- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- I-3595-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02152-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Mefodija Povilaitienė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
- Pareiškėjas
- K. S.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. S. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2018-05-23 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) sprendimą Nr. KS-78.
Paaiškino, kad pareiškėjas yra VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius. Ginčijamu 2018-05-23 sprendimu VTEK nusprendė pripažinti, kad K. S. privačių interesų deklaracijoje Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nenurodęs duomenų apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, kurių vertė didesnė negu 3 000 eurų, pažeidė šio įstatymo atitinkamas nuostatas. VTEK tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas savo privačių interesų deklaracijoje keturis jo bei jo sutuoktinės sudarytus sandorius, kurių vertė viršija 3 000 Eur, nurodė praleisdamas privalomą tokiems sandoriams deklaruoti nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą, t. y. nurodydamas juos pavėluotai tik po to, kai VTEK pradėjo tyrimą, o būtent, 2010-03-23, 1996-09-16 sudarytus gautos paskolos galiojančius sandorius, 2017-04-14 sudarytą vertybinių popierių įsigijimo sandorį pareiškėjas deklaravo 2018-04-25, o 2017-08-31 sudarytą dovanos teikimo sandorį – 2018-03-07. Pareiškėjo nuomone, VTEK klaidingai interpretavo ir aiškino Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 str., 7 str. nuostatas, taip pat iš esmės neatsižvelgė ir neįvertino pareiškėjo paaiškinimų.
Pareiškėjo teigimu, formalus termino praleidimas nesukėlė jokių pasekmių ar neigiamo poveikio viešajam interesui. Įstatymas yra prevencinio pobūdžio, skirtas išvengti viešojo ir privataus intereso konflikto. Nagrinėjamu atveju, 2018-03-07 ir 2018-05-17 deklaracijose nurodytais sandoriais toks konfliktas nebuvo sukeltas, nebuvo net sudarytos prielaidos jam kilti. Pareiškėjas taip pat nesutinka su VTEK išvada, kad jis pažeidė įstatymo reikalavimus nedeklaruodamas savo ir sutuoktinės dovanojimo sandorio dukrai. Nurodo, kad dovanojimo sandorių privačių interesų deklaracijoje nustatyta tvarka bei terminais pareiškėjas nenurodė, nes Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog yra deklaruojamos per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautos dovanos, išskyrus artimų asmenų gautas dovanas. Šiuo atveju, pareiškėjas ir jo sutuoktinė, padovanoję turtą savo dukrai (artimam giminaičiui), kuri nėra valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, jokios tiesioginės ar netiesioginės naudos negavo. Jeigu gaunamos dovanos iš artimųjų giminaičių neturi būti deklaruojamos, tai ir artimiesiems giminaičiams teikiamos dovanos neturėtų būti deklaruojamos. Be to, pažymėjo, kad dukrai padovanotas turtas, kurio įsigijimo sandoris jau buvo deklaruotas, išviešintas, todėl reikalavimas dar kartą deklaruoti tokio turto perleidimą artimam giminaičiui nėra proporcingas, teisingas ir logiškas.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad VTEK vertino pareiškėjo elgesio atitiktį išskirtinai tik dėl privačių interesų deklaravimo tinkamo nuostatų laikymosi. VTEK tikrino ar pareiškėjas laiku atliko pareigą deklaruoti interesus dėl jo paties ir jo sutuoktinės sudarytų sandorių. Teisinis pagrindas VTEK tyrimui dėl Pareiškėjo elgesio pradėti buvo žiniasklaidos priemonėse pateikta informacija, t. y. vieša abejonė, kad Pareiškėjas nuo visuomenės galbūt slepia kai kuriuos jo sudarytus sandorius. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo deklaracijos turinys skyrėsi nuo jo sutuoktinės deklaracijoje nurodytų sandorių. Kai VTEK pradėjo tyrimą dėl pareiškėjo, jis privačių interesų deklaraciją ne kartą pildė, kaskart naujai nurodydamas iki tol nedeklaruotą sandorį. Nustatyta, kad pareiškėjas pavėluotai deklaravo keturis sandorius, tačiau skunde pasisakė tik dėl vieno iš jų – dovanojimo sandorio. Pareiškėjas yra valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, užimantis itin aukštas pareigas, todėl turi tiesioginę pareigą nustatytais terminais bei tvarka deklaruoti privačius interesus, kad nebūtų pažeistas viešasis interesas. VTEK nuomone, valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims suponuoja tiesioginę pareigą šio įstatymo nustatyta tvarka bei terminais deklaruoti privačius interesus, idant nebūtų pažeistas viešasis interesas – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.
