- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- eI-3843-764/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01769-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- VšĮ „Užstatas“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūros
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ „Užstatas“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VšĮ „Užstatas“ kreipėsi į teismą su skundu dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (27)-A4-4342 dalies, kuria nuspręsta laikyti VšĮ „Užstatas“ patikslintą 2017 – 2019 metų užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo planą nepateiktu, panaikinimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pareiškėja skunde paaiškina, kad 2017 m. sausio 13 d. pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai prašymą suderinti 2017 – 2019 m. užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo planą (toliau – ir Planas), visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programą (toliau – ir Programa) ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemą (toliau – ir Schema), tačiau atsakovė nustatė pateikto plano, programos bei schemos trūkumus ir nurodė juos ištaisyti iki 2017 m. kovo 13 d. Pareiškėja, nepraleisdama nustatyto termino, pašalino nurodytus trūkumus, tačiau atsakovė priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo programą ir schemą laikė pateiktais, o planą nepateiktu.
Pareiškėja su priimtu sprendimu nesutinka ir teigia, kad visiems didžiausiems Lietuvos prekybininkams buvo išsiuntusi bendradarbiavimo sutartis dėl vienkartinių pakuočių priėmimo ir užstato grąžinimo, tačiau su pareiškėja sutiko sudaryti sutartis tik du pardavėjai, t. y. UAB „Čia Market“ ir UAB „Eiginta“. Pareiškėja mano, kad negalėjo įtakoti aplinkybės, jog kiti pardavėjai nesudarė su pareiškėja bendradarbiavimo sutarčių ir pardavėjų atsisakymas bendradarbiauti negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjos pateiktą planą.
Skunde pareiškėja teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. D1-791 patvirtintą Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7.7 papunktį, pareiškėja turi pareigą pateikti visus bendradarbiavimo susitarimus su visais pardavėjais, vykdančiais vienkartinių pakuočių priėmimą ir užstato grąžinimą ir mano, kad teisės aktais nurodytą pareigą įvykdė tinkamai. Pareiškėja pažymi, kad išsiuntė pasiūlymus dėl bendradarbiavimo sutarčių sudarymo visiems didžiausiems vienkartinių pakuočių pardavėjams, tačiau su ja sutiko sudaryti sutartis tik du pardavėjai, todėl pareiškėjai atlikus šią pareigą ir įrodžius, kad pareiškėja gali ir turi galimybių sudaryti susitarimus su pardavėjais, pareiškėjos valioje esančių veiksmų atlikimas pasibaigia.
Pareiškėja paaiškina, kad yra įpareigota sudaryti bendradarbiavimo sutartis su pardavėju, jeigu jis išreikia tokią valią, tačiau šis principas negali būti taikomas priešingai ir pareiškėja negali priversti pardavėjus sudaryti siūlomą bendradarbiavimo sutartį. Pareiškėjos manymu, ji yra atsakinga už teisės aktais nustatytą pareigą sudaryti susitarimus, tačiau negali būti laikoma atsakinga ir patirti neigiamas pasekmes dėl to, kad kiti Užstato sistemoje dalyvaujantys subjektai nevykdo jiems priskirtų pareigų, t. y. pareiškėja negali būti atsakinga už aplinkybes, kurios nepriklauso nuo jos valios.
Pareiškėja, atsižvelgusi į skunde išdėstytų aplinkybių visumą, prašo ginčijamą sprendimą, dalyje dėl pateikto plano nepriėmimo, panaikinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra pateiktu atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.
Atsakovė atsiliepime teigia, kad pareiškėja pagal Tvarkos aprašo 7.7 papunktį, turi pareigą teikiamame tvirtinti plane numatyti bendradarbiavimo sutartis su visais vienkartinių pakuočių pardavėjais, kurie pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas privalo organizuoti vienkartinių pakuočių priėmimą ir užstato grąžinimą. Atsakovė atsižvelgusi į tai, mano, kad pareiškėjos teiginiai dėl didžiausių prekybininkų atsisakymo sudaryti su pareiškėja bendradarbiavimo sutartis laikytini nepagrįstais, nes viešą sutartį UAB „Maxima LT“ pareiškėja išsiuntė tik 2017 m. kovo 1 d., t. y. po atsakovės 2017 m. vasario 13 d. nustatytų trūkumų, o duomenų, kad buvo siųstos viešos bendradarbiavimo sutartys kitiems prekybininkams, pareiškėja nepateikė, todėl minėti pareiškėjos argumentai laikytini subjektyviais.
