- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-12-06
- Bylos Nr.
- 1-160-245/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Stefanija Bukelienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, nukentėjusiajam A. R. , nukentėjusiojo atstovui Daliui Macelicai, gynėjai advokatei Stefanijai Bukelienei, specialistei Sigitai Bielevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B. , ak. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirb. UAB „Duslintuvai" šaltkalviu, turintis 9 klasių išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini) , Kaune, neteistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., 2003-09-11 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2006 m. spalio 1 d. 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bare „AJAX", esančiame Kaune, Savanorių pr. 3, viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis ypatingai įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be jokios dingsties, tyčia paimdamas nuo palangės plastikinį gėlių vazoną su žemėmis ir juo smogdamas nukentėjusiajam A. R. į galvą, padarė jam muštinę žaizdą kaktos dešinėje, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kaktikaulio dešines puses lūžį. priekines kaukolės duobės dešinėje lūžį, kraujo išlają virš kietojo dangalo dešinėje kaktinėje srityje, galvos smegenų sukrėtimą, kaklo raiščių patempimą, iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. R. sveikatą.
Kaltinamojo A. B. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2006 m. spalio mėnesį su draugais bare „AJAX“ gėrė alų. Išgėrė apie 2-3 bokalus alaus. Jautėsi apsvaigęs. Kartu su juo buvo D. V. , M.Š. , Š. V. ir G. Nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo. Bare vyko kažkoks susistumdymas. Nukentėjusysis eidamas link baro užkliuvo, susiginčijo su baro lankytojais. Jam atrodo, kad vienas iš lankytojų išeidamas iš baro trenkė nukentėjusiajam su bokalu per galvą. Nežino, kodėl jis apie tai nepasakė ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai. Po suduoto smūgio nukentėjusysis nenukrito. Prie nukentėjusiojo stalelio jis buvo priėjęs gal vieną kartą. Galėjo eiti pro nukentėjusįjį pirkti alaus. Nukentėjusysis piktai į jį pažiūrėjo, buvo agresyviai nusiteikęs, žengė kelis žingsnius link jo. Jis suprato, kad nukentėjusysis nori muštis. Jis trenkė nukentėjusiajam bokalu kaire ranka į galvą. Ar jo bokalas buvo tuščias, ar pilnas, neprisimena. Nukentėjusiajam trenkė stovinčiam 1 kartą kaire ranka į dešinį skruostą prie dešinės akies. Po smūgio nukentėjusysis nukrito. Tuomet jis norėjo išeiti iš baro, bet jį sulaikė policijos pareigūnai. Kai trenkė nukentėjusiajam, kartu buvo M.Š. , jos draugė Greta, Š. V. . Neatsimena, kad nukentėjusiajam būtų trenkęs gėlių vazonu. Mano, kad nukentėjusysis į vazoną galėjo atsitrenkti krisdamas. Viską atsimena miglotai. Ar nukentėjusysis buvo užsimojęs, dėl girtumo pasakyti negali. Dėl ko ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nepasakė apie tai, kad bare vyko susistumdymas tarp jam nepažįstamų vaikinų, tarp kurių buvo ir tas, kuriam vėliau jis sudavė bokalu per galvą, pasakyti negali. Jis į barą atėjo blaivus. Netvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad nukentėjusysis jį puolė kumščiais. Kodėl tyrėjai davė tokius parodymus, nežino. Tvirtina, kad nukentėjusysis su juo nekonfliktavo, smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Kurioje vietoje jis sudavė nukentėjusiajam, tiksliai pasakyti negali. Jo parodymai nenuoseklūs, nes daug ko neprisimena. Š. V. buvo už jį aukštesnis, o D. V. už jį stambesnis. D. V. nekonfliktavo, nesmogė nukentėjusiajam į veidą. Negali pasakyti ar žemesnysis vaikinas sėdėjo prie jo stalelio. Neprisimena, ar nukentėjusysis buvo apipiltas alumi, ar kavinės grindys buvo šlapios. Niekas daugiau iš jo kompanijos su nukentėjusiuoju nekonfliktavo ir nesmogė jam į veidą. Pripažįsta, kad galėjo iš nukentėjusiojo reikalauti pinigų ir telefono. Kaltę pripažįsta ir gailisi. Taip pat pripažįsta, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai padaryti nuo jo smūgio. Tvirtina, kad nukentėjusiajam trenkė bokalu. Bokalas buvo su rankena, storo stiklo. Kiek pamena, bokalas nuo smūgio nedužo. Šukės ant grindų galėjo būti nuo kito bokalo. Vazonu netrenkė. Nukentėjusiojo atsiprašė.
