Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-10-17 · Civilinė byla Nr. 2-1192-480/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
2-1192-480/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01034-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. P.
Advokatai
Laimutis Jankauskas
Kategorijos
  • 30.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1192-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01034-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 30.11; 113.1; 116.1; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovėms N. B. ir R. K., atsakovui A. S. ir jo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. B., ekspertui J. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimo (įsakymo) paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo, daiktinių teisių, nustatytų į visuomenės poreikiams paimamą žemę, panaikinimo ir atsiskaitymo su žemės savininku (atsakovu) A. S., tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kad ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau Kelių direkcija) patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 4-10, t. 3, b. l. 125-128) teismo prašo: 1) nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 1P (1.3.)-488 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,0-56,50 km ruožui rekonstruoti) Kazlų Rūdos savivaldybėje“, kuriuo nuspręsta iš atsakovo A. S. paimti asmeninės nuosavybės teise valdomą 0,3424 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), yra teisėtas; 2) nustatyti pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 1P (1.3.)-488 atsakovui A. S. 10 200,00 Lt atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą asmeninės nuosavybės teise valdomą 0,3424 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti Kelių direkcijos atsiskaitymo su atsakovu sąlygas; 3) nustačius, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 1P (1.3.)-488, kuriuo visuomenės poreikiams iš atsakovo A. S. buvo paimtas asmeninės nuosavybės teise valdomas 0,3424 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra teisėtas, iki galutinio ginčo dėl atlyginimo dydžio išsprendimo leisti Kelių direkcijai sumokėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakyme Nr. 1P (1.3.)-488 nurodytą 10 200,00 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius į atsakovo ar į kitą teismo nurodytą sąskaitą, panaikinti daiktines teises, nustatytas į šį visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, leisti įregistruoti šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams, numatytiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakyme Nr. 1P (1.3.)-488, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,5 km rekonstruoti.