Atsiliepime atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11² straipsnio 2 dalis nustato Užstato sistemos administratoriaus funkcijas, kurias privalo vykdyti pareiškėja. Pareiškėjai nesudarius bendradarbiavimo sutarčių su visais pardavėjais, vykdančiais vienkartinių pakuočių priėmimą ir užstato grąžinimą, pagrindo teigti, kad pareiškėja tinkamai atliko visas administratoriaus funkcijas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra.
Atsakovės teigimu, pareiškėja yra atsakinga už gamintojų ir importuotojų pareigą dalyvauti Užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, todėl pareiškėjai keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo ir elgesio standartai. Pareiškėja, žinodama apie teisės aktų nustatytą pareigą vykdyti veiklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėjo imtis visų veiksmų, kurie užtikrintų tokių pareigų tinkamą įgyvendinimą. Atsakovė, atsižvelgusi į atsiliepime išdėstytus argumentus, prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (27)-A4-4342 dalies, kuria nuspręsta laikyti VšĮ „Užstatas“ patikslintą 2017 – 2019 metų užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo planą nepateiktu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2015 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo suteikė įgaliojimus pareiškėjui vykdyti Užstato sistemos administratoriaus veiklą. Tvarkos aprašu pareiškėja įpareigota kasmet teikti metinę ataskaitą apie užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano vykdymą, finansavimo schemą ir visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programą ir einamųjų metų praėjusio pusmečio tarpinę ataskaitą. Pareiškėja, atsižvelgusi į teisės aktų jai nustatytą pareigą, 2017 m. sausio 13 d. pateikė atsakovei derinti patikslintą planą, programą ir schemą. Atsakovė 2017 m. vasario 13 d. raštu Nr. (27)-A4-1569 įpareigojo pareiškėją patikslinti planą, programą ir finansavimo schemą ir pateikti tokius dokumentus, kurie patvirtintų administratoriaus vykdomą veiklą. Pareiškėja 2017 m. kovo 13 d. atsakovei pateikė papildomus duomenis dėl pateiktų pastabų ir 2017 m. kovo 1 d. siūlymus dėl bendradarbiavimo sutarties sudarymo, kuriuos siuntė UAB „Lidl Lietuva“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Maxima LT“ ir UAB „Maxima LT“ atsisakymą bendradarbiauti bei 2017 m. kovo 1 d. duomenis dėl UAB „Eiginta“ ir UAB „Čia Market“ bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimo. Atsakovė, įvertinusi pareiškėjos pateiktus duomenis priėmė ginčijamą 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (27)-A4-4342, kuriame paaiškino, kad sistemos organizavimo plane turi būti nurodytos bendradarbiavimo sutartys su visais vienkartinių pakuočių pardavėjais, o pareiškėja pateikė tik dvi bendradarbiavimo sutartis, todėl pažeidė Tvarkos aprašo 7.7 papunktį ir pareiškėjos planas laikytinas nepateiktu.
Tvarkos aprašo 7.7 papunktyje įtvirtinta, kad sistemos organizavimo plane turi būti nurodytos bendradarbiavimo sutartys su visais vienkartinių pakuočių pardavėjais, kurie pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas privalo organizuoti vienkartinių pakuočių priėmimą ir užstato grąžinimą (nurodant Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatyto sąnaudų kompensavimo apskaičiavimo tvarką). Nagrinėjamu atveju, matyti, kad minėta nuostata įtvirtina, jog Užstato sistemos administratorius privalo pateikti bendradarbiavimo sutartis su visais vienkartinių pakuočių pardavėjais, kurie yra Lietuvos Respublikoje, tačiau šią nuostatą privalu aiškinti atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje yra du Užstato sistemos administratoriai ir vienas iš jų yra VšĮ „Užstatas“. Remiantis minėta aplinkybe, darytina išvada, kad vienkartinių pakuočių pardavėjai gali pasirinkti su kuriuo Užstato sistemos administratoriumi sudaryti sutartį, todėl esant dviem administratoriams neįmanoma, kad pareiškėja pasirašytų bendradarbiavimo sutartis su visais vienkartinių pakuočių pardavėjais, kurie yra Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog buvo siekiama sudaryti bendradarbiavimo sutartis su didžiaisiais ir mažaisiais vienkartinių pakuočių pardavėjais, tačiau su pareiškėja sutartis sutiko sudaryti tik UAB „Eiginta“ ir UAB „Čia Market“. Pažymėtina, kad UAB „Maxima LT“ atsisakė sudaryti bendradarbiavimo sutartį su pareiškėja, o kiti vienkartinių pakuočių pardavėjai pareiškėjai į išsiųstus pasiūlymus neatsakė. Įvertinus tai, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. siūlė sudaryti bendradarbiavimo sutartis ir tai, kad su ja nesutiko sudaryti sutarčių arba į siūlymus neatsakė, taip pat tai, kad be pareiškėjos yra ir kitas Užstato sistemos administratorius, kuris taip pat gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis su kitais vienkartinių pakuočių pardavėjais, Teismas daro išvada, kad aplinkybės dėl sutarties nesudarymo iš esmės nepriklauso nuo pareiškėjos valios ir esant dviem Užstato sistemos administratoriams pareiškėja negali sudaryti bendradarbiavimo sutarčių su visais Lietuvos Respublikoje esančiais vienkartinių pakuočių pardavėjais.
