- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-18
- Bylos Nr.
- 1-1699-932/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Advokatai
- Jūratė Damanskienė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus m. sav., šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 4 MGL dydžio bauda;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-16 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-15 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme,
kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei juos panaudojo, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 m. gruodžio 8 d. tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus jam ir pasiūlius už piniginį atlygį iš svetimos banko kortelės išgryninti pinigus, o pastarajam sutikus, 2015 m. gruodžio 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 22.01 val., ir 2015 m. gruodžio 9 d., tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 11.59 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prie parduotuvės „Maxima“, adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, perdavus jam apgaule įgytus B. L. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „Swedbank“ banko Maestro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir PIN kodą, kuriuos neteisėtai įgijęs, jis siekdamas išgryninti pinigines lėšas iš B. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 8 d., 22.01 val., ir 2015 m. gruodžio 9 d., 11.59 val., bankomate, esančiame Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, neteisėtai atliko tris finansines operacijas - išgrynino 1 740 eurus, tokiu būdu neteisėtai panaudojo B. L. elektroninę mokėjimo priemonę ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą). Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Kadangi A. D. teisme pilnai pripažino savo kaltę, prokurorė bei advokatė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku jam paskambino pažįstamas, pravarde „Sultonas“ (jokių konkrečių pastarojo duomenų nežino), su kuriuo susipažino atsitiktinai ir buvo jam palikęs savo numeri, nes šis žadėjo paskambinti, jeigu surastų darbą. Taigi kaltinime nurodytą dieną jam paskambinęs pažįstamas „Sultonas“ paprašė padėti iš bankomato nuimti pinigus, už tai pažadėjo 50 eurų atlygį. Jie susitiko Naujininkuose, Šaltkalvių gatvėje, prie parduotuvės „Maxima“, „Sultonas“ buvo su kažkokiu tai vyru, kurio jis nepažįsta. Jie padavė jam banko mokėjimo kortelę ir ant lapuko užrašytą PIN kodą, koks buvo nurodytas vardas ant kortelės, jis nežiūrėjo, tačiau gerai suprato, kad banko kortelė jam nepriklauso. Nepamena, kokią tiksliai sumą turėjo nuimti, tačiau nuėmęs vieną kartą grąžino kortelę „Sultonui“. Kitą dieną jo pažįstamas jam vėl paskambino ir jie vėl susitiko toje pačioje vietoje. Gali būti, kad kitą dieną jis atliko du išgryninimus. Neneigia, jog išgrynino iš viso 1 740 eurų. Tuos pinigus jis atidavė minėtam pažįstamam, pravarde „Sultonas“, už tai gavo 50 eurų. Sutinka su tuo, kad savo valia paėmė ne jam priklausančią kortelę, PIN kodą, per kelis kartus išgrynino kaltinime nurodytą pinigų sumą. Su tokiu pasiūlymu sutiko, kadangi jam reikėjo pinigų. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. D. savo kaltę dėl svetimos mokėjimo kortelės ir PIN kodo įgijimo bei jų panaudojimo pripažino visiškai ir nurodė turintis romų kilmės pažįstamą, pravarde „Sultonas“. 2015 m. gruodžio mėn. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino „Sultonas“, jo numerio nepamena, kadangi savo telefoną pametė (kitų kontaktinių duomenų nežino, pastarasis apie 26-27 metų amžiaus, 175 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, juodų plaukų), ir pasakė, kad reikės pagalbos, paaiškindamas, jog turės kažkokiam tai žmogui padėti atidaryti banke sąskaitą ir nuimti pinigus. Už pagalbą jam buvo pažadėta sumokėti 50 eurų, jis su pasiūlymu sutiko. Tiksliai aplinkybių nebeatsimena, tačiau tam žmogui banke atidaryti sąskaitos ir gauti elektroninės bankininkystės kodų taip ir neprireikė. Tada „Sultonas“ dar kartą paskambino vakare, tikslaus laiko nežino, ir jiedu susitiko Naujininkuose, Šaltkalvių gatvėje, prie parduotuvės „Maxima“. „Sultonas“ atvažiavo tamsiai mėlynos spalvos „Audi A6“ automobiliu, kartu su juo buvo apie 40 metų amžiaus vyras, kuris visą laiką sėdėjo automobilyje, pažinti jo negalėtų, požymių neįsidėmėjo. Jis (A. D.) atsisėdo į galinę automobilio sėdynę, jiems pavažiavus toliau nuo parduotuvės su „Sultonu“ buvęs vyras padavė jam „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir pasakė kortelės PIN kodą. Tuo metu jis tiksliai nežinojo, kam priklauso nurodyta kortelė, pagalvojo, kad galbūt pačiam „Sultonui“ ar su juo buvusiam vyrui, kažkas jiems persiuntė pinigus ir tiek. Suprato, kad paimdamas pinigus, daro nusikalstamą veiką, tačiau jam labai reikėjo pinigų, todėl ir sutiko išgryninti pinigus iš svetimos banko mokėjimo kortelės. Vienas nuėjo prie parduotuvės „Maxima“ bankomato ir išgrynino pinigus, kiek išgrynino, nepamena, tačiau grynino du kartus. Išgrynintus pinigus atidavė „Sultonui“, kuris jo laukė automobilyje, jis jam sumokėjo 20 eurų ir nurodė, kad kitą dieną jam vėl reikės padėti, t. y. vėl iš tos pačios kortelės išgryninti pinigus. Jis sutiko, banko kortelę tąkart grąžino „Sultonui“. Kitą dieną, tikslaus laiko nepamena, vėl su „Sultonu“ ir tuo pačiu nepažįstamu vyru, susitiko Naujininkuose, netoli parduotuvės „Maxima“. A. D. vėl atsisėdo į automobilį, jiems pavažiavus toliau nuo parduotuvės, tas pats vyras jam vėl davė „Swedbank“ banko kortelę ir pasakė PIN kodą. Analogiškai jis nuėjo prie to paties bankomato ir išgrynino pinigus (sumos nepamena). Nuėjęs į automobilį pinigus padavė „Sultonui“, kuris jam sumokėjo 30 eurų. Po šio įvykio „Sultono“ ir su juo buvusio vyro nematė. Kur galėtų būti „Sultonas“, nežino. Gailisi dėl to, kad grynino pinigus iš kito asmens sąskaitos (t. 2, b. l. 19-23). Papildomos apklausos metu A. D. patvirtino ankstesnius parodymus, nurodė dėl nusikalstamų veiksmų besigailintis (t. 2, b. l. 36-38).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo nukentėjusysis B. L., kurio parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka, parodė turėjęs atsidaręs sąskaitą AB „Swedbank“ banke, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini). Šia sąskaita jis nesinaudojo, pensiją imdavo grynais pinigais iš pašto. Elektroninės bankininkystės kodų paėmęs nebuvo. 2015-12-08, apie 10 val., ėjo iš namų į parduotuvę, esančią Šklėriuose. Prie jo sustojo juodos spalvos „Audi“ automobilis, modelio nežino, 4 durų, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Automobilyje sėdėjo trys vyrai. Vairuotojas apie 30 metų amžiaus, tamsiais trumpai kirptais plaukais, liekno kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, daugiau nieko išskirtinio nepastebėjo. Jį atpažinti galėtų. Šalia vairuotojo sėdėjo apie 40 metų amžiaus vyras, tvirto kūno sudėjimo, apie 160 cm ūgio, rudų trumpai kirptų plaukų, kurį galėtų atpažinti. Trečias buvo vyriškis, kaip vėliau sužinojo, jis vardu Jura iš Onuškio, kurį taip pat galėtų atpažinti. Jam apie 30 metų amžiaus, tvirto kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio. Automobilio vairuotojas paklausė, ar jis yra Lietuvos pilietis. Atsakius teigiamai, jo dar buvo klausiama, ar turi banko sąskaitą. Pasakė turintis banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke. Tuomet klausė, ar jis turi banko kortelę, į ką jis atsakė taip pat teigiamai. Tada vyras pasiūlė jam užsidirbti 40 eurų, papasakojo, jog Trakuose turi 1,5 tonos metalo laužo, kurį reikia parduoti, sakė, jog reikia banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus, gautus už metalo laužą. Už tai, kad pasinaudos sąskaita, jam duotų 40 eurų. Jis sutiko, po ko jam liepė išsiimti