Ieškovė patikslintame ieškinyje, kurį atstovės palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad įgyvendina valstybinės reikšmės kelių priežiūros, plėtros ir saugaus eismo šiuose keliuose valstybės politiką, organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą. Kelių direkcija taip pat organizuoja žemės, reikalingos valstybinės reikšmės keliams tiesti ir rekonstruoti, paėmimo visuomenės poreikiams dokumentų rengimą ir teikia prašymus institucijoms dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Kelių direkcijos užsakymu yra vykdomos valstybinės saugaus eismo automobilių keliais programos, orientuotos į avaringumo valstybinės reikšmės keliuose mažinimą. Kelių direkcija atsakinga už avaringų ruožų likvidavimo techninių projektų rengimą ir įgyvendinimą bei už kelių infrastruktūros saugumo pėstiesiems, dviratininkams, transporto priemonių vairuotojams ir keleiviams didinimą. Vykdydama nurodytas funkcijas ir vadovaudamasi Žemės įstatymo 45 straipsnio (redakcija iki 2011 m. liepos 1 d.) 1 dalies 3 punktu, kuris nustato, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, kai ši žemė yra reikalinga viešojo naudojimo keliams tiesti ir eksploatuoti, Kelių direkcija teisėtai pateikė prašymą paimti atsakovo A. S. žemės sklypą (dalį). Magistralinis kelias A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai yra pripažintas valstybinės reikšmės automobilių keliu. Šio kelio 22,0-56,5 km ruožą (nuo Mauručių iki Puskelnių) būtina rekonstruoti pagal eismo saugos reikalavimus, taikomus tokio eismo intensyvumo ir reikšmės (I Trans European Network transporto koridoriui (greitkeliui VIA BALTICA), jungiančiam Taliną-Saločius-Panevėžį-Kauną-Kalvariją-Varšuvą ir kartu IX D koridoriaus šakai bei europinei magistralei E67 Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha). Numatomas rekonstruoti magistralinio kelio ruožas yra vienas avaringiausių bei vienas iš intensyviausio eismo valstybinės reikšmės kelių, todėl jį būtina iš esmės rekonstruoti - įrengti keturias eismo juostas, skirtingo lygio sankryžas ir sankirtas su kitais valstybinės reikšmės ir svarbesniais vietinės reikšmės keliais, o abiejose magistralinio kelio pusėse patekimui į kiekvieną žemės sklypą (taip pat ir į atsakovui po žemės paėmimo visuomenės poreikiams liekantį žemės sklypą) - jungiamuosius kelius. Rekonstruoti magistralinio kelio ruožo nepaėmus atsakovo A. S. žemės sklypo (dalies), esančio magistralinio kelio 40,4 km, dešinėje pusėje, Kelių direkcijai nebus galimybių šioje vietoje rekonstruoti kelio, nes dvi naujos magistralinio kelio juostos netelpa esamoje magistralinio kelio juostoje (žemės sklype). Atsakovui A. S. priklausantis žemės sklypas (dalis) turi būti paimtas visuomenės poreikiams, kad Kelių direkcija galėtų kuo greičiau pradėti rekonstruoti kelią ir tam galėtų panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Kelias vienu metu turi būti rekonstruojamas visame statybos sklype, suformuotame iš visų žemės savininkų paimtų žemės sklypų (dalių), nes magistralinis kelias ir jo statiniai (sankryžos) pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01 06:2002 „Ypatingi statiniai“ yra sudėtingos konstrukcijos ir technologijos statinys. Atsakovas apie Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. lP-(1.3)-74 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,0-56,50 km ruožui rekonstruoti) Kazlų Rūdos savivaldybėje“ buvo informuotas. Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, buvo atlikti atsakovo visuomenės poreikiams paimtinos žemės sklypo dalies kadastriniai matavimai, parengta visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo (dalies) vertinimo rinkos verte ataskaita. Atsakovas kviečiamas į susitikimą 2011 m. liepos 27 d. tam, kad aptarti klausimus apie galimą atlyginimo už paimamą žemės sklypą būdą ir dydį, kitus galimus nuostolius, neatvyko, tačiau 2011 m. liepos 22 d. raštu nurodė, kad renkasi atlyginimo būdą pinigais, o nuostolius skaičiuoja ir renka tai patvirtinančius dokumentus. 2011 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad tokius dokumentus pateiks iki 2011 m. rugsėjo 30 d. UAB „Kelprojektas“ 2011 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 2971-TR informavo atsakovą A. S. apie kadastrinių matavimų atlikimą, visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo (dalies) vertinimą rinkos verte ir kita, atlyginimo mokėjimo tvarką ir terminus. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo turto vertintojai 2011 m. gruodžio 5 d. parengė visuomenės poreikiams paimamo atsakovo A. S. žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. 3250337/1, kurioje nustatė, kad 2011-11-11 atsakovo žemės sklypo 0,3424 ha ploto dalies rinkos vertė yra 10 200,00 Lt. UAB „Kelprojektas“ 2012 m. sausio 25 d. raštu Nr. 477-TR kreipėsi į antstolę S. V. prašydamas nurodyti, ar galima atlyginimą sumokėti žemės savininkams į jų sąskaitas ir kaip būtų panaikintas visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų (dalių) areštas, tačiau atsakymo negavo. UAB „Kelprojektas“ 2012 m. vasario 6 d. raštu Nr. 653-TR pateikė atsakovui vertinimo ataskaitos kopiją ir sutarties projektą, kuriame nurodė, kad sutartis su juo galėtų būti pasirašyta tuomet, kai bus žinoma, į kieno (savininko ar antstolės) sąskaitą būtų galima sumokėti atlyginio dydį, nurodytą vertinimo ataskaitoje, tačiau nei į šį, nei į 2013 m. vasario 13 d. raštą atsakovui, o taip pat 2012 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 1724-TR antstolei, atsakymų negavo. Esant tokioms aplinkybėms, Kelių direkcija neturėjo galimybių pasirašyti su atsakovu A. S. sutarties dėl atlyginimo pinigais už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Atsakovas apie parengtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, apie jo viešą svarstymą, galimybę teikti pasiūlymus dėl šio sprendinių, susijusių su jos žemės sklypu, arba apskųsti šiuos sprendinius buvo informuotas. Atsakovas nepasinaudojo savo teise ir nepateikė savo lėšomis parengtos sklypo vertinimo ataskaitos, į viešą susirinkimą neatvyko, projekto sprendinių ar viešo svarstymo procedūrų neapskundė. Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 20SK-(14.20.110)-1056 atsakovo A. S. 4,4636 ha ploto sklypas buvo padalintas į: 4,1213 ha liekantį savininkui ir 0,3424 paimtiną visuomenės poreikiams. Kai UAB „Kelprojektas“ gavo antstolės S. V. 2012 m. rugsėjo 4 d. patvarkymą vykdomosiose bylose, kuriame buvo leista atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo žemę sumokėti į jo sąskaitą, 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu pasiūlė atsakovui pasirašyti sutartį dėl atlyginimo dydžio, tačiau atsakovas tokia sutartį atsisakė pasirašyti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-488 iš A. S. nusprendė paimti 0,3424 ha dydžio žemės sklypą ir už jį nustatė 10 200,00 Lt atlyginimo dydį. Ieškovės atstovių nuomone, Kelių direkcija išnaudojo visas galimybes susitarti su atsakovu A. S.; priimtas įsakymas dėl žemės sklypo paėmimo ir už jį nustatyto atlyginimo dydžio yra teisėtas ir pagrįstas; teismo paskirtos ekspertizės akte nurodyta sklypo vertė nustatyta netinkamai parinkus palyginamuosius sandorius.