Parodymų patikrinimo vietoje kaltinamasis parodė nusikaltimo padarymo vietą ir paaiškino jo aplinkybes (1 t. b.l. 136-140).
Nukentėjusysis A. R. parodė, kad su draugais buvo bare ir linksmai leido laiką. Draugams išsiskirsčius, liko dviese su drauge E. P. . Išgėrė alaus. Po kiek laiko iš kaltinamojo kompanijos prie jo stalelio priėjo „mažesnysis“ vaikinas ir pasakė, kad jis jam nepatinka, nes per daug vaidina. Nukentėjusysis jo paties įvardinto „mažesniojo“ vaikino nepažinojo. Po to priėjo A. B. ir atsisėdo šalia. Nukentėjusysis jį įvardijo „aukštesniuoju“ vaikinu. Paklausė, ar jis neturi mobiliojo ryšio telefono, reikalavo pinigų. Pasakius, kad neturi, liepė nemeluoti. Mano, kad A. B. mobiliojo ryšio telefoną galėjo pamatyti lauke, jam kalbantis su mama. Po to priėjo kažkoks vaikinas ir pakvietė kaltinamąjį eiti su juo. Nežino, ar kaltinamasis galėjo matyti, kaip jis bendravo su „mažesniuoju“ vaikinu. Grįžęs iš lauko „mažesnysis“ vaikinas atėjo prie jo stalelio. Jis tuo metu gėrė alų. „Mažesnysis“ vaikinas jam trenkė į veidą. Smūgis buvo nestiprus. Trenkė tik vieną kartą. Nesuprato ar trenkė ranka, ar delnu. Matė, kaip po smūgio kaltinamojo draugai susižvalgė. Jis išsigando, nes vaikinų buvo grupė. Kai trenkė „mažesnysis“ vaikinas, A. B. nebuvo, jis buvo lauke. E. P. tuo metu taip pat nebuvo, ji buvo nuėjusi pakalbėti telefonu. Išsigandęs vaikinų jis ruošėsi išeiti iš baro. Jaunuoliai stovėjo šone. Buvo ir kaltinamasis A. B. . Viskas įvyko labai greitai. Pajuto smūgį iš kairės pusės, iš ten, kur stovėjo kaltinamasis. Smūgiavo į dešinį šoną. Tvirtina, kad jam trenkė kaltinamasis. Su kuo trenkė, jis nematė. Jautė, kad sudavė tvirtu daiktu. Joks kitas asmuo jam negalėjo suduoti. Šalia nieko nebuvo. Tvirtina, kad kaltinamasis tikrai stovėjo prie lango, o jo draugai ant tako. Nuo smūgio, jis apsvaigo, buvo bloga, skaudėjo galvą. Kaklą pasitempė smūgio metu. Atsimena, kad gulėjo policininkui ant kelių, laukė greitosios med. pagalbos. Krisdamas į palangę neatsitrenkė, nes krisdamas ant žemės pajuto „dungtelėjimą“. Nematė, kad jam būtų smogta su gėle. Kaltinamasis jam sakė, kad jis nepatiko jo draugui. E. P. kvietė policiją. Joks kitas asmuo jo nestumdė ir niekas jam netrenkė bokalu per galvą. Po įvykio pastoviai jaučia galvos ir kaklo skausmus. Jis negali sunkiai kelti, nepritampa draugų būryje, patyrė nemalonias emocijas. Liepos mėnesį išėjo iš darbo, nes buvo per sunku. Gydymą tęsia namuose. Vartoja vaistus. Operacijos nedarė, tik siuvo kaktą. Gyvena su tėvais, nes reikalingas kito asmens buvimas šalia. Susitarė su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo. Susitarimą pasirašė savo valia.
Asmens parodymų atpažinti metu nukentėjusysis atpažino kaltinamąjį A. B. kaip asmenį, kurį savo apklausoje įvardijo kaip „aukštesnysis“. (1 t. b.l. 40-43).