elektroninės bankininkystės duomenis, sakė, kad teks važiuoti į „Akropolį“. Tada jis vienas grįžo namo, pasiėmė savo dokumentus, grįžo prie tų vyrų automobilio ir su jais nuvažiavo į Vilnių. Važiuojant vairuotojas ir priekyje sėdėjęs žmogus, jį ir Jurą vaišino alumi 7,5 proc. stiprumo. Atvykus į Vilnių (kažkur prie parduotuvės „Maxima“), Jura nuėjo į PC „Maxima“, kur, atrodo, „DNB“ bankas. Sugrįžo maždaug po l0 minučių, jis (Jura) pasakė, kad jo sąskaita buvo užblokuota, atsidarė naują sąskaitą, parodė 3 banko korteles. Vyrai, sėdintys automobilio priekyje, paėmė visas korteles ir kitus dokumentus, kuriuos Jura parsinešė iš banko. Tada nuvyko į „Akropolį“, į AB „Swedbank“ banką. Jis į banką nuėjo vienas, visi kiti liko automobilyje. Jis banke užsisakė elektroninės bankininkystės paslaugas, banko darbuotoja davė kažkokius dokumentus. Grįžus į automobilį, vairuotojas paėmė visus dokumentus, kuriuos jis gavo banke, pasakė, kad tą pačią dieną grąžins. Tada jie visi nuvažiavo prie stoties, kur buvo išleistas Jura, po ko nuvyko kažkur prie Lidos plento, jam atrodo 17 kilometre, į kažkokį vieno aukšto namą, kur buvo 3 ar 4 butai (to namo nerastų, neatpažintų). Ten jam vairuotojas pasakė, kad čia jis pernakvos, o rytoj nuims pinigus, paskui jį parveš namo. Jis taip pat davė alaus apie 4 butelius ir išvažiavo. Jie jį palydėjo iki buto ir paliko. Tai buvo 2 kambarių butas. Tame bute tikriausiai dar buvo buto šeimininkas, su kuriuo kalbant sužinojo, kad jį vadina Fedia, jam 50 metų, su juo kalbėjo rusų kalba, atrodo, pastarasis užsiima televizorių remontu, nes kaip tik remontavo televizorių. Kitą dieną, apie 11 val., atvažiavo tie patys žmonės ir pasakė, kad važiuos nuimti pinigus. Nuvažiavo kažkur prie „Maxima“ parduotuvės, vairuotojas paprašė jo banko kortelės ir kortelės PIN kodo. Ar anksčiau jie buvo prašę kortelės su PIN kodu, nepamena (gal ir buvo prašę, gal ir buvo davęs). Neprisimena, nes tas dienas buvo neblaivus, nuolat gėrė alų, kuriuo buvo vaišinamas. Taigi jis davė kortelę ir pasakė PIN kodą. Tada jis nuėjo į „Maxima“ ir po kurio laiko grįžo. Jam davė 20 eurų kupiūrą, atidavė jo banko kortelę. Vairuotojas pasakė, kad dar 20 eurų atveš 2015-12-10 vakare. Tada jie jį parvežė namo ir paleido, daugiau jų nematė. Sugrįžus namo papasakojo viską dukrai, t. y. sakė užsidirbęs pinigų, nes davė pasinaudoti savo sąskaita, kad žmonėms už metalą būtų pervesti pinigai. Tai sužinojusi, dukra kartu su juo nuvyko į AB „Swedbank“ banką, kuriame paėmę banko išrašą pamatė, kad jo vardu paimti kreditai, nors jis jokių kreditų neėmė. Tuomet suprato, kad kreditus paėmė tie vyrai, kuriems buvo davęs savo dokumentus, suprato esantis apgautas. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena, nes tas dienas buvo neblaivus, nuolat gėrė alų. Pažymėjo, kad jam nepažįstami vyrai tarpusavyje kalbėjo totorių kalba, kurios jis nesuprato, o su juo - rusiškai (t. 1, b. l. 21-22).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji V. Š. nurodė esanti B. L. dukra. 2015-12-10 pagal jos tėvo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-68623-15, kadangi jos tėvas buvo apgautas nepažįstamų asmenų. Iš tėvo žodžių žino, kad nepažįstami asmenys apgaule iš tėvo išviliojo jo AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, po ko jo vardu įvairiuose kreditų bendrovėse paėmė greituosius kreditus. Tėvas dėl šio įvykio buvo pripažintas nukentėjusiuoju. 2016-03-06 tėvas B. L. mirė, ji nori atstovauti jo interesams (t. 1, b. l. 28).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. L. parodė su broliu ir tėvais gyvenantis name, adresu Šalčininkų r., Baltojoje Vokėje, (duomenys neskelbtini). Bute yra įrengtas internetas „Teo“, registruotas jo motinos A. L. vardu. Namuose yra du stacionarūs kompiuteriai „Dell“. Vienu kompiuteriu naudojosi jis, o kitu jo brolis E. L.. Kartais jų su broliu kompiuteriais naudojasi tėvai, tačiau labai retai. Bute yra maršrutizatorius ir WiFi ryšys. Maždaug iki 2015 m. gruodžio mėnesio vidurio WiFi ryšys nebuvo apsaugotas slaptažodžiu, prie interneto galėjo prisijungti kaimynystėje gyvenantis žmonės. 