Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. M. 2025 m. birželio 24 d. apie 10.22 val. (duomenys neskelbtini) iki pastato, pažymėto Nr. 77A, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0083 jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais D. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis D. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi ir paaiškino, kad 2025 m. birželio 23 d. pradėjo švęsti gimtadienį ir Jonines, vartojo nemažai alkoholinių gėrimų (degtinę). Alkoholį vartoti baigė 2025 m. birželio 24 d. 2.00 val. Ryte namuose dingo piniginė, todėl pavalgė, atsigėrė arbatos, gerai jautėsi ir su kaimynu išvažiavo ten, kur šventė, ieškoti piniginės. Išvažiavus už sankryžos, policijos ekipažas pradėjo važiuoti iš paskos. Sustojo ir buvo patikrintas. Patikrinus buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, su tikrinimo rezultatais sutiko. Atrodo, kad blaivumo tikrinimo metu paėjo, palietė pirštu nosį. Vieta, kurioje paliko piniginę, buvo netoli, apie 1 km atstumu, galėjo ir pėsčiomis nueiti. Nežino, kodėl važiavo. Tuo metu nejautė jokių neblaivumo požymių. Nedažnai vartoja alkoholį, per šventes. Kvailai vertina savo poelgį, gailisi, nesupranta, kodėl taip pasielgė. Anksčiau nebuvo teistas ar baustas dėl vairavimo neblaiviam. Automobilis priklauso jam (kaltinamajam). Žino, kokia automobilio vertė. Mama yra R. M.. Pas ją atsikraustė gyventi po skyrybų, su mama gyvena apie 3,5 metų. Mamą prižiūri, ją vežioja į poliklinikas. Be mašinos kaip be rankų. Dirbo oro uoste, todėl iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nepatogu važinėti, autobusai nevažiuoja. Su mama bendrauja, gyvena viename aukšte. Tuo metu, kai išvyko automobiliu, mama buvo išėjusi pas kaimyną. Apie įvykį mamai paskambinęs pranešė iš karto. Mama apsiverkė, vėliau apie tai pasikalbėjo. Siūlo darbą Užimtumo tarnyboje, darbo ieškosi ir pats. Sodra moka 680 Eur išmoką. Nuo 2017 m. iki 2023 m. dirbo oro uoste. Išėjo, nes neišleido neapmokamų atostogų, o reikėjo mamai padėti. Išėjo planuodamas grįžti, bet pasikeitė tvarka. Šiuo metu ieškosi darbo.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. birželio 24 d. 10.22 val. ties (duomenys neskelbtini), kelio važiuojamoje dalyje, sustabdyta motorinė transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo D. M.. Vairuotojui alkotesteriu 10.26 val. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, o 10.44 val. – 2,09 promilių neblaivumas. Transporto priemonė priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 4–11).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. birželio 24 d. D. M. tikrinimo prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0083, patikros sertifikato Nr. 2359367, 10.26 val. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, o 10.44 val. – 2,09 promilių neblaivumas. Nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 30).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio „Opel Astra Caravan DTI“, 1998 m., 1 995 cm³, 74 kW, kaina Lietuvoje yra 920 Eur su PVM (b. l. 40).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis D. M. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje D. M. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilės, t. y. 2,09 promilių neblaivumas. Kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad nuo 2025 m. birželio 23 d. iki 2025 m. birželio 24 d. 2.00 val. vartojo stiprius alkoholinius gėrimus (degtinę), o ryte neradęs piniginės, išvažiavo jos ieškoti. Kaltinamojo vairavimo faktą bei neblaivumą patvirtina ir liudytojo P. R. parodymai, iš kurių matyti, kad jis 2025 m. birželio 24 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje pamatė įtartinai manevruojantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdžius nuo vairuotojo (kaltinamojo) sklido alkoholio kvapas. Šie parodymai atitinka tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodytą informaciją, iš kurios matyti, kad 2025 m. birželio 24 d. 10.22 val. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį būdamas neblaivus vairavo D. M.. Atlikus kaltinamojo blaivumo patikrinimą alkotesteriu, jam nustatytas neblaivumo nustatymo akte nurodytas 2,09 promilių neblaivumas (atėmus paklaidą – 2,05 promilių neblaivumas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje D. M., kaip minėta, pripažino, kad vartojo alkoholį, su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. D. M. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2025 m. lapkričio 6 d. (b. l. 33). Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas (b. l. 30).

