Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisetaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams M. S. ir A. J. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų – V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) atskirti nepilnametį vaiką A. S. nuo jo tėvų – motinos M. S. ir tėvo A. J.; 2) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą V. S. šeimoje; 3) priteisti iš atsakovės M. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui, po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant V. S.; 4) priteisti iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 388 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant V. S.. Nurodo, kad:

5. Trečiasis asmuo V. S. į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

8. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, atsakovas A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, ir jam paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė.

9. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu atsakovė M. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, ir jai paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

12. Gyventojų registro duomenimis, atsakovė M. S. turi du nepilnamečius vaikus – A. S. ir Š. S..

13. Iš ANTA informacinės sistemos – duomenų bazės išrašo duomenimis, nustatyta, jog atsakovei nustatytas 65 proc. dalyvumo lygis.

Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvų

14. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

15. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis).

16. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

17. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, atsakovui A. J. paskirta 1 metų 4 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu atsakovei M. S. – 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

18. Byloje esančiais dokumentų išrašų duomenimis atsakovai negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Esant susiklosčiusiai situacijai, atsakovai negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos ir tinkamo nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo.

19. Teismas, įvertinęs aukščiau esančius duomenis, sprendžia, jog atsakovai dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, t. y. atsakovai ne dėl kaltės, o dėl objektyvių priežasčių negali savarankiškai užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų, saugios gyvenamosios aplinkos. Tad, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, yra pagrindas atskirti nepilnametį A. S. nuo jo motinos M. S. ir tėvo A. J., neapribojant jų kaip tėvų teisių (CK 3.179 straipsnis).

20. Nepilnametį vaiką atskyrus nuo tėvų, vaikai netenka tėvų globos ir esamomis sąlygomis negali grįžti į šeimą. Teismas, vadovaudamasis CPK 4961 straipsnio 1 dalimi, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią (atskirti vaikus nuo tėvų ), privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį tenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaikų nuolatinės globos ir vaikų globėjo paskyrimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

21. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

22. Atskyrus nepilnametį vaiką nuo tėvų, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, A. S. gyvenamoji vieta nustatytina su V. S., jos gyvenamojoje vietoje (šeimoje), kur vaikas gyvena šiuo metu (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo (ne)priteisimo

23. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

24. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

25. Teismas nustatė, kad atsakovė turi 2 nepilnamečius vaikus, jai nustatytas 65 proc. dalyvumo lygis, atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris areštuotas. Sodros duomenimis, atsakovė nedirba. Transporto priemonių atsakovės vardu neregistruota, jos atžvilgiu vykdomi skolos išieškojimai. Tuo tarpu atsakovas nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto neturi, duomenų, kad dirbtų, nėra, antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu vykdomi skolos išieškojimai. Abu atsakovai įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę.

26. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovų nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) metų, lanko ugdymo įstaigą bei tinklinio būrelį, duomenų, jog turėtų specialių poreikių, nėra. Į bylą nepateikta vaiko poreikių lentelė, tačiau akivaizdu, kad įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienos, ugdymo priemonėms įsigyti, laisvalaikiui ir panašiai.

27. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovų finansinė padėtis yra panaši (kilnojamojo turto neturi, nedirba, vykdomi skolos išieškojimai, yra įkalinimo įstaigoje), tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė taip pat turi dar vieną išlaikytinį, bei tai, kad atsakovei nustatytas 65 proc. dalyvumo lygis, teismas sprendžia, jog atsakovės padėtis visgi yra blogesnė, nei atsakovo.

28. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovų išlaikymo jų vaikams dydis, sudarantis iš atsakovės 300 Eur, o atsakovo – 388 Eur, atsižvelgiant į šio sprendimo 25-27 punkte nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra per didelis ir apsunkintų atsakovų materialinę padėtį. Tad atsižvelgiant į protingumo bei proporcingumo principus, spręstina, jog išlaikymo dydis iš atsakovų nepilnamečiam vaikui mažintinas, iš atsakovės priteisiant 200 Eur, iš atsakovo – 250 Eur.

29. Atsižvelgiant į šios nutarties 25–28 punktuose esančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės M. S. 200 Eur dydžio sumą, iš atsakovo – 250 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2025 m. liepos 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama V. S..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

31. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba teismo iniciatyva, atsakovų finansinė padėtis sunki, atlieka laisvės atėmimo bausmę, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jo motinos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamąją vietą V. S. gyvenamojoje vietoje (šeimoje) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės M. S. nepilnamečiam vaikui A. S. išlaikymą, mokamą po 200 Eur (du šimtus eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2025 m. liepos 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečiam vaikui A. S. išlaikymą, mokamą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2025 m. liepos 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti V. S. uzufrukto teise tvarkyti A. S. tenkantį išlaikymą.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.