2015 gruodžio mėn., tiksliai dienos neatsimena, jų bute policijos pareigūnai atliko kratą, ar jos metu ką nors paėmė, nežino, kadangi visi jo daiktai buvo vietoje. Paaiškėjo, kad kažkas pasinaudodamas jų WiFi ryšiu (internetu, IP adresu), kuris buvo neapsaugotas slaptažodžiu, jungėsi prie svetimos elektronines bankininkystės, ar tai pildė paraiškas dėl kreditų gavimo (tiksliai nebeatsimena). Po šio įvykio norėdamas apsisaugoti pats ir apsaugoti savo šeimos narius nuo tokių nemalonių procedūrų (kratų), paskambino pažįstamam ir paprašė, kad jam sutvarkytu internetą, slaptažodžiu apsaugotų WiFi ryšį. Pažįstamas jam pagelbėjo ir tą pačią dieną, po to kai buvo atlikta krata, apsaugojo WiFi ryšį slaptažodžiu. Vyro, vardu B. L., nepažįsta. Nei jis, nei jo šeimos nariai niekada nesijungė prie svetimos elektroninės bankininkystės, neėmė greitųjų kreditų kitų asmenų vardu. Kas tai galėjo padaryti, nežino ir nieko neįtaria (t. 1, b. l. 168).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. L. parodė, kad gyvena bute, adresu Šalčininkų r., Baltojoje Vokėje, (duomenys neskelbtini), kartu su vyru Stanislavu bei sūnumis Albertu ir Ernestu. Bute yra įrengtas „Teo“ internetas, registruotas jos vardu. Sūnūs turi du stacionarius kompiuterius „Dell“. Kartais pastarųjų kompiuteriais naudojosi ji ir vyras, tačiau labai retai. Ji kartą per mėnesį prisijungia prie savo „Swedbank“ elektroninės bankininkystės, norėdama patikrinti savo sąskaitos likutį, taip pat apmoka už telefono paslaugas. Bute yra maršrutizatorius ir WiFi ryšys, kuris daugmaž iki 2015 m. lapkričio mėn. pabaigos ar gruodžio mėn. pradžios nebuvo apsaugotas slaptažodžiu, prie interneto galėjo prisijungti kaimynystėje gyvenantis žmonės. Dažnai matydavo, kad kaimynų ir kiti jai nepažįstami vaikai sėdėdavo prie namų su telefonais. Iš kaimynų sužinojo, kad jie jungdavosi prie jų interneto, kadangi WiFi ryšys nebuvo apsaugotas slaptažodžiu. 2015 lapkričio mėn. pabaigoje, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK pareigūnai jų bute darė kratą, kratos metu nieko nepaėmė. Paaiškėjo, kad krata buvo atliekama, kadangi kažkas pasinaudodamas jų internetu pildė svetimų žmonių vardais paraiškas dėl kreditų gavimo, tačiau kas tai galėjo būti nežino. 2015 gruodžio mėn. dėl analogiško įvykio buvo kviečiama į Šalčininkų rajono policijos komisariatą liudytojo apklausai. Po šių įvykių sūnus Albert paskambino pažįstamam ir paprašė sutvarkyti internetą, apsaugoti WiFi ryšį slaptažodžiu. Sūnaus pažįstamas viską sutvarkė, įvedė apsaugą (nustatė slaptažodį). B. L. nepažįsta, niekada nesijungė prie svetimos elektroninės bankininkystės, neėmė greitųjų kreditų. Kas tai galėjo padaryti, nežino ir nieko neįtaria. Du kompiuterius „Dell“, kurie 2016-03-01 buvo paimti kratos metu, pirko savo sūnums (t. 1, b. l. 170-171).
Vilniaus apskrities VPK Trakų PK pateiktame nukentėjusiojo B. L. pareiškime nurodyta, kad 2015-12-08 sustojusi mašina pasiūlė jam užsidirbti pinigų, t. y. parduoti metalą ir per jo turimą sąskaitą išgryninti pinigus. Jis buvo nusivežtas į PC „Akropolį“, kur jo vardu buvo atidaryta elektroninė bankininkystė, sutvarkę reikalus jį nuvežė į vietą, kur jis išbuvo visą naktį, o patys pasiėmę dokumentus kažkur tai išvažiavo, kaip vėliau išsiaiškino, išvažiavo išgryninti iš jo bankomato sąskaitos pinigų, jo vardu iš viso paimta 1 741,44 eurų suma (t. 1, b. l. 12, 13).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo 2015-12-08 iki 2015-12-09 įgavus B. L. pasitikėjimą ir pasinaudojus jo bankininkystės duomenimis, buvo paimta greitųjų vartojimo kreditų už 1 741,44 eurus, pinigai išgryninti bankomate (t. 1, b. l. 11).
AB „Swedbank“ bankas pateikė B. L. banko sąskaitos išrašus ir prisijungimų, naudojantis interneto banku, sąrašą nuo 2015-12-05 iki 2015-12-31 bei 18 bankomato H096 nuotraukų, kuriame užfiksuotas asmuo, iš bankomato B. L. priklausančia banko mokėjimo kortele ėmęs pinigus. Taigi nuo 2015-12-08 iki 2015-12-09 B. L. vardu paraiškos dėl kreditų gavimo buvo pildomos kreditų bendrovėse „Ferratum“, „IPF Digital Lietuva“, „4finance“ ir „Mokilizingas“. Prie B. L. elektronines bankininkystes buvo jungtasi iš IP adresų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). pagal banko gautas pinigų išgryninimo vaizdo nuotraukas buvo išsiųstas aplinkraštis dėl asmens užfiksuoto nuotraukose gryninant pinigus atpažinimo. Kaip asmuo gryninantis pinigus iš B. L. banko kortelės, atpažintas A. D., gim. 1991-12-19, atlieka bausmę Lukiškių TI-K (t. 2, b. l. 5-9).
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja esant pakankamą pagrindą daryti išvadą pilnai pasitvirtinus A. D. inkriminuotą kaltinimą dėl to, kad pastarasis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei juos panaudojo. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, realizavo ar panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti. Teismų praktikoje laikoma, jog banko mokėjimo kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (banko kortelę išdavusiai institucijai), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas ir panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012). Nagrinėjamu atveju A. D. iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo B. L. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti. Apklausiamas kaltinamasis pripažino pilnai supratęs, kad nei kortelė, nei PIN kodas jam nepriklauso, yra svetimi, tačiau vis tiek juos įgijo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas žinomai neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą pripažino teisėtu arba neteisėtai perdavė mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, arba neteisėtai panaudojo tikrus identifikavimo duomenis, arba panaudojo žinomai netikrus identifikavimo duomenis inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją mokėjimo instrumentu. Iš byloje surinktų įrodymų, taip pat paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis panaudojo neteisėtai įgytą B. L. vardu išduotą mokėjimo kortelę bei PIN kodą ir 2015-12-08 bei 2015-12-09 atliko iš viso tris finansines operacijas, t. y. nurodytos elektroninės mokėjimo priemonės bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų pagrindu išgrynino iš B. L. sąskaitos iš viso 1 740 eurų sumą. Kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta ne tik jo prisipažinimu, tačiau ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymų visuma. Kaltinamasis A. D. atliko baigtus nusikalstamus veiksmus, teisingai kvalifikuotus pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvina tai, kad pastarasis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog nors ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose yra nurodyta, jog A. D. kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau iš apklausų turinio matyti, jog pastarasis pilnai prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. viso proceso metu nė kiek neneigė ir nemenkino savo kaltės įgijus svetimą mokėjimo kortelę bei PIN kodą bei šią elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis panaudojus.
Kaltinamojo A. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas A. D. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. D. įvykdė du apysunkius nusikaltimus, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: A. D. anksčiau teistas (t. 2, b. l. 75-80), administracinėmis nuobaudomis baustas (t. 2, b. l. 54-74), nedirbantis (t. 2, b. l. 52), VĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 96, 97), į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 98).
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. D. griežčiausią BK 214 straipsnio 1 dalies bei 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį abiem atvejais nustatant mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Kaltinamojo asmenybė neigiama, pastarasis ne kartą teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirbantis, neturintis legalių pajamų, kas patvirtina, jog A. D. nėra linkęs keistis ir daryti teigiamas išvadas.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos, taikant bausmių apėmimo būdą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir pastarajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodoma, jog kaltinamajam A. D. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro iš viso 136,99 eurus. Kaltinamajam gynėjas paskirtas, įvertinus tai, kad pastarajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę ir esant izoliuotam, yra sudėtinga realizuoti teisę į gynybą (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas dėl objektyvių priežasčių pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu skirta nebuvo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. D. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu A. D. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.