Teismo posėdyje atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kuriuo pripažinta, jog viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius K. S. privačių interesų deklaracijoje Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka ir terminais nenurodęs duomenų apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, kurių vertė didesnė negu 3 000 eurų, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Teismas pažymi, kad Valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, įgyvendindami Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus, privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, taip pat ir imperatyvios pareigos Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teikti deklaraciją, laiku tikslinti ir papildyti jos duomenis. Vadovaujantis įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, priimant ginčijamą sprendimą, užėmė VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinio direktoriaus pareigas, todėl nėra ginčo, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytinos Įstatymo nustatytos pareigos dėl privačių ir viešų interesų deklaravimo.
Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis, įskaitant ir informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos. Privatūs interesai, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo yra apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Interesų konfliktą Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia kaip situaciją, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas, aiškindamas pareigos deklaruoti viešuosius ir privačius interesus nuostatas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos negali būti aiškinamos kitaip kaip tiktai nustatančios pareigą deklaracijoje nurodyti visus duomenis, išvardytus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, tais atvejais, kai deklaracija yra pildoma pirmąjį kartą. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma įpareigoja patikslinti deklaraciją tais atvejais, kai pasikeičia deklaracijoje nurodyti duomenys apie privačius interesus, t. y., duomenys apie asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninį turtinį ar neturtinį suinteresuotumą, galintį nulemti sprendimus atliekant tarnybines pareigas. Taigi asmuo neprivalo patikslinti privačių interesų deklaracijos duomenimis apie aplinkybes, dėl kurių neatsiranda ar nepakinta asmens privatūs interesai pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, t. y., kai tokios aplinkybės negali turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-607-13 Administracinė jurisprudencija. 2013, 26, p. 302-314).
Kilus ginčui, ar tam tikra aplinkybė laikytina privačiu deklaruotinu interesu (t. y. gali būti pakankama prielaida interesų konfliktui kilti) įrodinėjimo našta, kad dėl tam tikro sandorio negali kilti interesų konfliktas ir todėl jo neprivaloma deklaruoti, tenka privačius interesus deklaruojančiam asmeniui. Jam tenka pareiga pateikti įrodymus ir argumentus, paneigiančius Įstatyme įtvirtinto privataus intereso, kaip interesų konflikto tarnyboje prielaidos, egzistavimą, ir pagrindžiančius, kad sudarytas sandoris negali ir negalėjo turėti reikšmės sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-607-13 Administracinė jurisprudencija. 2013, 26, p. 302-314).
Išanalizavus ginčijamo sprendimo turinį nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas konstatuotas dėl keturių sandorių pavėluoto deklaravimo, t. y. 2010-03-23 sudarytos paskolos sutarties, 1996-09-16 paskolos sutarties, 2017-04-14 vertybinių popierių pirkimo sutarties ir 2017-08-31 dovanojimo sutarties. Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas deklaravo šiuos ginčo sandorius, nurodydamas juos 2018-04-25 privačių interesų deklaracijoje (t. II, b. l. 86–104). Iš pateiktų deklaracijų turinio nustatyta, kad 2010-03-23 sudarytas paskolos sandoris, kurio pagrindu pareiškėjui AB Snoro Bankas suteikė (duomenys neskelbtini) Lt paskolą (t. II, b. l. 93), 1996-09-16 sandorio pagrindu pareiškėjas suteikė (duomenys neskelbtini) Lt paskolą fiziniam asmeniui S. R. (t. II, b. l. 98), 2017-04-14 sandorio pagrindu pareiškėjas įsigijo AB SEB bankas vertybinių popierių už (duomenys neskelbtini) Lt sumą (t. II, b. l. 92). Tuo tarpu 2017-08-31 sandoriu pareiškėjas su sutuoktine savo dukrai padovanojo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė (duomenys neskelbtini) Lt (t. II, b. l. 95).
Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo nurodomus teiginius, kad formalus termino praleidimas nesukėlė jokių pasekmių ar poveikio viešajam interesui, todėl pažeidimai konstatuoti nepagrįstai. Pareiškėjo teigimu, ginčo sandoriais privataus ir viešo intereso konfliktas nebuvo sukeltas, nebuvo sudarytos net prielaidos jam kilti. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju, pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, kad sudaryti ginčo sandoriai negali ir negalėjo turėti reikšmės priimant sprendimus atliekant tarnybines pareigas. Pirmiausia, pastebėtina, kad 1996-09-16 sandorio pagrindu pareiškėjas suteikė (duomenys neskelbtini) Lt paskolą fiziniam asmeniui S. R. (t. II, b. l. 98). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, apskritai skunde nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad toks sandoris negalėtų daryti įtakos priimant atitinkamus sprendimus einant VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinio direktoriaus pareigas. Iš pareiškėjo pateiktos nėra galimybės nustatyti kokie ryšiai pareiškėją sieja su šiuo asmeniu, pareiškėjas nepaneigė, kad einant pareigas priimami sprendimai negalėtų daryti įtakos tokiam fiziniam asmeniui, kuriam suteikta paskola, o toks sandoris nedeklaruotas. Pareiškėjas apie 2010-03-23 sudarytą paskolos sutartį ir 2017-04-14 vertybinių popierių pirkimo sutartį apskritai jokių papildomų duomenų nenurodė. Šių aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad pareiškėjas tinkamai neįgyvendino jam tenkančios pareigos įrodyti, kad dėl pavėluotai deklaruotų sandorių negalėjo kilti interesų konfliktas ir šie sandoriai negali ir negalėjo turėti reikšmės sprendimams atliekant tarnybines pareigas priimti.
Pasisakant dėl 2017-08-31 dovanojimo sutarties, pastebėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktu, privačių interesų deklaracijoje nereikia nurodyti tik per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių iš artimų asmenų gautų dovanų. Teismas pažymi, kad nuostatos, suteikiančios teisę deklaracijoje nenurodyti artimiesiems asmenims teikiamų dovanų, nėra. Akcentuotina, kad viešojoje teisėje vadovaujamasi principu – „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl nesant aiškiai įtvirtintos galimybės įstatyme nedeklaruoti artimiems asmenims teikiamų dovanų, pareiškėjas elgtis priešingu būdu negalėjo.
Taip pat pastebėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1322/2012). Teismo vertinimu, įstatymų galiojimo ir tinkamo paskelbimo prezumpcija suponuoja ir pareiškėjo pareigą juos žinoti bei įgyvendinti, ypač einant tokias aukštas pareigas. Todėl pareiškėjas, būdamas VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius, turėjo įvykdyti pareigą ginčo sandorius deklaruoti nustatytais terminais.
Pareiškėjo argumentai apie tai, kad jo nedeklaruoti duomenys, negalėjo sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, yra nepagrįsti, jie yra subjektyvaus pobūdžio. Minėta, kad pareiškėjas privalėjo deklaruoti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus duomenis apie savo ir sutuoktinės sandorius bei tai turėjo atlikti Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju svarbus ne tik pats deklaravimo terminų pažeidimo faktas, tačiau ir aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad ginčo sandoriai negali ir negalėjo turėti reikšmės sprendimams atliekant tarnybines pareigas priimti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas Nr. KS-78 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei ginčo atveju taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.