Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl 2021 m. sausio 28 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-119 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis V. K. prašo panaikinti 2021 m. sausio 28 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-119 ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, jog nuteistasis dar neatlikęs didelės bausmės dalies, mano, kad atliko pakankamą bausmės dalį, kad suprastų bausmės griežtumą ir padarytų išvadas. Nuteistasis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, galiojančių nuobaudų neturi, prieš patekdamas į laisvės atėmimo vietą nuolat dirbdavo, jam nustatyta mažėjanti, šiuo metu 44 balus (apskaičiuota pagal OASys metodiką) sudaranti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis turi gyvenamąją vietą, neturi jam pareikštų ieškinių. Nuteistasis nurodė, kad Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, mokėsi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, kad V. K. teistas 2016 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 266 straipsnio 3 dalį paskiriant jam 7 metus terminuoto laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 7 mėnesiai ir 11 dienų.

Komisija, priimdama skundžiama nutarimą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Tačiau savo sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija motyvavo tuo, kad V. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 4 kartus baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos jau negalioja, Komisijos nuomone, tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą, net ir patekęs į laisvės atėmimo vietą, turi polinkį pažeisti nustatytą tvarką. Šiuo bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat nedirba. 2021-01-12 atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal Oasys metodiką, nustatyti 44 balai. Komisija įvertino ir nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei neatliktos bausmės dalį.

Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau nuteistojo V. K. pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nusikalstamo elgesio rizika per daugiau nei dvejus metus sumažėjo tik 1 balu. 2018-11-15 atlikus pirmąjį vertinimą nustatyti 45 balai, paskutinio vertinimo metu 2021-01-12 vertinimu nustatyti 44 balai.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Taip pat reikia atsižvelgti į nusikalstamas veikas už kurias asmuo atlieka bausmę, veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, atliktą bausmės dalį, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas, teistumai išnykę. Nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo sunkinančiomis aplinkybėmis padarymą. Padarytas sunkus nusikaltimas, apibūdina nuteistojo asmenybę kaip pavojingą. Nuteistojo pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis pataisos namuose vykdė socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, lankė socialinės reabilitacijos programas, yra 3 kartus skatintas. Teismas pažymi, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai nesudaro absoliutaus pagrindo spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismas sutinka, su Komisijos padaryta išvada, kad likusi neatlikta bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta ir nežymiai kintančia vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, negalima teigti.

Teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti skundo jame nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. K. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.