- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- I3-115-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00110-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities VPK
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui (duomenys neskelbtini), trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl įsakymo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-3) ir prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) 2019-03-26 įsakymą „Dėl R. R. veiksmų įvertinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) 2019-02-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleistas iš tarnybos, vadovaujantis LR vidaus tarnybos statuto (toliau - ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu (jo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją). Galiojant minėtam įsakymui, (duomenys neskelbtini) 2019-03-26 įsakymu „Dėl R. R. veiksmų įvertinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad R. R., ėjęs (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) 2019-02-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleistas iš vidaus tarnybos, savo poelgiu pažemino pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos. Sąžiningai dirbo vidaus reikalų sistemoje, jo vidaus tarnybos stažas 28 metai 5 mėnesiai ir 20 dienų, buvo teigiamai charakterizuojamas. Pradėjus jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą ir jį atliekant, bei vykstant teisminiams procesams, jis nebuvo nušalintas nuo einamų pareigų, buvo atleistas iš tarnybos 2019-02-12 įsakymu pagal jo prašymą dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Mano, kad (duomenys neskelbtini) 2019-03-26 įsakymas „Dėl R. R. veiksmų įvertinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti panaikintas vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nes jis yra perteklinis, susidarė ydinga situacija, kai ginčijamas įsakymas buvo priimtas, nurodant naują atleidimo iš tarnybos pagrindą, galiojant ankstesniam 2019-02-12 įsakymui.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė pareiškėjo nurodytus argumentus, prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ( b. l. 24-26) į skundą nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2017-02-21, gavus duomenų apie tai, kad pareiškėjas netinkamai pildė privačių interesų deklaraciją, t. y. nepateikė duomenų apie asmenį su kuriuo gyvena ir augina judviejų vaiką. R. R. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl 2017-03-13 teikimu tarnybinis patikrinimas dėl R. R. galimai padarytos tyčinės nusikalstamos veikos buvo sustabdytas. Nepasibaigus tarnybinio patikrinimo procedūroms, iš pareiškėjo buvo gautas 2019-02-04 prašymas atleisti jį iš vidaus tarnybos ryšium su išėjimu į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pareigūnas 2019-02-12 įsakymui buvo atleistas iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą, nesvarbu, kad dar tęsėsi (nepasibaigė) jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūros. R. R. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad 2016 m. balandžio mėn. sudavė mažamečiui vaikui diržu per kojas, padarydamas aiškiai matomas trauminio poveikio žymes abiejose šlaunyse bei sukeldamas mažamečiui fizinį skausmą, ir įsiteisėjusiu 2018-11-16 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 3 d. Atsakovas nurodė, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, jog pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teisės aktų tinkamas įgyvendinimas neleidžia tarnybinį nusižengimą padariusiam pareigūnui išvengti atsakomybės. Savanoriškas pareigūno pasitraukimas iš vidaus tarnybos, kai jo atžvilgiu atliekamas ir nėra baigtas tarnybinis patikrinimas, negali padėti išvengti tarnybinės atsakomybės. Todėl (duomenys neskelbtini) viršininko 2019-03-26 įsakymas „Dėl R. R. veiksmų įvertinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pripažinta, kad R. R. savo poelgiu pažemino pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos yra teisėtas ir pagrįstas.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka. Atsiliepime į skundą (b. l. 28-34) prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau - ir VSDFV Utenos skyrius ) atsiliepime su skundo reikalavimu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) 2019-02-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-02-20 buvo atleistas iš tarnybos paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. 2019-02-20 pareiškėjas kreipėsi su prašymu skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pareiškėjas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-11-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Todėl VSDFV Utenos skyrius 2019-03-20 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl atsisakymo R. R. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Priimant sprendimą buvo vadovautasi Pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2008-12-24, 2012-02-06, 2015-05-06 priimtuose nutarimuose konstatavo, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės tarnybos specifiką, gali nustatyti, kad pareigūnams inter alia šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją ar įstatymus, sulaužiusiems priesaiką, padariusiems tyčinį nusikaltimą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) 2017-02-21 tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) viršininkas buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį, kuriame specialiuoju liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) R. R., be to R. R. privačiųjų interesų deklaracijose nenurodė sugyventinės F. Č., nors kartu gyvena ir augina bendrą vaiką R. R. Šiuo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) viršininko 2017-02-21 nurodymu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris 2017-03-09 teikimu tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra dalyje dėl R. R. galimai padarytos tyčinės nusikalstamos veikos sustabdyta. Panevėžio apylinkės teismo 2018-11-16 nuosprendžiu R. R. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį. R. R., nesutikdamas su šiuo nuosprendžiu, jį apeliaciniu skundu apskundė Panevėžio apygardos teismui, kuris 2019-02-25 nutartimi R. R. apeliacinį skundą atmetė. R. R. kasaciniu skundu Panevėžio apygardos teismo 2019-02-25 nutartį apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2019-10-29 nutartimi R. R. kasacinį skundą atmetė. 2019-03-01 teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra dėl R. R. veiksmų buvo atnaujinta. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas, 2019-03-14 buvo parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad dar nesibaigus tarnybinio patikrinimo procedūrai, pareiškėjas 2019-02-04 pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Teisiniai santykiai dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją reglamentuojami Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktu ir Statuto 74 straipsniu. Pagal šias teisės normas, pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją yra savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio taikymas išimtinai priklauso nuo paties pareigūno valios. Statuto 74 straipsnio 1 dalyje konstatuota, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą jo paties prašymu (šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų jį į pareigas skiriančiam asmeniui pateikęs prašymą atleisti iš tarnybos. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą jį į pareigas skiriančiam asmeniui, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks prašymo atleisti iš tarnybos pateikimo terminas. Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos, o pareigūną į pareigas skiriančio asmens sutikimu – ir nesibaigus šiam terminui ( 2 dalis).
Atsižvelgiant į minėtąjį reglamentavimą, esant situacijai, kai paminėtas Statuto 74 straipsnyje terminas sueina (pasibaigė), pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą nesvarbu, kad dar tęsėsi (nepasibaigė) jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūros. Pažymėtina, jog paminėtų Statuto normų taikymo išaiškinimas panašiose situacijoje buvo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartyse administracinėse byloje Nr. A-143-287/2014, A-261-245-14 ir A-492-822/2014 ir kt.
Todėl pagrįstai (duomenys neskelbtini) viršininko 2019-02-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. buvo atleistas iš tarnybos, vadovaujantis LR vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu (jo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ).
Byloje nustatyta , kad R. R. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad 2016 m. balandžio mėn. bute adresu (duomenys neskelbtini), bausdamas su juo bendrai gyvenančios F. Č. sūnų D. Č., dėl jo nuomone netinkamo vaiko požiūrio į mokytojos skirtas namuose atlikti užduotis, sudavė mažamečiui vaikui diržu per kojas tuo padarydamas aiškiai matomas trauminio poveikio žymes abiejose šlaunyse bei sukeldamas mažamečiui fizinį skausmą, ir įsiteisėjusiu 2018-11-16 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 3d. ir nubaustas 100 MGL t. y. 3766 Eur bauda. Pareiškėjas neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Kaip jau buvo minėta, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, 2019-03-14 parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl (duomenys neskelbtini) R. R. veiksmų“, kuria siūloma pripažinti, kad buvęs (duomenys neskelbtini) R. R. savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą.
(duomenys neskelbtini) viršininkas 2019-03-26 priėmė įsakymą „Dėl R. R. veiksmų įvertinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino, kad R. R., ėjęs (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) viršininko 2019-02-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleistas iš vidaus tarnybos, savo poelgiu pažemino pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgiant į 2019-03-14 Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) R. R. veiksmų“. Dėl šio įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo byloje kilo ginčas.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 8 dalies 2 punkto (ginčui aktuali redakcija) nuostatas tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas, kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vidaus reikalų įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.
Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Sprendimas šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamo tarnybinio ar kito patikrinimo metu. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos ( 33 straipsnio 4 dalis).
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
LVAT (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.
Teismas, vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją, pažymi, jog pareiškėjo neteisėti pareigūno vardą žeminantys veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu 2018-11-16 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų pobūdis (pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri yra numatyta BK XVIII skyriuje nusikaltimai žmogaus sveikatai), kaltės forma (tyčia), pažeidimo padarymo aplinkybes ( nukentėjusysis nusikaltimo padarymo metu buvo mažametis ), pažeidimu sukeltos pasekmės (sukėlė mažamečiui fizinį skausmą), lemia akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą.
Pareiškėjo padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–453/2010; 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–2659/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552–2737/2012; 2008 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–1561/2008).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) viršininko 2019-03-26 įsakymas „Dėl R. R. veiksmų įvertinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas dėl šio įsakymo panaikinimo yra netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo R. R. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.