Atsiliepimas

Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 126-126), duodamas paaiškinimus teisme pats bei jo atstovas, su ieškiniu sutinka iš dalies – neginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1P (1.3)-488 dalies dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo, tačiau nesutinka su ieškovės mokamu atlyginimo dydžiu, t. y. 10 200 Lt už paimamą žemės sklypą. Atsakovas mano, kad minėto žemės sklypo, paimamo visuomenės poreikiams, rinkos vertė yra didesnė, nei nustatė ieškovė ir sutinka su eksperto nustatyta šio sklypo rinkos verte – 16 300 Lt. Dėl visuomenės poreikiams paimamo sklypo nustatytos kainos nepagrįstumo nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog vertė turi būti nustatyta sklypo paėmimo dienai, tuo tarpu nagrinėjamu atveju skirtumas tarp ieškovės užsakymu atliktos vertės nustatymo ir sklypo paėmimo visuomenės poreikiams yra 12 mėnesių. A. S. ir toje pačioje byloje atsakovės pagal pradinį ieškinį UAB „Turtausta“ žemės sklypai yra su analogiškomis savybėmis, vienodų charakteristikų, abu patenka į projekto teritoriją, tačiau atsakovui vertintojai suskaičiavo vertę 297 Lt už arą, kai tuo tarpu UAB „Turtausta“ žemės sklypo vertė - 450 Lt už arą.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 133-141), jo atstovė teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Žemės įstatymo 45 str. 1 d. reglamentuota, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtinais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga viešojo naudojimo keliams tiesti ir eksploatuoti. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,0-56,0 km ruožui rekonstruoti. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1P (1.3.)-488 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,50 km ruožui rekonstruoti) Kazlų Rūdos savivaldybėje“ iš A. S. visuomenės poreikiams paimamas 0,3424 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantis (duomenys neskelbtini), ir už šį visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatytas 10 200 Lt dydžio atlyginimas (t. 1, b. l. 12-13).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra būtina 0,3424 ha ploto atsakovo žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams (t. 1, b. l. 12-13, 16-17, 24-25, 35-58, 74-77, 74-77). To neginčija ir atsakovas A. S. Todėl teismas dėl 2012 m. lapkričio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 1P (1.3.)-488 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,50 km ruožui rekonstruoti Kazlų) Rūdos savivaldybėje“ dalyje, kuria nuspręsta iš A. S. visuomenės poreikiams paimti 0,3424 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo plačiau nepasisako.

Po bylos iškėlimo teisme, neliko ginčo dėl atsakovo A. S. turto - 0,3424 ha ploto žemės sklypo – suvaržymo, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi panaikintas areštas minėtam žemės sklypui (t. 3, b. l. 111-113).

Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą.

Pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą ar kitą turtą visuomenės poreikiams leidžiama paimti tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju turto savininkui atlyginama to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių susitarimu – perduodamas kitas daiktas (turtas). LR Žemės įstatymo 47 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad, paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Sistemiškas Žemės įstatymo nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį.

Institucija, priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatydama atlyginimo dydį už paimamą turtą, vadovavosi UAB „Kelprojektas“ parengto žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto medžiaga bei Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo žemės sklypo įvertinimo ataskaita Nr. 3250337/1 (t. 1, b. l. 46-55, 79-108). Nustatyta, kad paimamas 0,3424 ha žemės sklypas (atidalintas iš 4,4636 ha žemės sklypo) turto vertinimo dieną (2011-11-11) yra 10 200 Lt, t. y. 297,89 Lt už arą (t. 1, b. l. 93). Atsakovo nuomone, tai yra per maža kaina.