Pareiškėja skunde teigia, kad vienkartinių pakuočių pardavėjai gali pasirinkti, ar sudaryti bendradarbiavimo sutartį su pareiškėja ar atsisakyti, todėl pareiškėja negali įpareigoti vienkartinių pakuočių pardavėjų sudaryti sutartis. Atsakovė teigia, kad vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo dalyvauti Užstato sistemoje. Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Atsižvelgus į minėtą nuostatą, privalu įvertinti, kad ne visi vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo dalyvauti Užstato sistemoje ir minėtoje išimtyje yra nustatyta, kurie pardavėjai gali pasirinkti, ar dalyvauti Užstato sistemoje. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė nepagrįstai skundžiamame sprendime remiasi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, nes Tvarkos aprašo 7.7 papunktis, kurio pažeidimą konstatuoja atsakovė, nustato, jog turi būti pateiktos bendradarbiavimo sutartys su vienkartinių pakuočių pardavėjais, o minėto įstatymo 8 straipsnio 3 dalis pasisako apie daugkartinių pakuočių pardavėjus.
Nagrinėjamu atveju, skundžiamam atsakovės sprendimui taikytinas Viešojo administravimo įstatymas, kuris nustato bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, sprendimas turi būti pagristas nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teises aktų normomis) yra skirti viešojo administravimo institucijos priimamam administraciniam aktui. Taigi aplinkybę, ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus kiekvienu atveju nustato teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-45-520/2017).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, matyti, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, neįvertino visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo priėmimui, t. y. neatsižvelgė, ar bendradarbiavimo sutartys buvo nesudarytos dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, ar pareiškėja elgėsi aktyviai ir siekė sudaryti bendradarbiavimo sutartis su vienkartinių pakuočių pardavėjais. Atsakovė turėjo įvertinti, kad Lietuvos Respublikoje yra du Užstato sistemos administratoriai, todėl pareiškėja negali sudaryti sutarčių su visais Lietuvos Respublikoje esančiais vienkartinių pakuočių pardavėjais, taip pat atsakovė turėjo įvertinti, kad ne visi Lietuvos Respublikoje esantys vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo dalyvauti Užstato sistemoje (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Remiantis minėtomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, neišnagrinėjo visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos tinkamo sprendimo priėmimui, todėl pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nėra.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, matyti, kad atsakovė ginčijamame sprendime nepagrįstai teigia, jog pareiškėja privalėjo sudaryti bendradarbiavimo sutartis su visais Lietuvos Respublikoje esančiais vienkartinių pakuočių pardavėjais, ginčijamame sprendime nėra įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos tinkamo sprendimo priėmimui, todėl skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų ir yra naikintinas.
Pareiškėja pateiktu skundu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal 2 šio straipsnio dalį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Kol kas pareiškėja teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas dėl išlaidų atlyginimo sprendime nepasisako bei atkreipia dėmesį, kad pareiškėja tokį prašymą turi teisę pateikti per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jei per nustatytą terminą prašymas bus pateiktas, teismas jį išnagrinės rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos VšĮ „Užstatas“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (27)-A4-4342 dalyje, kuria nuspręsta laikyti VšĮ „Užstatas“ patikslintą 2017 – 2019 metų užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo planą nepateiktu ir įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymą dėl 2017 – 2019 metų plano derinimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.