- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1223-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20734-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- V. T.
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui V. T. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo V. T. 12 478,02 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-02-17 su atsakovu V. T. sudarė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią V. T. išnuomojo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-02-17 iki 2013-02-24. Sutartyje buvo numatytas nuomos mokestis už parą 50 Lt automobiliu naudojantis Lietuvoje. Nustatytu laiku atsakovas automobilio negrąžino. Nurodo, kad 2013-05-22 automobilį jam teko atsiimti Vokietijoje. Nurodė, kad automobilis atsiimtas apgadintas po autoįvykio. Nuostolius sudaro: nuomos mokestis už naudojimąsi automobiliu (po 50 Lt už parą naudojantis automobiliu Lietuvoje, t. y. 100 Lt už dvi paras 2013-02-17 – 2013-02-18; po 100 Lt už parą automobiliu naudojantis užsienyje, t. y. 9 300 Lt už 93 paras 2013-02-19 – 2013-05-22 (sutarties 3.1.13, 5.7 p.)); išlaidos, susijusios su automobilio atsiėmimu (kelionė į priekį autobusu 150 eurų (517,92 Lt); kelionė atgal automobiliu, kuro kaina 92,51 eurų (319,42 Lt) ir 158,51 zlotų (130,93 Lt); mokesčiai už kelius Lenkijoje 71 zlotas (58,65 Lt)); išlaidos, susijusios su nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, reikalingų pateikti Vokietijos policijai, gavimu ir vertimu (mokestis už VĮ Regitra pažymą 32,40 Lt; VĮ Regitra pažymos, pirkimo-pardavimo sutarties vertimo išlaidos 73 Lt); automobilio remonto išlaidos (naujo akumuliatoriaus kaina 185,40 Lt (automobilį atsiėmė su nusodintu ir neveikiančiu akumuliatoriumi, kelionėje naudojo laikiną atsarginį, grįžęs nupirko ir įstatė naują); remonto sąmatos sudarymo išlaidos 30 Lt; automobilio remonto išlaidos 1 730,30 Lt). Viso 12 478,02 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui J. S. 9 400 Lt nuomos mokesčio, 1 132,32 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 532,32 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 549,40 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. T.. Likusius reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad bylos aplinkybės patvirtina tai, kad automobilis buvo naudojamas už Lietuvos ribų, o tokia aplinkybė ieškovui (nuomotojui) nebuvo žinoma, todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovo argumentais, kad už dvi paras 2013-02-17 ir 2013-02-18 taikytinas 50 Lt paros mokestis (iš viso 100 Lt), gi nuo 2013-02-19 taikytinas 100 Lt automobilio paros nuomos mokestis. Bylos medžiaga patvirtina tai, kad automobilis ieškovui buvo grąžintas 2013-05-22. Pavėlavęs grąžinti automobilį nuomotojui, nuomininkas įsipareigoja už pavėlavimo laikotarpį mokėti nuomos mokestį, kurio dydis (numatytas sutarties 4.2 punkte) yra lygus vienai nuomos parai už pavėluotą dieną (5.3 p.). Taip pat nurodė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Nurodė, kad ieškovas pats vyko atsiimti automobilio į Vokietiją. Atsakovo kuratorius tokių aplinkybių neginčijo, neginčijo nurodytų išlaidų, todėl ieškinio reikalavimo dalis dėl 1 026,92 Lt išlaidų priteisimo, kurios siejamos su automobilio atsiėmimu, laikytina pagrįsta bei tenkintina. Nurodė, kad atsakovo kuratorius neginčijo ir išlaidų dėl 105,40 Lt priteisimo, todėl jos laikytinos pagrįstomis bei tenkintinos. Teismas nurodė, kad sutartyje nurodyta, jog automobilio pažeidimai turi būti nustatyti automobilio grąžinimo akte. Šiuo atveju sutarties priedu yra automobilio grąžinimo aktas, kuris yra nepasirašytas nei abiejų sutarties šalių, nei nuomotojo vienasmeniškai. Teismui taip pat nepateiktas joks automobilio grąžinimo aktas, kuriame nuomotojo būtų nurodyti automobiliui padaryti pažeidimai. Be to, iš Vokietijos policijos pateiktų duomenų taip pat negalima daryti išvados, kad automobiliui apskritai buvo padaryti kažkokie pažeidimai. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas, veikdamas kaip nuomotojas, t. y. savo srities profesionalas, pats tinkamai tiek pagal sutarties sąlygas, tiek pagal vykdomos veiklos pobūdį neužfiksavo automobilio apgadinimų, kurie būtų buvę padaryti iki atsiimant automobilį, todėl reikalavimą siejama su nuostolių atlyginimu dėl automobilio apgadinimų, laikė nepagrįstu, neįrodytu, todėl jį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimą dalyje, kurioje priteistas ieškovui J. S. iš atsakovo V. T. 8800 Lt nuomos mokestis ir priimti nauja sprendimą: ieškovo J. S. ieškinį dalyje dėl 8800 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2013-02-24 iki 2013-05-22 priteisimo iš V. T. atmesti. Nurodo, kad atsakovas priėmė iš ieškovo automobilį 2017-02-17 ir 2013-02-18 išvyko į Vokietija, kur 2013-02-19 automobilį iš atsakovo paėmė Vokietijos policijos pareigūnai. Nuo 2012-02-19 automobilis nebuvo atsakovo naudojamas ir nebuvo jo žinioje. Automobilis nebuvo naudojamas nusikalstamai veiklai ir nebuvo paimtas dėl to, kad naudojant automobilį buvo padaryti kiti teisės pažeidimai. Įvertinus automobilio nuomos sutarties 4.5 punkto sąlygą, galima daryti išvadą, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui nuomos mokestį už visą sutarties 2.1 punkte nurodytą laikotarpį nepriklausomai nuo to, kad automobilio naudojimas buvo nutrauktas anksčiau. Nurodo, kad nuomos suma būtų 600 Lt. Nurodo, kad atsakovas negalėjo įvykdyti prievolės grąžinti automobilį ieškovui dėl Vokietijos valstybės institucijų veiksmų, kas sudaro pagrindą visiškai ar iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės už tai, kad jis nuomos sutartyje nuostatais terminais negražino ieškovui automobilio (CK 6.253 str. 1 d. ir 3 d.). Ieškovas, nepriklausomai nuo atsakovo valios ir veiksmų, turėjo galimybę atsiimti automobilį anksčiau ar vėliau, todėl automobilio atsiėmimo terminas negali būti traktuojamas kaip automobilio nuomos sutarties pabaiga. Pažymėtina, kad automobilis nuo 2013-03-05 iki 2013-05-23 buvo išregistruotas iš viešo transporto priemonių registro, todėl nurodytu laikotarpiu jis negalėjo būti naudojamas pagal paskirti (Kelių eismo taisyklių 238 str.). Taip pat nurodo, kad jei pripažinti, kad atsakovas visiškai ar iš dalies yra kaltas dėl to, jog automobilis 2013-02-24 nebuvo grąžintas ieškovui, tai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo atsakomybės už sutartinės prievolės neįvykdymą, turėjo vertinti šalių sudarytos automobilio nuomos sutarties 5.3 punktą, kuriame šalys susitarė, kad pavėlavęs gražinti automobilį Nuomotojui (daugiau negu dvi valandas, bet trumpiau negu vieną parą), Nuomininkas įsipareigoja už pavėlavimo laikotarpį mokėti nuomos mokestį, kurio dydis (numatytas sutarties 4.2 punkte) yra lygus vienai nuomos parai už pavėluotą dieną. Sutarties 4.2 punkte numatytas nuomos mokestis lygus 50 Lt už vieną nuomos parą.
Atsiliepimas
Ieškovas J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 113-114) prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie savo sulaikymo pagrindus, terminus ir pan. Ieškovo žiniomis, jis buvo nuteistas už atliktus nusikaltimus Vokietijos teritorijoje ir atlieka bausmę. Ieškovas automobilį atsiėmė su jame besimėtančiomis juodomis kaukėmis, kas akivaizdžiai parodo atsakovo vykimo į užsienį tikslus. Automobilio nuomos sutartimi (3.1.13 p.) atsakovas įsipareigojo automobilį naudoti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl, nežiūrint į Vokietijos valstybės institucijų veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą, atsakovas privalo prisiimti atsakomybę už šios sutarties sąlygos pažeidimą. Aišku, kad jei jis būtų šios sąlygos laikęsis, automobilis dėl valstybės veiksmų kitoje šalyje nebūtų buvęs sulaikytas. Atsakovas neįrodė, jog savo sulaikymo metu jis neturėjo galimybės pats asmeniškai (raštu, telefonu ar pan.) arba per savo atstovus informuoti apie automobilio sulaikymą anksčiau, nei tai išsiaiškino pats ieškovas, todėl privalo prisiimti atsakomybę už ieškovo negalėjimą naudotis automobiliu visu laikotarpiu iki jo atsiėmimo. Nurodo, kad automobilio išregistravimą lėmė tik tai, kad jis laiku nebuvo grąžintas nuomotojui. Atsakovui automobilį grąžinus laiku, šis būtų įregistruotas, kliūčių jį naudoti nebūtų kilę. Susigrąžinus automobilį, jis iš karto, t.y. 2013-05-23 d. buvo įregistruotas VĮ Regitra (64 b. L). Nurodo, kad logiškai ir gramatiškai aiškinant sutarties 4.2 punkto sąlygą, ji iš esmės yra skirta ne (bendrai) nuomos mokesčio ar sankcijos už sutarties pažeidimą (tame tarpe ir terminų) nustatymui, bet tik vieno konkretaus pažeidimo - automobilio pavėlavimo pristatyti konkrečią valandą - daugiau negu dvi valandas, bet trumpiau negu vieną parą, pasekmėms numatyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, jog šalys 2013-02-17 sudarė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią V. T. išnuomojo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-02-17 iki 2013-02-24. Sutartyje buvo numatytas nuomos mokestis už parą 50 Lt automobiliu naudojantis Lietuvoje. Taip pat sutarta automobilį eksploatuoti tik Lietuvoje.