Atsakovas, nesutikdamas su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, prašė teismo paskirti ekspertizę. Teismas, tenkindamas šį prašymą, 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, ją pavedė atlikti ekspertui J. U. (t. 3, b. l. 129-130). Atlikus ekspertizę, Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo vertė 2012 m. lapkričio 28 dienai (įsakymo dėl žemės paėmimo priėmimo momentu) – 16 300,00 Lt (t. 3, b. l. 136-150).

Taigi, byloje yra du vienos rūšies įrodymai – asmenų, turinčių specialių žinių, nustatant turto vertę, išvados, kuriose nurodyta ginčo turto vertė ženkliai skiriasi. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Ieškovės, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu atliktas turto įvertinimas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 str.).

Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė teismo ekspertas J. U. Teismui nekyla abejonių dėl ekspertizę atlikusio asmens kvalifikacijos, jo išvadų pagrįstumo, ekspertas įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą.

Pažymėtina, kad ieškovės atstovių esminis nesutikimas dėl ekspertizės akte nurodytos turto vertės siejamas, su jų manymu, netinkamai parinktais palyginamaisiais sandoriais. Su šiais ieškovės atstovių argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip jau nurodyta, tiek CK, tiek LR Žemės įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad žemės savininkui už paimamą turtą turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina. Rinkos kaina suprantama kaip – atlygis, už kurį turtas perleidžiamas, kai turto perleidėjas ir turto įgijėjas nėra susiję ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos. Atlikdamas ekspertizę, ekspertas pagrįstai, teismo vertinimu, taikė lyginamosios vertės metodą, išsamiai tyrė ir vertino sandorius, sudarytus dėl analogiško turto. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies ir eksperto paaiškinimo teismo posėdžio metu (t. 4, b. l. 47-49) akivaizdu, kad palyginamieji objektai buvo paimti iš tos pačios verčių zonos (17.6) ir to paties vietovės kodo (5107), t. y. parinkti lyginamieji objektai savo analogiškumu atitiko ekspertizės objektą. Įtraukdamas į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą ankstesnius sandorius, nustatinėdamas ginčo objekto realią rinkos kainą, ekspertas taikė laiko pataisos koeficientą, o būtinumo taikyti kitas pataisas (vietos, kitų sąlygų) nebuvo, nes nebuvo skirtumų tarp vertinamojo ir lyginamųjų objektų charakteristikų (verčių zonos, vietovės kodo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties – žemės ūkio). Nors ieškovės atstovės nesutiko su ekspertizės akte nurodyta žemės sklypo rinkos verte, tačiau neprašė teismo skirti pakartotinės ekspertizės, atvykusiam į teismo posėdį ekspertui klausimų neturėjo. Be to, pažymėtina, kad byloje turimais duomenimis, kai pradiniu ieškiniu reikalavimai buvo pareikšti ir UAB „Turtausta“, toje pačioje kaip ir atsakovo kadastrinėje vietovėje ((duomenys neskelbtini) k.v.), tos pačios naudojimo paskirties (žemės ūkio) ir to paties naudojimo būdo (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) šiai bendrovei priklausantis 0,0607 ha dydžio žemės sklypas yra įvertintas 3400 Lt, t. y. 560 Lt už arą, 0,0488 ha dydžio žemės sklypas yra įvertintas 2200 Lt, t. y. 450 Lt už arą (t. 1, b. l. 14-15, 17, 19, 21, 26-29, t. 3, b. l. 5-6, 21-22). UAB „Robinta“ vertinimu, atliktu antstolės S. V. užsakymu, 4,4636 ha ploto žemės sklypo, kuris Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 20SK-(14.20.110)-1056 padalintas į du sklypus ir iš jų 0,3424 ha sklypas paimtinas visuomenės poreikiams, rinkos vertė, apskaičiuota lyginamosios vertės metodu vertinimo dienai (2012-09-18) yra 172 000 Lt, t. y. 385,33 Lt už arą (t. 2, b. l. 88). Visų šių paminėtų vertinimų 1 aro žemės rinkos vertė mažiau skiriasi arba yra artimesnė eksperto nustatytajai, nei ieškovės užsakymu atliktam įvertinimui. Ieškovės atstovių argumentas, jog nėra pagrindo abejoti pateikta ieškovės turto vertinimo ataskaita ir ja nevadovauti iki ji nenuginčyta, laikytinas nepagrįstu, kadangi paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertės nustatymą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtinta, kad negalimi ginčai dėl turto vertės, nustatytos rengiant žemės paėmimo procedūros vykdymo metu. CK 4.100 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginčai, tame tarpe ir dėl turto vertės, yra sprendžiami teisme. Ieškovės pateiktoje 2012 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo turto rinkos vertinimo ataskaitoje žemės sklypo vertinimas atliktas 2011 m. lapkričio 11 dienai, o įsakymas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės reikmėms buvo priimtas 2012 m. lapkričio 28 d., nors teisingo atlyginimo dydis siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t. y. su įsakymo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo momentu. Remiantis išdėstytais motyvais bei CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, spręstina, kad visuomenės poreikiams paimto 0,3424 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir kitų su žemės paėmimu susijusių nuostolių rinkos vertė žemės paėmimo momentu – 2012 m. lapkričio 28 d. yra 16 300,00 Lt. Nusprendus dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypą, nustatytina, kad ieškovė atsakovui atsiskaito 16300 Lt pinigine kompensacija, ją išmokėdama per 1 mėnesį įsiteisėjus sprendimui.

