šešis kartus už aktyvų dalyvavimą dvasinio ugdymo programoje, stropų mokymąsi, gerą darbą. Nuteistojo nuostata į darbą teigiama, nuo atvykimo į laisvės atėmimo vietų įstaiga me kartą kreipėsi dėl bet kokio darbo suteikimo, nuo 2021 m. buvo įdarbintas, darbinę veiklą tęsia ir šiuo metu. Palankiai vertintina ir tai, kad V. J. laisvės atėmimo vietų įstaigoje išreiškė motyvaciją mokytis ir šiuo metu mokosi, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad į šias aplinkybes apylinkės teismas atsižvelgė ir jas vertino, tačiau pagrįstai buvo vertintos ir tos aplinkybės, kurios susijusios su nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymu ir kurių visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo išvadai, kad V. J. resocializacijos tikslai jau yra pasiekti.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikus vertinimą 2023 m. balandžio 18 d., yra vidutinė. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir 2020 m. lapkričio 19 d., 2021 m. liepos 19 d., 2022 m. rugsėjo 13 d. Nuo 2021 m. liepos 19 d. stebima žemėjanti nusikalstamo elgesio rizika srityse „išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti“, „gyvenimo sąlygos“, „lėšų tvarkymas ir pajamos“, „emocinė gerovė“. Vis tik, nors yra stebimas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka nustatyti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Darytina išvada, kad su išsilavinimu, mokymusi, galimybėmis įsidarbinti, lėšų tvarkymu, gyvenimo stiliaus ypatumais, mąstymu bei elgesiu susiję dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nors ir yra labiau susiję su praeityje buvusiu nuteistojo elgesiu (iki bausmės atlikimo pradžios), vis tik jų išskyrimas, atlikus puse paskirtos laisvės atėmimo bausmės, rodo, kad šie veiksniai vis dar išlieka aktualūs ir šiuo metu, nepaisant to, kad tam tikrose srityse yra stebimas teigiamas pokytis. Taigi nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos. Tokią išvadą leidžia daryti ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir tai teikia pagrindą išvadai, kad V. J. yra suinteresuotas valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir mažinti jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tokią išvadą patvirtina ir jau pirmiau aptartos aplinkybės. Tačiau kaip nurodyta pirmiau, tik įvertinus visumą su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių visumą, galima daryti išvadą dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą buvimo ar nebuvimo. V. J. atveju svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis, kad nuteistojo resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, teismas laiko tai, kad nors nuteistasis savo nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, vis tik siekia atrasti savo veiksmus pateisinančias aplinkybes, atpažįstant problemines sritis stingta gilesnės savianalizės ir savirefleksijos gebėjimų. Be to, praeityje nuteistasis jau buvo teistas, nusikaltimai sunkėja, ankstesniu nuosprendžiui už vagystę nuteistajam paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (laisvės apribojimas) nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio nuteistojo nesulaikė, šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka už du labai sunkius ir vieną sunkų nusikaltimus, nusikalto bendrininkų grupėje, po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pasislėpė nuo bausmės vykdymo. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę, kuri pozityvių asmens mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčių stabilumui turėtų pakankamą poveikį.

13. Esant šioms aplinkybėms būtina pažymėti ir tai, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pagal pateiktoje medžiagoje esančius duomenis dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Nors nuteistasis stengiasi bausmę atlikti tinkamai, daro pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jau šiuo metu nuteistojo pažangą vertinti kaip akivaizdžią, dar nėra pagrindo.

14. Skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nutylint jam nepalankius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Sutiktina, kad aplinkybės, jog nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, palaiko socialinius ryšius, yra svarbios nuteistojo rizikos nusikalsti pakartotinai vertinimui ir motyvacijos rinktis tik teisėtą elgesį stiprinimui. Be to, gyvenimo sąlygos bei socialiniai ryšiai socialinio tyrimo išvadoje išskirti kaip apsauginiai veiksniai. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir iki nuteisimo nuteistasis turėjo gyvenamąją vietą, artimuosius, tačiau šios aplinkybės nebuvo veiksnių, sulaikiusiu jį nuo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo. Todėl šiuo metu jas vertinti kaip išskirtines, nėra pagrindo. Teigiama nuostata į darbą laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei darbinės veiklos vykdymas neabejotinai rodo pozityvius nuteistojo mąstymo, požiūrio pokyčius, tačiau kaip jau nurodyta pirmiau, vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai, susiję su lėšų tvarkymu bei pajamomis, gyvenimo stiliumi.

15. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo V. J. resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Marijampolės apylinkės teismas teisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisės normų, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai V. J. charakterizuojančius duomenis, kurių visuma patvirtina išvadą, kad šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo, kadangi esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nenustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.