Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „epayblock“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB ,,TOP CONSULT“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies prašymas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša ir leista ieškovams bei jų atstovui susipažinti su nevieša civilinės bylos medžiaga, civilinėje byloje pagal ieškovų A. D. F., A. B., A. M., A. M., A. S., A. A., A. O., A. G., A. I., A. T., A. G., C. P., C. S., D. S., D. P., D. M., E. D., F. L., F. A., F. P. D. M., F. I., V. B., G. M., G. M., G. A., G. G. C., G. G., L. L., L. M., L. N., M. M., M. S., M. C., M. P., P. B., P. A., P. F., P. V., P. C. S., R. A., S. C., S. L., S. P. D., T. M., V. G., V. Z., V. F., V. M., R. M., W. B., A. F., C. T., D. C., P. P., S. A. C., S. G., L. S., S. C., M. D., C. Z., D. P., G. M., E. M., M. M., D. S., A. C. ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto akcinei bendrovei „epayblock“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šios nutarties įžanginėje dalyje nurodyti ieškovai pareiškė ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „epayblock“ (toliau ir – įmonė), atstovaujamai nemokumo administratorės UAB ,,TOP CONSULT“, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 1 907 023,13 Eur žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

9.2. Išvadoje pateikta informacija yra reikšminga ieškovams byloje įrodinėjant atsakovės neteisėtus veiksmus. Išvada yra esminis įrodymas siekiant pagrįsti atsakovės neteisėtus veiksmus ir įrodyti padarytą žalą ieškovams.

9.3. Nagrinėjant bylą teisme, banko paslaptį sudarančios informacijos apsaugai taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, užtikrinančios komercinės paslapties apsaugą.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl leidimo ieškovams ir jų atstovui susipažinti su nevieša bylos medžiaga (ne)pagrįstumo

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi pripažino nevieša bylos medžiaga Lietuvos banko 2021 m. rugsėjo 20 d. parengtą dokumentą – „(duomenys neskelbtini) išvadą“, ir leido su juo susipažinti ieškovams ir jų atstovui. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai leido su nevieša bylos medžiaga susipažinti ieškovams ir jų atstovui, nurodydama, jog: 1) Išvada yra Lietuvos banko parengtas dokumentas, o ne informacija, gauta finansų rinkos priežiūros tikslais; 2) Išvadoje esančiai informacijai nėra taikomas komercinės paslapties apsaugos režimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių nekilo ginčo, ar Išvada pagrįstai pripažinta nevieša bei ar joje esanti informacija yra saugotina.

12. Vertinant byloje keliamus reikalavimus, visų pirma, pažymėtina, kad pagal bendrąjį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje išdėstytą principą, visuose teismuose bylos yra nagrinėjamos viešai. Viešas bylų nagrinėjimas yra viena iš teisingumo vykdymo ir užtikrinimo sąlygų. Viešu bylų nagrinėjimu teisme sudaromos prielaidos užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti asmens teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Civiliniame procese teismo proceso viešumo principas taikomas teismo posėdžiams (CPK 9 straipsnio 1 dalis), teismo sprendimo paskelbimui (CPK 268 straipsnis), bylos medžiagai (CPK 10 straipsnis).

13. Kita vertus, proceso viešumo principas nėra absoliutus. Viena iš šio principo išimčių yra nustatyta CPK 10 straipsnio 2 dalyje, kurioje reglamentuota, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. CPK 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.

14. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nevieša bylos medžiaga pripažino Lietuvos banko 2021 m. rugsėjo 20 d. parengtą dokumentą – „(duomenys neskelbtini) išvadą“. Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atlieka elektroninių pinigų įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos bankas 2023 m. lapkričio 24 d. pateiktame rašte nurodė, jog nuo 2021 m. liepos 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos bankas atliko tyrimą dėl atsakovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo efektyvumo, šio tyrimo pagrindu parengė Išvadą, o šioje Išvadoje esančią informaciją pripažino gauta Lietuvos banko vykdomos priežiūros tikslais. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra subjektas, veikęs pagal elektroninių pinigų įstaigos licenciją, kurios veiklos priežiūra priskirta Lietuvos banko kompetencijai, taip pat į tai, jog Išvada parengta Lietuvos bankui atlikus pagal kompetenciją atsakovės, kaip elektroninių pinigų įstaigos, veiklos priežiūros tyrimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Išvadoje pateikta informacija yra gauta finansų rinkos priežiūros tikslais, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytas apsaugos režimas.

15. Apeliantės teigimu, Išvadoje esančiai informacijai nėra taikomas komercinės paslapties apsaugos režimas, be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad Išvadoje esančios informacijos atskleidimo reikia dėl teisėto intereso.

16. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra elektroninių pinigų įstaiga, todėl jos veiklą ir veiklos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas (minėto įstatymo 1 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 32 straipsnį, elektroninių pinigų įstaigų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų priežiūros tikslu gautos informacijos apsaugai taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.

17. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad informacijai, kurią Lietuvos bankas gauna finansų rinkos priežiūros tikslais, apsaugoti taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 19 straipsnio nuostatos. Pagal minėto teisės akto 19 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant bylas teismuose, banko paslaptį sudarančios informacijos apsaugai taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, užtikrinančios komercinės paslapties apsaugą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, Išvadai, kurioje pateikta informacija yra gauta Lietuvos bankui atlikus atsakovės veiklos priežiūros tyrimą, t. y. priežiūros tikslu, taikoma komercinės paslapties apsauga.

18. CPK 10¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis straipsnis nustato komercinių paslapčių apsaugos ypatumus bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo ir kitose civilinėse bylose. CPK 10¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai yra pagrindas manyti, jog gali būti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, ir susipažinti su tų teismo posėdžių protokolais, gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintą kopiją (skaitmeninę kopiją). Pagal CPK 10¹ straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų skaičius negali būti didesnis negu būtina siekiant užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tarp šių asmenų turi būti bent šie asmenys: jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, – jis pats ir jo atstovas, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra juridinis asmuo, – bent vienas fizinis asmuo, bylą vedantis juridinio asmens vardu, ir juridinio asmens atstovas.

19. Taigi, pripažinus, kad pateiktoje Išvadoje esanti informacija laikytina komercine paslaptimi pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 5 dalį, sprendžiant klausimą dėl ieškovų ir jų atstovo teisės susipažinti su Išvada, aktualus CPK 10¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas, kuris nedviprasmiškai numato, jog tarp asmenų, turinčių teisę susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, turi būti fizinis asmuo ir jo atstovas. Atsižvelgiant į CPK 10¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto formuluotę, darytina išvada, kad įstatyme yra aiškiai nustatytas minimalus asmenų, turinčių teisę susipažinti su neviešais duomenimis, skaičius, todėl jei byloje dalyvaujantis asmuo yra fizinis asmuo, su neviešais duomenimis turi būti leidžiama susipažinti jam ir jo atstovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu teisiniu reguliavimu iš esmės siekiama, kad šalis, bendradarbiaudama su atstovu, turėtų realią galimybę įrodinėti ir pasisakyti dėl byloje esančių įrodymų, tokiu būdu užtikrinant rungimosi principo tinkamą įgyvendinimą ir veiksmingą teisinę gynybą. Priešingu atveju, nesuteikimas teisės su neviešais duomenimis susipažinti priešingai šaliai ir jos atstovui, sudarytų tik rungimosi bei veiksmingo teisinės gynybos principų įgyvendinimo regimybę, bet nebūtų užtikrinamas realus jų realizavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 10¹ straipsnio 3 dalies 1 punktu, pagrįstai suteikė teisę ieškovams (fiziniams asmenims) ir jų atstovui susipažinti su neviešu pripažintu dokumentu – Išvada.

20. Svarbu pažymėti, kad byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovams. Ieškovai ieškinyje įrodinėja, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl atsakovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (dėl netinkamo klientų pažinimo procedūrų vykdymo, dėl įtartinų finansinių operacijų nestabdymo ir kt.), jie patyrė turtinę žalą, t. y. prarado į aktyvus investuotas pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai yra nustatomos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tenka ieškovams (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos bankas 2023 m. lapkričio 24 d. pateiktame rašte nurodė, jog atlikus atsakovės veiklos priežiūros tyrimą nustatyti reikšmingi sisteminiai teisės aktų, reglamentuojančių atsakovės, kaip elektroninių pinigų įstaigos, veiklą, reikalavimų pažeidimai, be kita ko, nustatyta, kad atsakovė netinkamai nustatė ir aplaidžiai vertino klientų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas, atsakovė nevykdė klientų operacijų stebėsenos, vidaus kontrolės procedūros buvo formalios, atsakovės darbuotojai, atsakingi už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, neturėjo reikiamos kvalifikacijos.

21. Įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį ir įrodinėjimo dalyką (civilinės atsakomybės sąlygas), ieškovams tenkančią pareigą įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, tai, kad Išvadoje nustatytos aplinkybės dėl atsakovės veikloje padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų gali turėti reikšmę įrodinėjimo procese ieškovams siekiant pagrįsti atsakovės neteisėtus veiksmus ir įrodyti padarytą žalą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovams ir jų atstovui pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido susipažinti su neviešais duomenimis (Išvada) ir tokiu būdu užtikrino ieškovų teisę į veiksmingą teisinę gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino CPK 10¹ straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus ir pagrįstai ieškovams bei jų atstovui suteikė teisę susipažinti su neviešais (komercinę paslaptį sudarančiais) duomenimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.