Nors teismas išsprendė klausimus dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams bei atlyginimo dydžio už ją teisėtumo, tačiau galima apeliacinė instancija ir šio ginčo nagrinėjimas teisme užtruktų, o ieškovė, neturėdama galimybės realiai valdyti ir naudoti iš atsakovo visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo, neturės galimybių įsiformuoti kelio rekonstrukcijai būtinos kelio juostos, o tuo pačiu pateikti prašymo Susisiekimo ministerijai šio magistralinio kelio ruožo rekonstrukcijos projektą iš rezervinio perkelti į įgyvendinamųjų valstybės projektų sąrašą, todėl ieškovei iki ginčo dėl atlyginimo dydžio su daiktiniu teisių turėtoju A. S. išsprendimo, leistina sumokėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakyme Nr. 1P (1.3.)-488 nurodytą 10 200,00 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius į atsakovo nurodytą sąskaitą, panaikinti daiktines teises, nustatytas į šį visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, leisti įregistruoti šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams, numatytiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakyme Nr. 1P (1.3.)-488, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,5 km rekonstruoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi teismas nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį remdamasis eksperto išvada, t. y. didesnį kompensacijos dydį, negu buvo nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Atsakovas už advokato pagalbą byloje sumokėjo 1 089,00 Lt (t. 4, b. l.31-32, 44), o taip pat už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje sumokėjo 2300 Lt, kurios išmokėtos ekspertui (t. 2, b. l.120,190, t. 4 b. l. 41, 45). Teismas, atsižvelgdamas į CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas sprendžia, kad atsakovo patirtos 1089 Lt išlaidos už advokato pagalbą, neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos priteistinos iš ieškovės atsakovui (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Taip pat iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos 2300 Lt išlaidos už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (CPK 89 str. 1 ir 2 d.). Viso iš ieškovės atsakovui priteistina 3389 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, tai bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei iš jos nepriteistinos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 265 straipsniu, 268 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 1P (1.3.)-488 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,0-56,50 km ruožui rekonstruoti) Kazlų Rūdos savivaldybėje“ dalyje, kuria nuspręsta iš atsakovo A. S. paimti asmeninės nuosavybės teise valdomą 0,3424 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), yra teisėtas.

Nustatyti, kad atlyginimo dydis atsakovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), už Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1P (1.3.)-488 iš jo paimamą asmeninės nuosavybės teise valdomą 0,3424 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams, yra 16 300,00 Lt (šešiolika tūkstančių trys šimtai litų).

Nustatyti, kad ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsakovui A. S. atsiskaito 16 300 Lt (šešiolika tūkstančių trys šimtai litų) pinigine kompensacija, ją išmokėdama per 1 mėnesį įsiteisėjus sprendimui.

Nustačius, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 1P (1.3.)-488, kuriuo visuomenės poreikiams iš atsakovo A. S. buvo paimtas asmeninės nuosavybės teise valdomas 0,3424 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra teisėtas iš dalies, iki galutinio ginčo dėl atlyginimo dydžio išsprendimo leisti Kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos sumokėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakyme Nr. 1P (1.3.)-488 nurodytą 10 200,00 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius į atsakovo nurodytą sąskaitą (likusią dalį – sprendimui įsiteisėjus), panaikinti daiktines teises, nustatytas į šį visuomenės poreikiams paimtą 0,3424 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), leisti įregistruoti šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams, numatytiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakyme Nr. 1P (1.3.)-488, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,5 km rekonstruoti.

Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (j. a. kodas – 188710638, buveinės adresas – Vilnius J. Basanavičiaus g. 36/2) priteisti atsakovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 3 389,00 Lt (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė