- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- e2YT-18759-812/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11509-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Ingrida Šimkevičienė
dalyvaujant pareiškėjui E. P., pareiškėjo E. P. atstovei advokato padėjėjai Ingridai Šimkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės B. K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti (1 t., e. b. l. 2–5).
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas V. B. P.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina (V. B. P. žmona) B. K. P.. Iki pat savo mirties B. K. P. gyveno su sutuoktiniu, vedė bendrą ūkį, buvo jo prižiūrima ir slaugoma. Pareiškėjo tėvai gyveno (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje pareiškėjo tėvai (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 1981 metais buvo pasistatę gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo įregistruotas V. B. P. vardu. Kito turto mirties dieną B. K. P. neturėjo. Po sutuoktinės mirties visais jos paliktais daiktais, kaip ir įsigytu sklypu, rūpinosi jos sutuoktinis V. B. P.. Pareiškėjo tėvas remontavo namą, keitė stogą, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo žemę, auginamas daržoves, tvarkė sklypą, rūpinosi gyvuliais. Niekas kitas po jos mirties palikimo nepriėmė. Po B. K. P. mirties į notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių (tuo metu 6 mėnesių) terminą pareiškėjas, jo tėvas nesikreipė ir palikimo tokiu būdu nepriėmė. Pareiškėjas ir jo tėvas buvo įsitikinę, kad visą palikimą po B. K. P. mirties priėmė V. B. P., nes jis ir toliau gyveno tame pačiame name, mokėjo mokesčius, rūpinosi namu ir aplinka. Tėvas, kaip vienintelis teisėtas paveldėtojas, laikė save paveldėto turto šeimininku. Kad tėvas nesikreipė į notarą ir nepriėmė palikimo po mamos mirties, pareiškėjas sužinojo tik po tėvo mirties, kai kreipėsi į notarą. Pareiškėjo manymu, tėvas nežinojo ir tikriausiai net nepagalvojo, kad jam reikia priimti palikimą po sutuoktinės mirties pateikiant pareiškimą notarui, nes visas jų užgyventas turtas buvo registruotas jo vardu. Po sutuoktinės mirties pareiškėjo tėvas tvarkė dokumentus oficialiose įstaigose. 2010 m. liepos 26 d. gavo pažymą iš (duomenys neskelbtini) dėl pastatų. 2010 m. rugpjūčio 5 d. buvo įregistruota V. B. P. nuosavybė į statinius, suformuotas naujas statinys, pakeisti kadastro duomenys. 2011 m. pareiškėjo tėvas į namą, esantį (duomenys neskelbtini), įvedė nuotekų tinklus, rengė projektus, visur dokumentus tvarkė kaip vienintelis turto savininkas. Mirus tėvui, pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras paaiškino, jog nepriimtas palikimas po jo motinos mirties, todėl kol dokumentai nebus sutvarkyti, tol pareiškėjas galės priimti palikimą tik į tėvui priklausiusią turto dalį. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą po tėvo mirties bei įregistruoti turtą savo vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. K. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. K. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. B. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, (duomenys neskelbtini) neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. (duomenys neskelbtini) prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, (duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti B. K. P. palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) jam mirus, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turėjo įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turėjo kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš bylos medžiagos, pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjas E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra B. K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir V. B. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Iš mirties liudijimo matyti, kad B. K. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po sutuoktinės mirties dėl palikimo priėmimo V. B. P. nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. B. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Statinio priėmimo naudoti aktas, (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Išrašas iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjo tėvui V. B. P. ir motinai B. K. P. gyvenant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Mirus palikėjai B. K. P., jos palikimą sudarė ½ nekilnojamojo turto bei asmeniniai daiktai buvę gyvenamojoje vietoje – name. Pareiškėjas siekia įteisinti po savo tėvo mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, kadangi mano, jog mamai B. K. P. priklausiusią dalį bendrojoje nuosavybėje jo tėvas V. B. P. priėmė, pradėdamas ją valdyti kaip savo. Į bylą pateikti dokumentai - Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pardavimo-pirkimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartis, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo (duomenys neskelbtini) Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Namų knyga, Kauno apskrities archyvo (duomenys neskelbtini) Pažyma dėl pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Kauno vandenys“ (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų G. G., D. A. parodymai patvirtina, kad po sutuoktinės mirties V. B. P. toliau tvarkė ir rūpinosi turtu kaip savo, iki mirties nepertraukiamai gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi nekilnojamuoju turtu ir jame esančiais daiktais, remontavo kambarį, dažė langus, naudojosi namų apyvokos daiktais, prižiūrėjo likusius po B. K. P. mirties apsėtus daržus, gyvulius bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo tėvas V. B. P. palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės B. K. P. mirties, priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. V. B. P. buvo palikėjos B. K. P. sutuoktinis. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškimas tenkinamas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas V. B. P. po sutuoktinės B. K. P. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės B. K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.