Įvertinus kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, kad jis stiprius alkoholinius gėrimus vartojo iki nusikalstamos veikos padarymo dienos ankstaus ryto (2.00 val.), taip pat atsižvelgus į kaltinamojo reakciją pamačius policijos pareigūnus, jam nustatytus išorinius neblaivumo požymius bei neblaivumo laipsnį, daroma išvada, jog D. M. turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek keleiviui, tiek kitiems eismo dalyviams, D. M. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad D. M. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pareikštas kaltinamojo D. M. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perdavimo mamos R. M. atsakomybei be užstato (b. l. 117). Taip pat gautas R. M. prašymas būti kaltinamojo laiduotoja (b. l. 116). Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi laidavimo instituto taikymas yra galimas tik tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą ir yra nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma.

Kaltinamasis D. M. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Turtinė ir (ar) neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, buvimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kaltinamojo bei jos mamos, kuri sutiko būti laiduotoja, paaiškinimų, kaltinamasis anksčiau niekada nevairavo neblaivus. D. M. teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo bei neigiamą savo poelgio vertinimą, nurodė, kad kvailai vertina savo poelgį, gailisi ir nesupranta, kodėl taip pasielgė. Kaltinamasis Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje anksčiau nebuvo teistas (b. l. 66–68), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje buvo baustas 8 kartus (transporto priemonės vairavimas be privalomosios techninės apžiūros, be civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, greičio viršijimo atvejai, važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui), ne visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 58–65). Kaltinamasis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, savo poelgį vertino blogai, elgesio neteisino, atsakomybės išvengti nebandė. Nors kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, tačiau nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. gegužės 8 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2024 m. balandžio 10 d. iki 2024 m. liepos 10 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 69–71), nuo 2024 m. liepos 31 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 72). Kaltinamasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad šiuo metu nedirba, gauna 680 Eur išmoką. D. M. nėra registruotas įskaitoje dėl psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo (b. l. 56–57). Aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir savo neteisėto, pavojingo elgesio vertinimas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama R. M., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek R. M., tiek kaltinamasis pabrėžė itin artimą jų ryšį. R. M. nurodė, kad ryšys su sūnumi yra labai geras, sūnus padeda visose situacijose. Galimos laiduotojos ir kaltinamojo bendravimo ryšį sustiprina tai, kad jie šiuo metu gyvena kartu, nesipyksta, gražiai sutaria. Aplinkybę, kad galima laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, patvirtina ir tai, kad R. M. apie įvykį sužinojo tą pačią dieną iš paties kaltinamojo. D. M. mamai iš karto paskambino ir papasakojo apie įvykį, o R. M. nurodė, kad į įvykį sureagavo negerai, pradėjo verkti, šaukti. Patikino, kad sūnaus vairavimo išgėrus nepateisina, su sūnumi pasikalba gyvenimiškais klausimais, pasitaria, kaltinamasis klausia jos patarimų, todėl R. M. nuomonė kaltinamajam yra svarbi. Galima laiduotoja 1 metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (b. l. 127), neteista, jos atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti (b. l. 130–131).

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, yra pagrindas spręsti, kad R. M. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą minimalų laidavimo terminą – 1 metus. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas, siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, aplinkybę, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, važiavo ne vienas, o kartu vežėsi ir kitą asmenį, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – 2 metų terminui, kuris artimas minimaliam. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 30 d. (b. l. 86–89). Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau aptartų aplinkybių specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis D. M. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos duomenimis, automobilio valdytojas-savininkas yra D. M. (b. l. 41). Šią aplinkybę patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad automobilis priklauso jam (kaltinamajam). Nustačius, kad kaltinamasis yra šio automobilio savininkas, automobilis konfiskuotinas kaip nusikaltimo darymo priemonė ir kartu su užvedimo rakteliu bei registracijos liudijimu perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos matyti, kad automobilio „Opel Astra Caravan DTI“, 1998 m., 1 995 cm³, 74 kW, vidutinė kaina Lietuvoje yra 920 Eur su PVM (b. l. 40). Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone, nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų. Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad kaltinamasis pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį nusipirko už 400 Eur (b. l. 41). Atsižvelgus į tai, konstatuoti, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo, pagrindo nėra.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90–93) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 86–89). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Siekiant užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės 2025 m. birželio 30 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. M. turtui – automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant disponavimą turtu, nuo 2025 m. birželio 30 d. iki 2025 m. gruodžio 30 d. (b. l. 94–97) Nusprendus konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad D. M. teiktos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 175 Eur (b. l. 111). Atsižvelgus į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese pagrindui (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o kaltinamojo iniciatyva, įvertinus ir kaltinamojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio registracijos liudijimas, saugomas voke baudžiamojoje byloje (b. l. 38), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, saugomas voke baudžiamojoje byloje (b. l. 38), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

D. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojos R. M. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. birželio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu, saugomu voke baudžiamojoje byloje (b. l. 38), konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę ir perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. birželio 30 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. M. turtui – automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. M. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros protokolą, saugomą voke baudžiamojoje byloje (b. l. 38), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti D. M., kad, jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.