Apeliantas nurodo, jog nuo 2012-02-19 automobilis nebuvo atsakovo žinioje ir jis juo negalėjo naudotis dėl Vokietijos Federacinės Respublikos institucijų veiksmų, todėl nuomos mokestis po šio termino iš atsakovo buvo pritiestas nepagrįstai. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais nėra jokio pagrindo. CK 6.212 str. 1 d. numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Tačiau šiuo atveju, atsakovas sudarydamas nuomos sutartį sutarė, kad automobilį naudos tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau pažeisdamas sutartį išvyko iš Lietuvos. Tik nuo atsakovo valios t.y. sutarties pažeidimo priklausė tai, kad jis buvo sulaikytas Vokietijos Federacijos Respublikoje.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas, nepriklausomai nuo atsakovo valios ir veiksmų, turėjo galimybę atsiimti automobilį anksčiau ar vėliau, todėl automobilio atsiėmimo terminas negali būti traktuojamas kaip automobilio nuomos sutarties pabaiga. Tačiau sutarties 3.1.10 punkte šalys sutarė, kad nuomininkas įsipareigoja informuoti ieškovą apie kliūtis naudotis transporto priemone, tačiau atsakovas šios pareigos iš viso neįvykdė. Todėl atsakovo teiginys, kad nuo ieškovo valios priklausė galimybė atsiimti automobilį yra nepagrįsta, kadangi atsakovas pažeisdamas sutarties 3.1.10 p. net neinformavo ieškovo apie kilusias kliūtis naudotis automobiliu ir galimybę jį atsiimti Vokietijos Federacijos Respublikoje.
Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo atsakomybės už sutartinės prievolės neįvykdymą, turėjo vertinti šalių sudarytos automobilio nuomos sutarties 5.3 punktą, kuriame šalys susitarė, kad pavėlavęs gražinti automobilį Nuomotojui (daugiau negu dvi valandas, bet trumpiau negu vieną parą), Nuomininkas įsipareigoja už pavėlavimo laikotarpį mokėti nuomos mokestį, kurio dydis (numatytas sutarties 4.2 punkte) yra lygus vienai nuomos parai už pavėluotą dieną. Sutarties 4.2 punkte numatytas nuomos mokestis lygus 50 Lt už vieną nuomos parą, tačiau teismas skaičiavo po 100 Lt už parą. Šis apelianto teiginys taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi kaip matyti iš sutarties šalių valios, sudarant sutartį šalys sutarė (5.3 punktas), kad nuomos mokestis už sutarties 5.3 p. numatytą pavėlavimą yra lygus vienai nuomos parai už pavėluotą dieną (50 Lt). Tačiau atsakovo vėlavimas yra ilgesnis už minėtame punkte numatytą terminą, kadangi jis vėlavo daugiau kaip vieną parą. CK 6.499 str. 2 d. numato, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Nuomotą automobilį atsakovas valdyti pradėjo 2013-02-17, ieškovas automobilį atgavo tik 2013-05-22, automobilis nuo 2013-02-19 iki 2013-05-22 buvo už Lietuvos Respublikos ribų, t.y. tokiu atveju taikytinas sutarties 5.7 punktas reglamentuojantis automobilio nuomos kainą kuomet jis yra naudojamas už Lietuvos Respublikos ribų, be nuomotojo sutikimo. Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 9 400 Lt nuomos mokesčio.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines teisės normas bei padarė teisingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaujantis CPK 93, 98 str., iš apelianto ieškovo naudai priteistinos apeliacinėje teismo instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos 850 Lt (b.l. 115).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 850 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje teismo instancijoje.