Asmens parodymų atpažinti metu nukentėjusysis A. R. neatpažino D. V. (1t. b.l. 44-46).
Liudytojas L. K. parodė, kad 2006 m. spalio 1 d. jis su žmona buvo kavinės -baro „AJAX“ virtuvėje. Atbėgusi barmenė pasakė, kad bus muštynės. Išbėgęs iš virtuvės į salę pamatė, kaip kaltinamasis užsimojęs vazonu trenkė nukentėjusiajam per galvą. Po smūgio nukentėjusysis sukniubo. Nukentėjusiojo galva į nieką neatsitrenkė. Kaltinamasis sudavęs smūgį vazoną numetė ant palangės ir ėjo pro duris. Jis duris užrėmė. Neprisimena, ar nukentėjusysis stovėjo šonu į langą ar nuo lango. Jo žmona kartu su virėja nukentėjusįjį paguldė ant suolo. Nukentėjusysis apsivėmė. Jis tuo metu puolė prie kaltinamojo. Jo nurodytas apklausoje vaikinas pilka striuke yra kaltinamasis. Ant palangės ir vazono matėsi kraujas. Jis dirba Kauno m. Centro PK. Kaltinamojo gerai nepažinojo. Kažkada kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka. Vazoną dar galėjo matyti jo žmona ir virėja. Smūgį pamatė iš 7 - 8 metrų. Apšvietimas geras. Jis sulaikė kaltinamąjį.
Parodymų patikrinimo metu liudytojas R. K. parodė kurioje vietoje stovėdamas pamatė, kaip kaltinamasis A. B. sudavė nukentėjusiajam A. R. gėlių vazonu per galvą (b.l.82-86).
Liudytoja G. K. parodė, kad bėgo į salės galą, kur vyko triukšmas. Pamatė sužalotą nukritusį vaikiną ir jam suteikė pagalbą. Nukentėjusįjį pasodino, iškvietė greitąją med. pagalbą ir policiją. Vyras bėgo pirmas, o ji iš paskos. Vyras sakė, kad matė kas pakėlė vazoną ir juo trenkė nukentėjusiajam per galvą. Vazonas stovėjo ant palangės. Ji kaltinamojo nematė. Nukentėjusiajam kraujas bėgo iš galvos. Matė kraują ant grindų ir vazono. Vazonas buvo kruvinas viršutinėje dalyje. Kraujas ant vazono nubėgęs nuo viršaus. Vazoną nuvalė virėja. Ji smūgio vazonu nematė. Nežino, ar buvo kraujo ant palangės. Nukentėjusįjį pakėlė nuo žemės. Nukentėjusysis į palangę atsitrenkti negalėjo. Palangė labai žema. Prie nukentėjusiojo buvo žemių. Galėjo būti stiklo šukių. Vazonas yra pas ją namuose.
Liudytoja A. Z. parodė, kad dirbo bare „AJAX“ padavėja. Nukentėjusįjį atsimena kaip klientą. Prie jos priėjusi mergina pasakė, kad tuoj bus muštynės, kad kabinėjasi kažkoks vaikinas.Gale salės pamatė sambrūzdį ir apie tai pasakė baro savininkui. Jai sugrįžus iš virtuvės, baro savininkas jau buvo nuėjęs į įvykio vietą. Ji liko už baro. Matė nuverstą gėlę. Prie nukentėjusiojo buvo baro savininkė ir virėja. Ji niekio netvarkė, vazono nevalė. Baro patalpas po įvykio valė virėja. Buvo žemių, tačiau šukių nebuvo. Vazonas buvo netoli nukentėjusiojo. Vazonas svėrė apie 5 kg.
