Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-4542-540/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-09
Bylos Nr.
A2.6.-4542-540/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03830-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
G. Č.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4542-540/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03830-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4; 2.7.4.7.; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 7 d., apie 03.50 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. ties namu Nr. 54, G. Č. vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vengė (atsisakė) būti patikrinamas ar nėra neblaivus. Šiais veiksmais G. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Č. kaltę pripažino, visiškai, labai gailisi ir paaiškino, kad jis buvo nesenai grįžęs iš užsienio ir šiuo metu gyvena kartu su mama. 2016 m. gegužės 6-7 d. jo mama visą parą dirbo. 2016 m. gegužės 6d. dieną G. Č. buvo vartojęs alkoholio-gėręs alaus. Naktį sugalvojo pavažiuoti, todėl paėmęs mamai priklausančio automobilio raktelius, vairavo mamos automobilį. mamai nebuvo žinoma apie tai, kad jis paėmė mamos automobilį. Kai sustabdė policijos pareigūnai, G. Č. atsisakė pasitikrinti girtumą alkotesteriu, nes pagalvojo, kad alkotesterio parodymai gali būti neteisingi ir prašė, kad jo girtumas būtų tikrinamas paimant kraują, tačiau pareigūnai atsisakė jį nuvežti į gydymosi įstaigą.

Liudytoja E. K. parodė, kad sūnus G. nesenai grįžo iš užsienio ir gyvena jos namuose. E. K. nuo 2016 m. gegužės 6d. 8.00 val. iki 2016 m. gegužės 7d. 8.00 val. buvo darbe, todėl kada ir kokiame stovyje jos sūnus vairavo jai priklausantį automobilį, ji nežino. Automobilio raktelius kaip įprastai buvo palikusi stalčiuje. Automobiliu sūnus niekada nesinaudojo ir ji jam nebuvo davusi leidimo juo važiuoti.

G. Č. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, įrodo byloje esanti medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1-2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl KET pažeidimo, iš kurių matyti, kad patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Volvo S-40, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo G. Č.. Vairuotojas paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau turi transporto priemonės dokumentus. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, matėsi, jog vairuotojas yra apsvaigęs nuo alkoholio. Patikrinus vairuotojo anketinius duomenis per CDB, paaiškėjo, jos jis neturi teisės vairuoti transporto priemonės ir niekada nebuvo jos įgijęs. Paklausus vairuotojo, ar jis yra vartojęs alkoholio, atsakė, kad gėrė du litrus alaus. Pareikalavus vairuotojo pasitikrinti girtumą alkotesteriu, jis atsakė: „nesitikrinsiu, nes nepasitikiu jūsų alkotesteriais“. Policijos pareigūnai paaiškino vairuotojui, kokia atsakomybė gresia už vengimą pasitikrinti alkoholio matuokliu, tačiau jis atsakė analogiškai: „nesitikrinsiu“. Vairuotojas paaiškino, kad automobilis priklauso jo mamai E. K. ir automobilį pasiėmė be jos žinios (b. l. 3; 4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 6), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 14-15), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 16), VšĮ Kauno ligoninės 2016 m. gegužės mėn. darbo grafikas, iš kurio matyti, E. K. 2016 m. gegužės 6-7 d. darbo laikas (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad G. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje (neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas asmenų, neturinčių teisės vairuoti), todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. Č. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 2 d. yra numatyti išimtiniai atvejai, kai privalo būti konfiskuojamas ir kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos. Vienas iš įstatyme numatytų atvejų yra tada, kai perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Volvo S40, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. Č. mamai E. K.. Nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad E. K. visą parą buvo darbe ir jai nebuvo žinoma kada ir kokiame stovyje jos sūnus vairavo jai priklausantį automobilį. Nors ji automobilio raktelius, kaip įprastai, buvo palikusi stalčiuje, tačiau automobiliu sūnus niekada nesinaudojo ir ji jam nebuvo davusi leidimo juo važiuoti, todėl daroma išvada, kad automobilis buvo paimtas prieš savininkės E. K. valią.

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad G. Č. tik vieną katą buvo baustas už KET pažeidimus, pripažino padaręs pažeidimus, labai gailisi dėl pažeidimų bei atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo paimtas prieš savininkės E. K. valią, sprendžia, kad šiuo atveju administracinė nuobauda – bauda bus veiksmingiausia siekiant, kad paskirta nuobauda G. Č. pasiektų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytus tikslus, o alternatyvios papildomos nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo skirti netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą be transporto priemonės Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), priklausančios E. K., konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16057708816.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).