- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-11
- Bylos Nr.
- AN2-230-557/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00127-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. K. 2017-08-07 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad ji už savo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), ribų šiaurinėje pusėje naudojasi valstybine žeme (yra pastatyta tvora). Administracinio teisės pažeidimo protokole O. K. veika kvalifikuota pagal ATPK (galiojusi redakcija iki 2017-01-01) 45 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017-09-08 nutarimu O. K. nubausta pagal ATPK 45 str. 1 d. 289 Eur bauda už tai, kad pastačiusi tvorą už savo žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), ribų, šiaurinėje pusėje, naudojasi valstybine žeme. Šį nutarimą O. K. atstovė apskundė apylinkės teismui.
Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundą iš dalies patenkino, 2017-09-08 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino protokolą surašiusiai institucijai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti. Nutartis motyvuojama tuo, kad Institucijos surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. O. K. kaltinama padariusi ATPK 45 str. 1 d. (galiojusi redakcija iki 2017-01-01) numatytą teisės pažeidimą – užėmė valstybinę žemę. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas O. K. užimtos valstybinės žemės plotas. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tai blanketinė norma ir nukreipia į kitus teisės aktus, tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nėra nurodytas joks konkretus teisės aktas ir jo dalis, kurio reikalavimai yra pažeisti. Pažymėta ir tai, jog ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Teismas, nustatęs administracinio nusižengimo protokolo trūkumus, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pripažįstant O. K. kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti jai administracinę nuobaudą. Nurodo, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo ANK, kurio 110 str. 1 d. nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 3 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių darbuotojai, vadovaudamiesi teisiniu reglamentavimu, atlieka žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu yra sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.
Nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriuje 2016-11-11 gautas sodų bendrijos „Baltija“ pirmininkės E. V. prašymas patikrinti žemės sklypų, iš kurių vieno adresas – Klaipėda, (duomenys neskelbtini), tvoras, besiribojančias su gatvėmis. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas 2016-12-05 atliko valstybinės žemės prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-152-(14.13.73.). Minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje esanti tvora yra pastatyta už sklypo ribos, valstybinėje žemėje. Akte nurodyta, kad pažeistas tuo metu galiojęs ATPK 45 str. 2016-12-05 patikrinime dalyvavusi Žemės sklypo savininkė O. K. atsisakė pasirašyti patikrinimo akte. 2017-02-20 atlikto pakartotino patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinė žemė dar neatlaisvinta ir pažeidimai nepašalinti (Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-14-(14.13.73.). Nurodo, jog ANK 589 str. reglamentuoja, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Vadovaudamiesi Nuostatų 6.2 papunkčiu, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantieji asmenys, nustatę valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, ANK nustatyta tvarka surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir taiko administracinę atsakomybę. Vadovaudamasis ANK 608, 609 ir 610 str., Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiasis specialistas 2017-08-07 surašė pareiškėjai O. K. administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo, atitinkančio ANK 110 str. 1 d. numatyto pažeidimo (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti) požymius. Administracinio nusižengimo protokole buvo įrašytas administracinis nurodymas – pasiūlymas O. K. per penkiolika kalendorinių dienų savo noru sumokėti baudą, lygią pusei baudos, numatytos ANK 110 str. 1 d. Per nurodytą terminą pažeidėjai O. K. nepateikus informacijos apie sumokėtą baudą, vadovaujantis ANK 615 ir 620 str. 2017- 09-08 buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir 2017-09-11 nutarimo kopija išsiųsta pareiškėjai O. K..
Nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriuje 2017-09-27 buvo gautas O. K. prašymas, kuriuo pateikta informacija apie tai, kad ji dėl ligos nurodytu laiku neturėjo galimybės atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą ir prašė atšaukti sprendimą ir atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimą. Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017-10-09 raštu informavo O. K., kad ji ne kartą (2017-02-21 ir 2017-05-02) buvo kviečiama atvykti į instituciją dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytu laiku O. K. neatvyko ir nepristatė neatvykimą pateisinančių dokumentų, 2017-08-07 surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, atitinkančio ANK 110 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius bei 2017-09-08 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Minėtame rašte O. K. buvo paaiškinta, kad pagal ANK 616 str., administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius netenkino O. K. prašymo dėl administracinio nusižengimo tyrimo atnaujinimo. Pažymi, kad teismui pateiktame skunde pareiškėja O. K. teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė objektyvių duomenų, jog O. K. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinę žemę, aiškiai suprasdama, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Atkreipia dėmesį, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo savininkė yra pareiškėja O. K., įgijusi nuosavybės teisę į minėtą turtą pagal 2012-05-10 dovanojimo sutartį Nr. JP-2748. Teigia, kad įgijusi nuosavybės teisę į žemės sklypą, pareiškėja O. K. įgijo ne tik teises, bet ir pareigas, tai pat ir pareigą pašalinti pažeidimą, susijusį su savavališku valstybinės žemės užėmimu – už žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje pastatytą tvorą.