Liudytoja D. J. parodė, kad dirbo bare „AJAX“. virėja. Išgirdo rėkiant barmenę. A. Z. pasakė eiti į salę, nes vyksta konfliktas. Pirmas iš virtuvės išbėgo baro savininkas, po to ji su baro savininke. Pamatė sukniubusį kruviną vaikiną. Kaip jis buvo sužalotas, ji nematė. Buvo daug žmonių, sunku prasibrauti. R. K. pasakė, kad kaltinamasis trenkė vazonu per galvą. Gėlė stovėjo įėjus į barą dešinėje pusėje ant palangės. Nukentėjusiajam suteikė med. pagalbą. Kraujo buvo ant žemės ir ant nukentėjusiojo. Vazonas buvo kruvinas. Ji nuo vazono valė kraują. Kraujas buvo šonuose. Buvo kraujo nutekėjimas nuo vazono viršaus. Bare neoninis apšvietimas, todėl iš pradžių kraujo ant vazono nesimatė. Žemės buvo išbyrėję. Ant žemės buvo bokalo šūkių.
Liudytoja E. P. parodė, kad su nukentėjusiuoju sėdėjo bare. Gėrė sidrą. Prie jų kabinėjosi kažkoks mažas apkūnus šviesiaplaukis. Jam nepatiko Arūnas. Vyko ginčas. Paskui priėjo aukštas ilgaplaukis ir mažasis. Kaltinamojo salėje ji nematė. Nematė smūgio nukentėjusiajam. Jai parodė, kad tai padarė aukštas vaikinas ilgais plaukais. Ji buvo išėjusi iš baro sutikti policijos. Aukštesnysis vaikinas mažiuką traukė nuo nukentėjusiojo. Aukštesnysis vaikinas buvo apsirengęs šviesiai pilka striuke. Jis nebuvo agresyvus. Vaikinas su pilka striuke iš pradžių buvo priėjęs ir kabinėjosi. Paskui jis nutraukė mažąjį vaikiną. D. V. atpažinimo metu nebuvo visiškai tikra. Prie nukentėjusiojo kabinėjosi stambus vaikinas. Tas vaikinas į D. V. buvo panašus iš apkūnaus kūno sudėjimo.
Asmens parodymų atpažinti metu liudytoja E. P. atpažino D. V. , kurį savo apklausoje įvardijo kaip „stambesnysis“ (1t. b.l.100-103).
Asmens parodymų atpažinti metu liudytoja E. P. neatpažino kaltinamojo A. B. (1 t. b.l. 97-99).
Liudytoja M.Š. parodė, kad tiksliai neprisimena datos, kai buvo bare kartu su A. B. , D. V. ir dar keliais asmenimis. Gėrė alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus. D. V. bare buvo apie 10 min. Nukentėjusysis su panele buvo priėjęs prie jų stalelio. A. B. taip pat buvo priėjęs prie nukentėjusiojo stalelio. Žemaūgis vaikinas vaikštinėjo po barą. Tarp nukentėjusiojo ir žemaūgio vaikino kilo ginčas. Jie prie nukentėjusiojo staliuko apsistumdė. Matė kaip žemaūgis vaikinas nukentėjusiajam trenkė. Po smūgio nukentėjusysis iš karto nenukrito, svirduliavo. Jo veidas buvo kruvinas. Tas vaikinas po to pabėgo. Nukentėjusysis krito link A. B. , sugriebė jam už rankos. Įsikibo į dešinę kaltinamojo ranką. A. B. rankoje turėjo bokalą, juo ir sudavė nukentėjusiajam. Pataikė į veido sritį. Nukentėjusysis po smūgio bokalu nukrito už A. B. link jų stalelio. Buvo daug kraujo. Vazonas buvo ant žemės. Viskas vyko prie durų. Iš pradžių gėlė buvo ant palangės. Kilus sumaiščiai, gėlė buvo ant žemės. Su vazonu prie jos niekas nesimušė. Pas kaltinamąjį rankose vazono nebuvo. Kai A. B. išsivedė policija, matė nukritusį vazoną ir stiklus ant žemės. A. B. rankoje turėjo bokalą. Po smūgio apypilnis alaus bokalas sudužo. Kai trenkė alaus bokalu, nukentėjusysis buvo kruvinas. Nukentėjusysis krisdamas galėjo atsitrenkti į palangę. Viską geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas D. V. teisme parodė, kad sėdėjo bare kartu su Audriumi, Migle, Greta, Žymantu, Šarūnu. Į nukentėjusįjį nekreipė dėmesio, tarp jų konfliktų nebuvo. Iš pradžių jis negėrė, bet vėliau prisigėrė. Įvykio metu jis bare nebuvo, buvo automobilyje prie baro „AJAX“. Bevažiuodamas į namus sužinojo, kad Audrius sulaikytas. Grįžo atgal, nes norėjo sužinoti ar sumuštas savas asmuo. Bare matė ant kažkieno kelių gulintį kruviną nukentėjusįjį. Buvo sąmyšis. Jis su kažkuo susiginčijo. Jam išėjus iš baro sklido kalbos, kad Audrius bokalą sudaužė, kažkas vazoną movė ant galvos. Vieni kalbėjo vienaip, kiti – kitaip. Jis tvirtina savo parodymus.
