Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), baustas administracine tvarka, teistas 15 kartų, paskutiniai kartai: 1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) - 50 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 50 parų areštas ir 3490,96 Eur dydžio bauda. Paskirta arešto bausmė atlikta; 2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. spalio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 38 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta visa neatliktos baudos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 38 paros arešto ir 3490,96 Eur bauda; 3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. spalio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui bei 3490,96 Eur dydžio bauda; 4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. vasario 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 3490,96 Eur bauda, jas visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 60 parų areštas ir 3490,96 Eur bauda, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2025 m. birželio 19 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), pateko į neužrakinto gyvenamojo buto patalpas, kurios priklauso R. D., nuo stalo pagrobė R. D. priklausančią rudos spalvos vyrišką, odinę piniginę, kurios vertė 15 eurų, su joje buvusiais 75 eurais, R. D. vardu išduotais dokumentais: Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimu, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele, pensininko pažymėjimu, AB „Swedbank“ banko kortele, taip padarydamas nukentėjusiajam R. D. 115 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai bei parodė, kad 2025 m. birželio 19 d. apie 11 val., prieš pietus, ėjo pas pažystamą R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Tiksliai neprisiminė, kuriame aukšte R. gyvena. Pasibeldė į duris tiesiai, durys buvo atrakintos, dar įkišęs galvą šūktelėjo, tačiau nieko nebuvo. Tada palipo aukščiau, pasibeldė į duris tiesiai, tačiau niekas neatidarė. Tada grįžo į atgal ir užėjo į butą, kur ant stalo pastebėjo piniginę, kurią pasiėmė ir išėjo. Nuėjo iki prekybos centro „Maxima“, kur apžiūrėjo piniginę, kurioje buvo 75 eurai bei įvairios kortelės. Pinigus išleido savo poreikiams tenkinti, t. y. pirko maisto produktus, kurą žoliapjovei, o korteles išmetė bendrabutyje į pašto dėžutę. Po kelių dienų jis vėl ėjo pas tą patį pažystamą R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kaimynas jį atpažino pagal rūbus ir jis buvo sulaikytas dėl piniginės vagystės. Su savimi turėjo nukentėjusiojo piniginę. Patvirtino, jog įvykio vietoje neigė pavogęs piniginę, tačiau vėliau nukentėjusiojo atsiprašė dėl jam padarytos žalos ir sukeltų nepatogumų. Nurodė, jog nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs bei pasižada atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių.

Kaltinamojo A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, t. y. pagrobtas 115 Eur vertės turtas, o būtent: rudos spalvos vyriška, odinė piniginė, kurios vertė 15 eurų, su joje buvusiais 75 eurais, R. D. vardu išduotais dokumentais: Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimu, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele, pensininko pažymėjimu, AB „Swedbank“ banko kortele, įsibrovus į patalpą (R. D. priklausantį butą).

Baudžiamojoje byloje bei kaltinamajame akte klaidingai nurodyta nukentėjusiojo R. D. pavardė, t. y. nurodyta – „D.“. Iš byloje esančių asmens duomenų matyti, jog nukentėjusiojo pavardė yra „D.“, todėl ši rašymo apsirikimo klaida priimant nuosprendį ištaisytina, nurodant teisingą nukentėjusiojo pavardę „D.“.

Dėl bausmės A. B.

A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. B. anksčiau teismo teistas net 15 kartų, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, bausmės neatlikęs, naują nusikalstamą veiką įvykdė, tuoj pat po jo atžvilgiu priimto teismo baudžiamojo įsakymo, todėl jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje, 57, 58, 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes bei taisykles: A. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas nedirbantis (t. 1, b. l. 129), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. l. 131), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (t. 1, b. l. 117-124), anksčiau teismo teistas, paminėtina, jog ir už analogiškų veikų padarymą, bausmės neatlikęs (t. 1, b. l. 74-89, 91-116), nevedęs, registruotas Mažeikių rajono savivaldybėje (t. 1, b. l. 132-133). Jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). A. B. būdamas ne kartą teistas ir už analogiškų veikų padarymą, nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, yra pavojingas visuomenei asmuo. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis A. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėtina visa 2025 m. birželio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmė, vieną laisvės atėmimo bausmės dieną prilyginant vienai arešto parai, bei 3490,96 Eur bauda, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ir 3490,96 Eur dydžio bauda.

Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jog anksčiau teismo teistas realia laisvės atėmimo bausme, naują nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą bei neįvykdęs paskirtos arešto bausmės, bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį, paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas (BK 75 straipsnio 9 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. birželio 21 d. iki 2025 m. liepos 28 d. (t. 1, b. l. 149-151, 161-163).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. paliktina galioti 2025 m. birželio 23 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kadangi nėra išnykę kardomosios priemonės skyrimo pagrindai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos baudos bausmės yra vykdomas priverstinis baudos išieškojimas, todėl pakartotinai neteiktinas baudos bausmės vykdymas.

Dėl civilinio ieškinio

BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2025 m. liepos 2 d. pateiktas nukentėjusiojo R. D. prašymas pripažinti jį civiliniu ieškovu, nes jam padaryta 115,00 Eur žala (t. 1, b. l. 43).

Turtinė žala nukentėjusiajam R. D. atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. jis įsibrovęs į nukentėjusiojo butą pagrobė nukentėjusiajam priklausiusią rudos spalvos vyrišką, odinę piniginę, kurios vertė 15 eurų, su joje buvusiais 75 eurais, R. D. vardu išduotais dokumentais: Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimu, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele, pensininko pažymėjimu, AB „Swedbank“ banko kortele. Dėl pagrobto turto ir asmens dokumentų bei banko kortelės keitimo nukentėjusysis patyrė viso 115 Eur žalą. Iš byloje esančio 2025 m. liepos 2 d. nutarimo gražinti daiktus matyti, jog nukentėjusiajam grąžinta piniginė (t. 1, b. l. 68-69). Atsižvelgiant į šias aplinkybes padaryta žala mažintina iki 100 Eur ir iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam 100,00 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vyriška piniginė, kuri ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 2 d. nutarimu grąžinti daiktus grąžinta R. D. (t. 1, b. l. 68-69), nuosprendžiui įsiteisėjus vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, paliktina grąžinta teisėtam savininkui R. D.; 1 vnt. CD laikmena su vaizdo įrašu, esanti voke prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi kaltinamajam A. B., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 7 dalimi, paskyrė gynėją, kurį parinks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (t. 2, b. l. 14-15). 2025 m. liepos 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyrius kaltinamajam A. B. parinko gynėją advokatą Modestą Švažą (t. 2, b. l. 25). 2025 m. liepos 18 d. nutartimi kaltinamajam A. B. teismas paskyrė gynėją advokatą Modestą Švažą (t. 2, b. l. 26).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 2025 m. liepos 24 d. Nr. APD-2025-08428, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 220,83 Eur (t. 2, b. l. 31).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Kaltinamajam A. B. gynėjas buvo paskirtas, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Taigi teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), išlaidas, atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą, t. y., jog nagrinėjant bylą teisme, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. B., nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 5, 6, 7 dalimis, teismas,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. skirti sumažintą bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, A. B. šiuo nuosprendžiu paskirtą ir sumažintą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant visą 2025 m. birželio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę, vieną laisvės atėmimo bausmės dieną prilyginant vienai parai arešto bausmės, bei 3490,96 Eur dydžio baudą ir A. B. skirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo ir 3490,96 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt eurų 96 centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę A. B. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. birželio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo, 2025 m. liepos 28 d.

Bausmės pradžią A. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. liepos 28 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

A. B. pripažinti recidyvistu.

Dėl A. B. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

Nukentėjusiojo R. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. B. priteisti 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti R. D. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl 220,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. B. valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vyrišką piniginę, kuri ikiteisminio tyrimo metu grąžinta R. D., palikti grąžintą teisėtam savininkui R. D.;

- 1 (vieną) vnt. CD laikmeną, esančią voke prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.