Pažymi, kad ANK 609 str. nustatytos teisės normos, reglamentuojančios administracinio nusižengimo protokolo turinį. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma; jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu - jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus ANK 608 str. 1 d. nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys. ANK 618 str. reglamentuoja ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinio sudėtį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
Teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus darbuotojai, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgalioti surašyti administracinių nusižengimų protokolus, taip pat darbuotojai, įgalioti nagrinėti ANK 110, 112, 113, 257, 258, 261, 333 str. numatytų administracinių nusižengimų bylas ir nutarimais skirti administracines nuobaudas, tinkamai atliko jiems suteiktas funkcijas ir 2017-08-07 surašė administracinio nusižengimo protokolą bei 2017-09- 08 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nepažeisdami administracinių nusižengimų protokolo bei ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui keliamų reikalavimų. Mano, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teigimas, kad pareiškėjai O. K. surašytame administracinio pažeidimo protokole ir nutarime nėra nurodytas joks konkretus teisės aktas ir jo dalis, kurio reikalavimai yra pažeisti. Atkreipia dėmesį į tai, kad protokole ir nutarime nurodytas tuo metu galiojusio ATPK straipsnis ir dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė, t. y. ATPK 45 str. 1 d. Daro išvadą, kad pareiškėja O. K. pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės naudojimą nuostatas ir jai turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 110 str. 1 d. (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti). Mano, kad principas, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, šiuo atveju neatleidžia pareiškėjos O. K. nuo atsakomybės, kadangi ji pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės naudojimą nuostatas ir jai turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė ir skiriama nuobauda pagal ANK 110 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas
Visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 5 str. 2 d. numatyta, jog Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 str. nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį tik tuomet, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šiuo atveju pažeidimas buvo padarytas 2016-12-05 (iki 2017-01-01), o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2017-08-07 (po 2017-01-01). Dėl šios priežasties, nustačius, jog naujasis įstatymas nešvelnina pažeidėjos teisinės padėties, jos veiksmai Institucijos nutarime buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 45 str., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundą dėl institucijos nutarimo, priimto pagal po 2017-01-01 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėjo pagal ATPK, o ne pagal ANK teiseną. Siekiant išvengti situacijos, kuomet skundai dėl to paties institucijos nutarimo skirtingose instancijose nagrinėjami pagal skirtingą teiseną, apygardos teismas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri išnagrinėta iki 2017-01-01 galiojusio ATPK teisena, ir kurioje sprendimas priimtas vadovaujantis ATPK 302 str., taip pat nagrinėja pagal ATPK ir priimdamas sprendimą dėl apeliacinio skundo, vadovaujasi ATPK 302¹² str.
Iš pirmosios instancijos teismo nutarties ir Institucijos apeliacinio skundo turinio matyti, kad apylinkės teismas iš esmės neišnagrinėjo pažeidėjos atstovės skundo, ir nustatęs, jog administracinio nusižengimo protokole yra esminių trūkumų, kurie trukdo pirmosios instancijos teismui išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą iš esmės ir priimti procesinį sprendimą, bylą grąžino Institucijai. Taigi, pirmosios instancijos teismui bylos pagal pažeidėjos skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo iš esmės neišnagrinėjus, apygardos teismas neturi pagrindo spręsti pažeidėjos kaltės klausimo, ir pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai pagrįstumo.
Pagrindinis Institucijos uždavinys yra tinkamai išpildyti ATPK 260 str. 1 d. numatytus reikalavimus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas nurodė nustatęs du protokolo turiniui keliamų reikalavimų pažeidimus: 1) protokole nenurodytas O. K. užimtos valstybinės žemės plotas; 2) protokole nenurodytas joks konkretus teisės aktas ir jo dalis, kurio reikalavimai yra pažeisti. Apygardos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nutartyje minimos aplinkybės privalėjo būti nustatytos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, o jų nenustatymas pažeidė O. K. procesinių teisių garantuojamą galimybę gintis nuo iškelto jai kaltinimo.
Kaip matyti iš ATPK 45 str. 1 d. dispozicijos, administracinė atsakomybė numatyta už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Administracinės atsakomybės kilimas nėra siejamas su savavališkai užimtos valstybinės žemės (vandens telkinio) plotu, tokiu būdu užimtos valstybinės žemės (vandens telkinio) plotas nėra pažeidėjo atsakomybę kvalifikuojantis požymis. Tam, jog asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, pakanka nustatyti patį savavališko valstybinio žemės sklypo užėmimo faktą, taigi, skirtingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, konkretus užimtos valstybinės žemės plotas nėra ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis, todėl institucijai nekyla pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytas tiek konkretus žemės sklypo, šalia kurio esanti valstybinė žemė buvo užimta, numeris (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek šio sklypo adresas ((duomenys neskelbtini)). Be to, asmens kaltė nustatinėjama ne tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, tačiau ir kitais institucijos surinktais administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais duomenimis. Šiuo atveju byloje yra Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-152-(14.13.78), kuriame nustatyta, jog sklypo tvora pastatyta valstybinėje žemėje, už sklypo ribos (b. l. 16-17). Prie šio patikrinimo akto pridėtos 3 fotonuotraukos (b. l. 18), kuriose užfiksuotas pažeidimas, tikslios vietos, kur pažeidėja, anot institucijos, užėmė valstybinę žemę. Be to, prie minėto Žemės naudojimo patikrinimo akto pridėta ir situacijos schema, iš kurios matyti, jog nustatytas užimtos valstybinės žemės plotas 12,10 m² (b. l. 19). Nustačius, jog konkretus užimtos žemės plotas nėra ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymis, bei tai, jog byloje institucijos pateiktais duomenimis jis yra nustatytas, nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šio ploto nenurodžius administracinio teisės pažeidimo protokole, O. K. nepagrįstai suvaržoma teisė į gynybą.
Apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą gražino protokolą surašiusiai Institucijai remdamasis ir tuo, jog ATPK 45 str. 1 d. yra blanketinė norma ir nukreipia į kitus teisės aktus, tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nėra nurodytas joks konkretus teisės aktas ir jo dalis, kurio reikalavimai yra pažeisti. Apygardos teismas negali sutikti ir su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu. Iš teisės teorijos žinoma, jog teisės norma laikoma turinčia blanketinę dispoziciją, jei ji tik nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, o nurodo, jog taisyklės suformuotos kitame teisės akte. ATPK galima sutikti pirmosios instancijos teismo minimų blanketinių normų (pavyzdžiui: ATPK 64 str. 3 d., numatanti atsakomybę už Miškų neatkūrimą per Miškų įstatymo nustatytus terminus; ATPK 133¹ str. 1 d., numatanti atsakomybę už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą; ATPK 188⁷ str. 1 d., numatanti atsakomybę už susirinkimų įstatymo pažeidimą ir kiti), pagal kurias traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn privalo būti nurodomas konkretus straipsnyje minimas įstatymas, to įstatymo straipsnis ir dalis, kurią savo veiksmais pažeidė asmuo. Tačiau šiuo atveju pačioje ATPK 45 str. 1 d. dispozicijoje suformuluotas ir išdėstytas konkretus pavojingas asmens elgesio modelis – savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas, už kurį numatyta straipsnio sankcijoje įtvirtinta sankcija. Šio straipsnio dispozicijoje nėra jokių nuorodų į kitus teisės aktus, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ATPK 45 str. 1 d. yra blanketinė teisės norma, o institucija, asmeniui surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, be šio straipsnio privalo nurodyti dar kokį nors konkretų teisės aktą ar jo dalį, kurio reikalavimai yra pažeisti. Nustačius, jog ATPK 45 str. 1 d. nėra blanketinė teisės norma, pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog be šio straipsnio administracinio nusižengimo protokole turėjo būti nurodytas kitas konkretus teisės aktas ar jo dalis, kurio reikalavimai yra pažeisti, ir kad šio teisės akto nenurodžius administracinio teisės pažeidimo protokole, O. K. nepagrįstai suvaržoma teisė į gynybą, nėra jokio pamatuoto pagrindo.
ATPK 302 str. 1 d. 4 p., kuriuo vadovavosi apylinkės teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodytas sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Toliau šiame punkte specialiai pabrėžta, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats negali ištaisyti (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007; N444-3214/2008). Taigi vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės (LAT nutartis 2AT-9-2013). Tuo tarpu iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismas grąžino bylą nurodęs mažareikšmes aplinkybes, kurios, kaip aptarta anksčiau, nelaikytinos Institucijos surašyto protokolo trūkumais. Apygardos teismo vertinimu, 2017-08-07 administracinio teisės pažeidimo protokolas iš esmės atitinka jo formai ir turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ATPK 259 str., 260 str.). Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokį ir kokios apimties tyrimą turėtų atlikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, ar kokius esminius administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus turėtų ištaisyti protokolą surašiusi institucija, kurių negalėtų pašalinti ar ištaisyti bylą nagrinėjantis teismas.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, netyrė ir tinkamai neanalizavo bylai reikšmingų aplinkybių ir priėmė nepagrįstą nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartis negali būti laikoma teisėta. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ANK teisenos nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.