Liudytoja V. R. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Prieš įvykį sūnus buvo visiškai sveikas, o po patirtų sužalojimų sūnaus elgesys pasikeitė. Jis negali toliau mokytis, jo neėmė į armiją. Sūnus pastoviai vartoja vaistus. Jam reikalinga priežiūra. Naktimis skauda galvą, be priežasties užeina juoko priepuoliai. Po įvykio sveikata neatsistatė. Laukia galvos tyrimo.
Specialistė Sigita Bielevičienė parodė, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti ir kietu, buku daiktu, ir krentant atsitrenkus. Smegenyse pakitimų nėra. Konkretizuoti nuo ko atsirado sužalojimai, negali. Labiau tikėtina, kad sužalojimai yra smūgio pasekmė. Smūgiuojant didesnė traumuojanti jėga nei pačiam krentant. Kaklo raumens patempimas galėjo būti nuo smūgio. Trenkiant plonu, lengvu bokalu, tokie sužalojimai negalimi. Labiau tikėtina, kad trenkta vazonu. Pjautinių sužalojimų galvoje nekonstatuota. Operacinio gydymo nereikėjo, nes kraujo išlaja buvo nedidelė. Ar bokalu buvo sviesta ar suduota, konkretizuoti negali. Kad atsirastų lūžis, turėjo būti didelė jėga. Išvadoje žodis „bokalas“ atsirado iš užduoto klausimo. Smūgis šoninis, bet galėjo būti ir iš viršaus.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G-553/07(02) matyti, kad nukentėjusiajam padaryta muštinė žaizda kaktos dešinėje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kaktikaulio dešinės pusės lūžis, priekinės kaukolės duobės dešinėje lūžis, kraujo išlaja virš kietojo dangalo dešinėje kaktinėje srityje, galvos smegenų sukrėtimas, kaklo raiščių patempimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės priekinės duobės lūžio dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti sudavus bokalu ar gėlių vazonu per galvą. Tačiau esant sužalojimams išsidėsčiusiems dešinėje galvos pusėje, neatmestina sužalojimų padarymo galimybė, griuvimo pasėkmė (1t. b.l.60-61).
Iš papildomos specialisto išvados Nr. G-2239/07(02) matyti, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Muštinė žaizda kaktos dešinėje, kaktikaulio dešinės pusės lūžis, priekinės kaukolės duobės lūžis dešinėje, kraujo išlaja virš kietojo dangalo dešinėje kaktinėje srityje, galvos smegenų sukrėtimas padaryti kietu buku daiktu paveikus kaktos dešiniąją pusę sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaklo raiščių patempimas susidarė dėl galvos – kaklo judesio viršijančio fiziologines ribas. Poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke galėjos susidaryti užtekėjus kraujui iš muštinės žaizdos ar lūžio vietos. Sužalojimai galėjo būti padaryti sudavus bokalu ar gėlių vazonu per galvą. Tačiau esant sužalojimams išsidėsčiusiems dešinėje galvos pusėje, neatmestina sužalojimų padarymo galimybė, griuvimo pasekmė (1t. b.l.63).
Iš Kauno 1-os teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvados Nr. 145/2007 m. matyti, kad A. B. atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (1t. b.l.171).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas gėlių vazonas su gėle ir užfiksuota, kad gėlė vazone sveria 4.900 kg. Kraujo ar kitų biologinių pėdsakų nenustatyta (1t. b.l.87-89,90).
Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš nukentėjusiojo A. R. buvo paimti drabužiai, kuriuos jis dėvėjo įvykio metu (1t. b.l. 71).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiojo A. R. drabužiai (b.l. 72-75).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. B. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis ypatingai įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be jokios dingsties, tyčia paimdamas nuo palangės plastikinį gėlių vazoną su žemėmis ir juo smogdamas nukentėjusiajam A. R. į galvą, padarė jam muštinę žaizdą kaktos dešinėje, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kaktikaulio dešines puses lūžį. priekines kaukolės duobės dešinėje lūžį, kraujo išlają virš kietojo dangalo dešinėje kaktinėje srityje, galvos smegenų sukrėtimą, kaklo raiščių patempimą, kas įvertinta, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. R. sveikatą. Todėl veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. teisingai.
Kaltinamasis A. B. veikė netiesiogine tyčia, kadangi jis suprato, kad smūgis sunkiu vazonu į galvą yra pavojingas žmogaus sveikatai, numatė, kad taip veikdamas gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Tarp kaltinamojo pavojingos nusikalstamos veikos, tai yra, suduoto smūgio nukentėjusiajam ir atsiradusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys.
Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės priekinės duobės lūžio dešinėje (Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-553/07(02)).
Nusikaltimo motyvas – chuliganiškos paskatos. Kaltinamasis padarė nukentėjusiajam kvalifikuotą sveikatos sutrikdymą, kadangi pastarąjį tyčia viešoje vietoje be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, sužalojo. Tuo parodydamas aiškų visuomenės negerbimą, ignoruodamas visuomenėje priimtas žmonių tarpusavio bendravimo normas. Elgesys ypatingai įžūlus. Nukentėjusysis A. R. elgėsi kultūringai, nei kaltinamojo, nei kitų asmenų neužkabinėjo. Tai, kad bare pažeidinėjo viešąją tvarką, užkabinėjo nukentėjusįjį dar ir kitas nenustatytas asmuo ir tuo skatino kaltinamąjį elgtis taip pat chuliganiškai, sustiprino kaltinamojo ryžtą elgtis chuliganiškai, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kaltinamasis veikė tyčia. Iš anksčiau išvardintų įrodymų matyti, kad kaltinamojo padaryti objektyviosios pusės veiksmai yra nusikalstami, o sukeltos pasekmės rodo, kad yra aptariamo nusikaltimo visi sudėties požymiai.
Kaltinamojo parodymai dėl nusikaltimo padarymo paskatų nenuoseklūs, prieštaringi. Kaltinamojo A. B. parodymai, kad jis sužalojo nukentėjusįjį todėl, kad šis ėjo agresyviai nusiteikęs link jo, nepagrįsti ir atmestini. Šioje dalyje kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes vienu atveju jis parodė, kad nukentėjusysis piktai pasižiūrėjo, kai jis ėjo pro pastarąjį, vėliau, kad šis ėjo agresyviai nusiteikęs link jo. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis buvo priėjęs prie jo stalelio, kabinėjosi, tai yra, klausinėjo, ar turi mobilaus ryšio telefoną, pinigų. Tai rodo, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį be rimtos dingsties iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis parodė, kad buvo neblaivus, todėl visų nusikaltimo aplinkybių neprisimena.
