Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei, advokatui gynėjui Jonui Algimantui Pakarkliui, nukentėjusiajai S. M., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-12-01 Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str.1 d. ( 3 epiz.) 9 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 val. visuomenės labui, vadovaujantis LR BK 64 prim. str., paskirta bausmė sumažinta 1/3, bausmę atlieka nuo 2015-12-28, 2016-02-04 buvo atlikęs 30 val. viešųjų darbų, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 145 str. 1 d. ir 245 str., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016-02-29 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), S. M. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankose demonstruodamas žarsteklį ir laužtuvą, grasino nužudyti motiną S. M., sakydamas: "užmušiu tave, skaičiuoju iki keturių, jei neini gult - suskaldysiu galvą", dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, taip grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusios S. M. sveikatą.

Taip pat V. M., žinodamas apie Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutartimi priimtą teismo sprendimą nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. M. ir nesilankyti (duomenys neskelbtini), pažeidė nustatytą tvarką, t. y. 2016-03-05 apie 19.00 val. lankėsi motinos S. M. namuose adresu (duomenys neskelbtini), taip nevykdė Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-02 sprendimo.

V. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad vasario 29 d. į namus grįžo neblaivus ir tarp jo bei motinos kilo konfliktas. Prisimena, kad rankose laikė žarsteklį ir laužtuvą, grasino užmušti motiną ir jai suskaldyti galvą. Motinai grasino ne pirmą kartą, netinkamai pasielgia dėl neblaivumo. Kai būna blaivus su motina sutaria. Po vasario 29 d. įvykio privalėjo nesiartinti prie motinos ir nesilankyti namuose, jam buvo įteikta nutartis, nutarties turinį suprato. Kelias naktis nakvojo pas draugą, o kovo 5 d. grįžo pas motiną. Buvo neblaivus, todėl su motina vėl susipyko, o pastaroji iškvietė policiją. Anksčiau du kartus jau teistas dėl to paties – dėl grasinimų motinai ir smurto prieš ją.

Šiuo metu niekur nedirba, pinigų pasiskolina.

V. M. gailisi, kad grasino motinai, jos atsiprašė, ateityje nebegirtaus ir nebedarys nusikalstamų veikų.

Po prisipažinimo įvykdžius nusikalstamas veikas sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėjas ir nukentėjusioji.

V. M. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusioji S. M. apklausos protokoluose ( b. l. 19-20,25) nurodė, kad 2016-02-29, apie 20.00 val. į namus grįžo girtas sūnus V. M.. Jis atsigulė į lovą, pradėjo jos reikalauti, kad padarytų valgyti. Jam atsakiusi, kad jei turi iš ko gerti, tai kai kada nusipirk ir valgyti. V. M. geria kiekvieną dieną. Sūnus labai supyko ir, nuėjęs į virtuvę , viena ranka pasiėmė žarsteklį, kita - štangą, kuriais užsimojo prieš ją ir pasakė "skaičiuoju iki keturių, jei neini gult, suskaldysiu tau galvą”. Tai jis sakė rankose turėdamas žarsteklį ir štangą, stovėdamas nuo jos panašiai vieno metro atstumu. Ji išsigando dėl savo gyvybės bei sveikatos, sūnaus labai bijojo, jis buvo agresyviai nusiteikęs. Iš virtuvinės spintelės jis traukė indus, juos daužė, svetainėje kumščiu išdaužė stiklą. Civilinio ieškinio nereiškia, tačiau sūnaus ji bijo, nors teismas jam skyrė viešuosius darbus, tačiau tai jo nepaveikė. 2016-03-05 apie 19 val. sūnus V. M. vėl atėjo į jos namus. Jis buvo girtas, pradėjo ant jos šaukti, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Buvo agresyviai nusiteikęs, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Prieš atvykstant policijos pareigūnams V. M. pabėgo.

Posėdžio metu nukentėjusioji S. M. atleido savo sūnui ir palinkėjo pasitaisyti.

2016-03-01 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas. Virtuvėje prie krosnies stovi metalinė štanga, kurios ilgis 78 cm, plotis 3x4 cm, ant krosnies- žarstelkis, kurio ilgis 54 cm, kuriais, pasak nukentėjusiosios S. M., jai grasino V. M., virtuvėje -spintelė, iš kurios, pasak nukentėjusiosios S. M., buvo traukiami ir daužomi indai. Svetainėje - sekcija, kur, pasak S. M., buvo stiklas, kurį sūnus V. M. išdaužė ( b. l. 8-17).

Iš 2016-03-05 Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK VPS PB vyriausiojo patrulio J. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-03-05 19:38 buvo gautas pranešimas apie tai, jog neblaivus sūnus, kuriam uždrausta lankytis motinos namuose, triukšmauja, šūkauja, grasina sumušti savo motiną. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), S. M. paaiškino, kad sūnus V. M., būdamas neblaivus, šūkauja, trukdo jai ilsėtis. Atvykus policijos pareigūnams, V. M. jau buvo pasišalinęs ( b. l. 21).

Iš blaivumo testo matyti, kad 2016-03-01 19 val. 08 min. V. M. nustatytas 1.76 promilių girtumas ( b. l. 27).

Iš Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarties matyti ( b. l. 48-49), kad V. M. buvo įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įpareigotas nesiartinti prie S. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, V. M. padarė dvi nusikalstamas veikas – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d., ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 245 str.

LR BK 145 str. 1 d. nurodo – baudžiamąją atsakomybę užtraukia grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jei buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

V. M. nurodė, kad girtauja dažnai, būdamas neblaivus nesutaria su motina. Motina S. M. parodė, kad sūnaus ji bijo dėl neprognozuojamo elgesio. Pastebėtina, kad V. M. 2015-12-01 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl grasinimo nužudyti motiną S. M. ( trys epizodai), 2016-03-03 teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat pripažintas kaltu ( be kitų straipsnių) pagal LR BK 145 str. 1 d. Teismas daro išvadą, jog dėl nuolatinių grasinimų ir smurto naudojimo S. M. turėjo pagrindą manyti, kad neblaivus sūnus gali įvykdyti grasinimus.

LR BK 245 str. nurodo - baudžiamąją atsakomybę užtraukia teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas. Po grasinimo nužudyti motiną V. M. atžvilgiu buvo priimta nutartis dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo, kurios pagrindu V. M. buvo įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įpareigotas nesiartinti prie S. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja. V. M. nurodė, kad jam paminėta nutartis buvo įteikta, nutarties turinį suprato. Būdamas neblaivus V. M. nevykdė nutarties – 2016-03-05 apie 19 val. grįžo pas motiną ir vėl sukėlė konfliktą, tokiu būdu padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 245 str.

V. M. kaltė įrodyta posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltininko parodymais, nukentėjusiosios, kitais rašytiniais įrodymais, kuriuos teismas, remdamasis BPK 20 str., laiko įrodymais.

Nesant ginčo dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, teismas neapsistoja prie gilesnės įrodymų analizės.

Dėl bausmės.

V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio. V. M. patvirtino, kad netinkamai elgėsi paveiktas alkoholio – duodamas paaiškinimus nurodė, jog „gėrimas padarė viską“.

Teismo nuomone, V. M. apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

V. M. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką ir vieną baudžiamąjį nusižengimą ( LR BK 11 str., 12 str.), jis teisiamas antrą kartą ( b. l. 54-56, 57-61). V. M. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-12-01 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. bei pagal BK 145 str. 1 d. trys epizodai), jam paskirta viešųjų darbų bausmė. V. M. atžvilgiu priimtas dar vienas baudžiamasis įsakymas ( 2016-03-03), tačiau įsakymas neįsiteisėjęs – pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. Pastebėtina, kad visas nusikalstamas veikas V. M. įvykdė prieš motiną S. M., viešųjų darbų bausmės pagal priimtus baudžiamuosius įsakymus pilnai nėra atlikęs.

V. M. padarė iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas prieš S. M., paskirta viešųjų darbų bausmė V. M. elgesiui įtakos neturėjo.

V. M. baustas administracine tvarka ( b. l. 67-71), nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų gydytojų nestebimas (b. l. 73). Nors V. M. yra jauno amžiaus, pripažino, kad linkęs nesaikingai vartoti alkoholį, dėl to nuolat konfliktuoja su motina.

Remiantis LR BK 27 str. V. M. laikytinas recidyvistu.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina, kad S. M. nesiekia griežtos bausmės kaltinamajam.

V. M. nurodė neturintis pastovaus darbo, lėšų girtavimui pasiskolindavo.

Prokurorė V. M. prašė skirti arešto bausmę, gynėjas prašė neskirti bausmės, susijusios su laisvės ribojimu.

V. M., turinčiam neišnykusį teistumą už analogišką veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją, skirtina arešto bausmė. V. M., remiantis jo ir nukentėjusiosios paaiškinimais, būdamas neblaivus, elgiasi neprognozuojamai, dėl to nukentėjusioji jaučiasi nesaugiai. Pažymėtina, kad V. M. elgėsi gana įžūliai – žinodamas, kad jo atžvilgiu priimtas 2015-12-01 baudžiamasis įsakymas ir jam paskirta bausmė, savo elgesio nekeitė ir toliau darė nusikalstamas veikas prieš motiną S. M..

Vienas iš bausmės tikslų – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet tą ir kitus asmenis paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo nuomone, V. M. skirti su trumpalaikiu laisvės apribojimu nesusijusią bausmę netikslinga, nes bausmės tikslai bus nepasiekti.

Teismo nuomone, geriausiai bausmės tikslus pasiektų paskirta arešto bausmė, kuri laikoma trumpalaike laisvės atėmimo bausme.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir proporcingumo principus, V. M. skirtina arešto bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pakartotinumą, nustatytina artima įstatyme numatytam bausmės vidurkiui.

Atsižvelgiama, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 145 str. 1 d., ir paskirti 55 (penkiasdešimt penkių ) parų arešto bausmę.

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 245 str., ir paskirti 20 (dvidešimties ) parų arešto bausmę.

Remiantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtąsias bausmes iš dalies sudėti ir paskirti subendrintą bausmę - 60 ( šešiasdešimties ) parų arešto bausmę.

Remiantis LR BK 64¹ str., V. M. paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – 40 ( keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką V. M. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-01 iki 2016-03-02 (vieną parą).

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.