Kaltinamasis A. B. parodė, kad sužalojo nukentėjusįjį vienu smūgiu ir tai padarė alaus bokalu. Kaltinamojo parodymai, kad jis sužalojo ne gėlės vazonu, o bokalu, paneigti liudytojų L. K. , G. K. , A. Z. , D. J. nuosekliais parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo. Liudytojas L. K. parodė, kad išbėgęs iš virtuvės į salę, pamatė, kaip kaltinamasis užsimojęs vazonu trenkė nukentėjusiajam per galvą. Po smūgio nukentėjusysis sukniubo. Nukentėjusiojo galva į nieką neatsitrenkė. Kaltinamasis sudavęs smūgį vazoną numetė ant palangės ir ėjo pro duris. Tada jis kaltinamąjį sulaikė. Liudytoja G. K. parodė, kad ji matė kraują ant grindų ir vazono. Vazonas buvo kruvinas viršutinėje dalyje. Kraujas ant vazono nubėgęs nuo viršaus. Vazoną nuvalė virėja. Nukentėjusysis į palangę atsitrenkti negalėjo, nes prie nukentėjusiojo buvo žemių. Vyras sakė, kad matė kas pakėlė vazoną ir juo trenkė nukentėjusiajam per galvą. Liudytoja A. Z. parodė, kad ji matė nuverstą gėlę. Buvo žemių, tačiau šukių nebuvo. Vazonas buvo netoli nukentėjusiojo. Vazonas svėrė apie 5 kg. Liudytoja D. J. parodė, kad R. K. pasakė, kad kaltinamasis trenkė vazonu per galvą. Kraujo buvo ant žemės ir ant nukentėjusiojo. Vazonas buvo kruvinas. Ji nuo vazono valė kraują. Kraujas buvo šonuose. Kaltinamasis parodė, kad jis visų nusikaltimo padarymo aplinkybių neatsimena dėl neblaivumo. Kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, nes teisiamajame posėdyje jis parodė, kad kitas nepažįstamas jaunuolis nukentėjusiajam smogė bokalu, o po to jis. Ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės jis neparodė. Teismo medicinos specialisto išvada sužalojimas nukentėjusiajam padarytas vienu smūgiu. Nukentėjusysis parodė, kad nepažįstamasis sudavė ranka, bet ne bokalu. Tai rodo, kad kaltinamasis neteisingai nurodė įvykio aplinkybes. Kaltinamojo parodymai gali būti nenuoseklūs dėl neblaivumo. Todėl kaltinamojo parodymai dėl panaudoto daikto kūnui sužaloti atmestini kaip nepagrįsti. Kolegija laiko, kad nukentėjusysis buvo sužalotas gėlių vazonu.
Be to, aplinkybė, kokiu daiktu nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, esminės reikšmės kvalifikavimui neturi. Kaltinamasis neneigia padaręs nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Faktinė aplinkybė, kad prieš kaltinamojo nusikaltimo padarymą nenustatytas asmuo ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą, nerodo, kad tai turėjo reikšmės kūno sužalojimo laipsniui. Teismo medicinos specialisto išvada labiausiai tikėtina, kad nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas vienu smūgiu. Nukentėjusysis parodė, kad šis smūgis ranka nebuvo stiprus, jis blogai nepasijautė. Po to sekė kitas stiprus smūgis ir jis prarado sąmonę.
Liudytojos M.Š. parodymai, kad ji matė kaip žemaūgis vaikinas nukentėjusiajam trenkė. Po smūgio nukentėjusysis iš karto nenukrito, svirduliavo. Jo veidas buvo kruvinas. Su vazonu prie jos niekas nesimušė. Pas kaltinamąjį rankose vazono nebuvo. A. B. rankoje turėjo bokalą. Po smūgio apypilnis alaus bokalas sudužo. Kai trenkė alaus bokalu, nukentėjusysis jau buvo kruvinas, atmestini, kadangi jie nepagrįsti kitais įrodymais, o tik palaiko kaltinamojo versiją. Ši liudytoja gėrė alkoholinius gėrimus toje pačioje kompanijoje kaip ir kaltinamasis. Ji apklausta praėjus ilgam laiko tarpui, todėl gali sąmoningai klysti.
Kaltinamasis A. B. UAB „Pramoninis montažas“ charakterizuojamas teigiamai, Kauno Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos charakterizuojamas patenkinamai (t. 1 b.l.176, 177).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi, pagal turimas išgales jis atlygino nukentėjusiajam dalį patirtos materialinės ir neturtinės žalos bei įsipareigojo atlyginti likusią sutartą dalį vėliau (t.1 b.l.64).
Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą. Savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė sunkias pasekmes ir tuo padarė žalą visuomenei. Yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė. Todėl nėra pagrindo taikyti BK 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę.
Skiriant bausmės dydį atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos materialinės ir neturtinės žalos, atsiprašė nukentėjusiojo, o šis jam atleido. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo teigiamą charakteristiką, praeityje neteistas, ruošiasi kurti šeimą. Todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė artima minimumui (LR BK 61str.1 d., 2 d.).
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1322,00 litų už nukentėjusiojo A. R. gydymą tenkintinas pilnai – žala padaryta kaltais kaltinamojo veiksmais (BPK 115 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pripažinti A. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – namų areštą pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2006-10-02 iki 2006-10-03 ir laiką išbūtą suėmime nuo 2007-12-06 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš A. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1322,00 litų už nukentėjusiojo A. R. gydymą.
Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.